Pilėnų laikais Lietuvoje nebuvo nei rūtų, nei pinavijų

Rūta KUPETYTĖ, Saulius LIAUKSMINAS, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt 2016-06-02 18:00
Rūta KUPETYTĖ, Saulius LIAUKSMINAS, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt
2016-06-02 18:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Gė­lių dar­že­lių tra­di­ci­ja Lie­tu­vo­je at­si­ra­do tik po bau­džia­vos pa­nai­ki­ni­mo, o Pi­lė­nų lai­kais nei rū­tų, nei pi­na­vi­jų mū­sų ša­ly­je iš­vis ne­bu­vo, LRT RA­DI­JUI tei­gia gam­ti­nin­kas Al­man­tas Kul­bis. Ta­čiau, pa­brė­žia jis, ši tra­di­ci­ja Lie­tu­vo­je pri­gi­jo grei­tai, o į Si­bi­rą iš­trem­ti lie­tu­viai, kie­muo­se so­din­da­vę gė­les, ste­bin­da­vo vie­ti­nius, ku­riems už­tek­da­vo ir dil­gė­lių.

– Ka­da Lie­tu­vo­je at­si­ra­do gė­lių dar­že­liai?

– Lie­tu­vo­je gė­lių dar­že­liai at­si­ra­do są­ly­giš­kai ne­se­niai. Dau­ge­lis ma­no, kad tra­di­ci­ja puo­štis gė­lė­mis, rū­tų dar­že­liais skai­čiuo­ja dau­ge­lį šimt­me­čių. Iš ti­krų­jų taip nė­ra – mū­sų pro­tė­viai bu­vo bau­džiau­nin­kai ir puo­šy­bai jie tie­siog ne­tu­rė­jo lai­ko. Tik po bau­džia­vos pa­nai­ki­ni­mo XIX a. an­tro­jo­je pu­sė­je at­si­ra­do ga­li­my­bė bent šiek tiek pa­puoš­ti sa­vo ap­lin­ką, na­mus. Ta­da žmo­nės pra­dė­jo ieš­ko­ti au­ga­lų, au­gin­ti gė­lių dar­že­lius. Dau­ge­lis au­ga­lų į Lie­tu­vą at­ke­lia­vo iš vie­nuo­ly­nų.

– Ko­kius au­ga­lus so­din­da­vo vie­nuo­ly­nų so­duo­se?

– Vie­nuo­ly­nų so­dai tu­rė­jo il­gas au­ga­lų so­di­ni­mo tra­di­ci­jas – už tai bū­da­vo at­sa­kin­gi tam ti­kri vie­nuo­liai. Iš vie­nuo­ly­nų au­ga­lai pa­tek­da­vo pas žmo­nes. Lie­tu­vo­je gė­lių dar­že­liams nė­ra net 200 me­tų, bet jau su­si­for­ma­vo jų au­gi­ni­mo tra­di­ci­ja. Lie­tu­viš­ki gė­lių dar­že­liai ti­krai puo­šnūs. Į Si­bi­rą iš­trem­ti lie­tu­viai, su­nkio­mis gy­ve­ni­mo są­ly­go­mis so­di­nę au­ga­lus prie na­mų, ste­bi­no vie­ti­nius gy­ven­to­jus, ku­rie sa­ky­da­vo: „Kam to rei­kia? Kie­me už­ten­ka ir dil­gė­lių!“

– Tra­di­ci­ja la­bai gra­ži, bet pa­vel­das nyks­ta.

– Pa­vel­das spar­čiai nyks­ta. Tra­di­ci­nių gė­lių dar­že­lių iš­li­kę ne tiek ir daug. Re­ko­men­duo­čiau nu­vyk­ti į Rum­šiš­kes – ten la­bai rū­pi­na­ma­si ne tik so­dy­bo­mis, bet ir tra­di­ci­niais gė­lių dar­že­liais. Ke­liau­jant po Lie­tu­vą, tra­di­ci­ją ge­riau­siai at­spin­di se­nie­ji et­nog­ra­fi­niai kai­mai. Pa­vyz­džiui, ver­ta ap­lan­ky­ti Gra­bi­jo­lų kai­mą Ne­ries re­gio­ni­nia­me par­ke – tai ma­žas gat­vi­nis kai­mas, bet ja­me ga­li­ma pa­ma­ty­ti įspū­din­gų gė­lių dar­že­lių. To­kių kai­mų te­ko ma­ty­ti ir dau­giau, pa­vyz­džiui, Die­ve­niš­kių re­gio­ni­nia­me par­ke, Dūkš­tų apy­lin­kė­se Ig­na­li­nos ra­jo­ne.

