TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GAMTA

Pavojus vandenynams

2016 09 08 19:30
pixabay.com nuotrauka

Pasaulinis klimato atšilimas sukelia vandenynų ekosistemoms didžiulę grėsmę ir, be kita ko, skatina gyvūnų ir žmonių ligų plitimą bei kelia pavojų pasaulio apsirūpinimui maistu, nustatė mokslininkai.

Šias problemas nagrinėjanti išsami mokslinės ataskaita, parengtos 80 tyrėjų iš 12 šalių, šią savaitę buvo pristatyta Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) Pasaulio gamtos apsaugos kongrese Havajuose.

„Visi žinome, kad vandenynai labai svarbūs mūsų planetai: kas antrą oro gurkšnį įkvepiame vandenynų dėka“, – sakė IUCN generalinė direktorė Inger Andersen.

„Ir vis dėlto mes jiems labai kenkiame“, – pridūrė ji, kalbėdama tarptautiniame renginyje, sutraukusiame į Honolulu 9 tūkst. aplinkosaugininkų ir lyderių.

Ataskaita „Vandenynų šilimo padariniai“ (Explaining Ocean Warming) yra „labiausiai suprantama, geriausiai susisteminta kada nors atlikta mokslinė studija, siekianti paaiškinti pasaulinio klimato atšilimo poveikį vandenynams“, įsitikinęs studijos vienas iš pagrindinių autorių Danas Laffoley (Danas Lafolis).

Pasak jo, nuo praeito amžiaus 8-o dešimtmečio pasaulio vandenynai sugėrė daugiau nei 93 proc. šilumos kiekio, papildomai gaunamo mūsų planetos dėl klimato kaitos. Tokiu būdu sušvelnėjo atšilimo poveikis sausumai, tačiau dramatiškai pakito vandenynų gyvenimo ritmas. „Vandenynai mus saugojo, tuo pačiu labai stipriai sau pakenkdami“, – sako D. Laffoley. Šis mokslininkas taip pat yra IUCN Pasaulinės saugomų teritorijų komisijos pirmininko pavaduotojas jūriniams reikalams.

Nuo banginių iki mikrobų

Studijoje išanalizuotos visų pagrindinių tipų jūrinės ekosistemos, įskaitant vandenynų gelmių, kuriose gyvena įvairiausių padarų – pradedant mikroorganizmais, baigiant banginiais. Joje užfiksuota įrodymų, kad medūzų, jūrinių paukščių ir planktoninių organizmų rūšių arealai slenkasi arčiau vėsesnių poliarinių sričių link, o šis persislinkimas gali siekti iki 10 laipsnių platumos.

Rūšių arealų kaita jūrinėje aplinkoje yra „1,5–5 karto spartesnė nei mūsų stebima sausumoje“, – sako D. Laffoley.

„Mes keičiame metų laikus vandenyne“, – pabrėžė jis.

Pakilusi temperatūra gali pasikeisti lyčių santykį vėžlių populiacijose, nes šiltesniame vandenyje įprastai gimsta daugiau patelių.

Be to, dėl šiltesnio klimato didesnėje vandenyno dalyje įsigalės mikrobai.

„Vertinant bendrai, matoma akivaizdžių ir susirūpinimą keliančių pasekmių vandenynui virtinė“, – sako D. Laffoley.

Daugiau nei 25 proc. studijoje pateikiamos informacijos yra visiškai nauja, moksliniuose žurnaluose publikuota nuo 2014 metu. Be kita ko, rengiant ataskaita remtasi studijomis, atskleidžiančiomis klimato kaitos poveikį orams ir dėl to dažniau kylančias audras.

Studijoje pateikiama įrodymų, kad vandenynų šilimas sukelia didesnį sergamumą bei ligų plitimą augalų ir gyvūnų populiacijose.

Šiltame vandenyje lengviau plinta ligų sukėlėjai, tokie kaip cholerą platinančios bakterijos, bei vyksta vandenį apnuodijantys dumblių „žydėjimai“. Šie reiškiniai kai kada negi gali sukelti neurologines ligas – kaip antai, ciguatera vadinamą sveikatos sutrikimą, išsivystantį žmonėms, valgantiems toksinais užterštas žuvis.

„Mes nebegalime likti atsitiktiniai stebėtojai, – sako D. Laffoley. – Iki šiol mes tiesiog buvome nesąmoningai atsidūrę mėgintuvėlyje, kuriame atliekamas eksperimentas.“

Būtina mažinti šiltnamio dujų emisijas

Įšilus vandenynams sunyko milžiniški koralinių rifų plotai; dėl nykstančių buveinių smarkiai sumažėjo žuvų rūšių.

Rifų nykimas sumažina kai kurių rūšių žuvų išteklius, taip keldamas grėsmę pasaulio apsirūpinimui maistu.

„Prognozuojama, kad dėl pasikeitusios žuvų rūšių pusiausvyros Pietryčių Azijoje jūrinės žvejybos laimikis iki 2050-ųjų sumažės 10–30 proc., palyginus su padėtimi 1970–2000 metais“, – rašoma ataskaitoje.

Pasak ekspertų, ši studija atskleidžia būtinybę imtis skubių veiksmų vystant atsinaujinančių šaltinių energetiką.

„Privalome sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas“, – sako IUCN Pasaulio vandenynų ir poliarinių tyrimų programos direktorius Carlas Gustafas Lundinas.

„Be jokios abejonės, esame šios grėsmės vandenynams priežastis, – sako jis. Žinome, kokie sprendimai reikalingi, tad privalome jų imtis.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"