– Iš kur gam­ti­nin­kai ži­no, kaip gė­lių dar­že­liai at­ro­dė pra­ei­ty­je ir ko­kie au­ga­lai juo­se au­go?

– Pra­dė­ki­me nuo et­no­kul­tū­ros šal­ti­nių. Po­sa­kis „koks dar­že­lis, to­kia ir mer­ge­lė“ su­fle­ruo­ja, kad dar­že­liai bū­da­vo puo­se­lė­ja­mi ir apie mer­ge­lę ka­dai­se bū­da­vo spren­džia­ma pa­gal tai, kaip ji pri­žiū­ri dar­že­lį. Dau­ge­lio au­ga­lų pa­va­di­ni­mai mi­ni­mi dai­no­se – lie­tu­vių liau­dies dai­no­se pa­mi­nė­ta apie 60 au­ga­lų. Mū­sų li­te­ra­tū­ros kla­si­kai – nuo Mo­tie­jaus Va­lan­čiaus iki An­ta­no Vie­nuo­lio ir ki­tų XX a. vi­du­rio ra­šy­to­jų – ir­gi mi­ni dar­že­lius ir jų au­ga­lus. Ne­sun­kiai ga­li­me re­kons­truo­ti ne­tgi dar­že­lių pla­ną – tai iš­sa­miai ap­ra­šė kai ku­rie ra­šy­to­jai.

– Kaip at­ro­dė tra­di­ci­niai dar­že­liai?

– Jie bu­vo skir­tin­gi – tai pri­klau­sė nuo mer­ge­lės kū­ry­biš­ku­mo. Apie mer­ge­lę kal­bu ne­at­si­tik­ti­nai. Iš­te­kė­ju­sios mo­te­rys bu­vo la­biau už­siė­mu­sios, tu­rė­jo ki­tų dar­bų, au­gi­no vai­kus. O jau­nos mer­ge­lės puo­šda­vo dar­že­lius – joms tai bu­vo sva­jų vie­ta.

Tra­di­ci­niuo­se dar­že­liuo­se ša­lia lan­go aug­da­vo krū­mas ar­ba aukš­tas kve­pian­tis au­ga­las, pa­vyz­džiui, jaz­mi­nas. Prie lan­go žmo­nės taip pat so­din­da­vo kve­pian­čius au­ga­lus, pa­vyz­džiui, leu­ko­ni­jas, kad va­sa­rą, at­si­da­rę lan­gus, jaus­tų ma­lo­nų kva­pą. Kar­tais prie lan­gų so­din­da­vo ir aukš­tes­nius au­ga­lus, pa­vyz­džiui, jon­pa­par­tį.

To­liau nuo lan­go so­din­da­vo že­mes­nius au­ga­lus ir gė­lių klom­bas, ku­rias puo­šda­vo ak­me­nė­liais. Po­pu­lia­res­nės bu­vo dau­gia­me­tės gė­lės, nes žmo­nės tu­rė­jo dau­giau ūkio dar­bų nei da­bar, o vien­me­tės gė­lės rei­ka­lau­ja dau­giau prie­žiū­ros. Prie va­di­na­mų­jų „gon­ke­lių“ aug­da­vo krū­mai, puo­šnūs au­ga­lai, ku­rie pa­puoš­da­vo įėji­mą. Gė­lių dar­že­liai ne­bū­da­vo la­bai di­de­li, nes tu­ri­mo­je že­mė­je žmo­nės so­di­no ki­tus nau­din­gus au­ga­lus.

Rū­tų dar­že­lis yra ne­at­sie­ja­ma lie­tu­vių folk­lo­ro da­lis, to­dėl dau­ge­lis ma­no, kad rū­ta – tra­di­ci­nis lie­tu­viš­kas au­ga­las. Ta­čiau rū­tos, kaip ir dau­ge­lis ki­tų au­ga­lų, į Lie­tu­vą at­ke­lia­vo ne taip jau se­niai. Ope­ros „Pi­lė­nai“ teks­tas apie žir­go pa­puo­ši­mą pi­na­vi­jo­mis ne­ati­tin­ka ti­kro­vės, nes šis au­ga­las į Lie­tu­vą at­ke­lia­vo šimt­me­čiais vė­liau – Pi­lė­nų lai­kais nei rū­tų, nei pi­na­vi­jų, nei bi­jū­nų, nei jur­gi­nų Lie­tu­vo­je ne­bu­vo. Jur­gi­nai at­ras­ti tik Kris­tu­pui Ko­lum­bui nu­ke­lia­vus į Ame­ri­ką. Iš to­li­mų kraš­tų į Eu­ro­pą at­vež­ti au­ga­lai bū­da­vo au­gi­na­mi ki­to­se ša­ly­se, o į Lie­tu­vą per dva­rus ir vie­nuo­ly­nus jie at­ke­liau­da­vo de­šimt­me­čiais ar net šimt­me­čiais vė­liau.

– Šiais lai­kais žmo­nės vis dar su­pran­ta tra­di­ci­jas? Juk pa­si­rin­ki­mą dik­tuo­ja nau­jau­sios ma­dos.

– Ma­dų įta­ka ne­abe­jo­ti­na. Žmo­nės lin­kę ko­pi­juo­ti ki­tų Eu­ro­pos ša­lių tra­di­ci­jas ar­ba tie­siog tai, ką pa­ma­to žur­na­luo­se. Gro­žio su­vo­ki­mas in­di­vi­dua­lus, bet rei­kė­tų veng­ti ki­čo. Ri­ba tarp gro­žio ir ki­čo la­bai sli­di. Ge­riau nu­va­žiuo­ti į Rum­šiš­kes ir puo­se­lė­ti tra­di­ci­nį lie­tu­viš­ką gro­žį, o ne so­duo­se lai­ky­ti pa­dan­gas, ku­rių vie­ta ten, kur jos ve­ža­mos įpras­tai.

– Kaip su­sig­rą­žin­ti tra­di­ci­nius dar­že­lius?

– La­bai gai­la, kad šia te­ma ma­žai li­te­ra­tū­ros. Iki ka­ro bu­vo iš­leis­ta vos ke­le­tas kny­gų, pa­vyz­džiui, ag­ro­no­mo Jus­to Straz­do kny­ga „Dar­že­lių gė­lės“. Ne­se­niai iš­leis­ta pui­ki Zig­man­to Gu­džins­ko kny­ga apie tra­di­ci­nes dar­že­lių gė­les. La­bai pa­pras­ta ap­si­lan­ky­ti se­nuo­siuo­se et­nog­ra­fi­niuo­se kai­muo­se ir ban­dy­ti juos ko­pi­juo­ti.

– Daug ke­liau­ja­te po Lie­tu­vą. Ar te­ko ma­ty­ti iš­li­ku­sį dar­že­lį, ku­rį ga­li­ma drą­siai va­din­ti tra­di­ci­niu?

– Jų ga­na daug. Kaip mi­nė­jau, tra­di­ci­niais ga­li­ma pa­va­din­ti se­nuo­sius gat­vi­nius kai­mus. Aukš­tai­ti­jo­je jų ga­li­ma pa­ma­ty­ti ne­ma­žai, ypač sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se. Tra­di­ci­nių dar­že­lių ga­li­te pa­ma­ty­ti ei­da­mi to­kio kai­mo gat­ve. Jei dar­že­ly­je au­ga die­me­dis, jur­gi­nai, bet nė­ra ki­čo ele­men­tų, ga­li­ma sa­ky­ti, kad jis ti­krai tra­di­ci­nis.

– Ar ga­li­ma kaž­ką pa­na­šaus pa­ma­ty­ti prie kai­mo tu­riz­mo ar šiaip nau­jų pri­va­čių so­dy­bų?

– Kai­mo tu­riz­mo so­dy­bos tu­ri funk­ci­ją pri­im­ti poil­siau­to­jus, ir jo­se dau­giau­sia dė­me­sio ski­ria­ma ve­joms. Bet yra žmo­nių, ku­rie sa­vaip ban­do at­kur­ti tra­di­ci­nius gė­lių dar­že­lius. To­kių so­dy­bų ti­krai yra.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Pagonis  94.244.82.40 2016-06-06 20:33:16
Jėzus irgi ne su BMW po Palestiną lakstė, o ant asiliuko( tiesa vogto, t.y. nesiklausus šeimininko paimto) į Jeruzlę atvyko. O dabar žiūrėk klebonėliai ant kokių metalinių žirgų laksto. Kryžinikai savo bažnyčių tris šimtus metų neturėjo, mesdavosi tvartuose, urvuose ir tik Romos imperijoje Konstantinui leidus užgrobė pagonišką šventyklą ir persišventino į savo, o dabar auksu puoštų bažnyčių visur, kaip pri ši kta. Taip ir su rūtom, pinavijom, kažkada nebuvo, o dabar yra.
1 0  Netinkamas komentaras
Kazys  82.135.250.68 2016-06-03 15:31:49
Senovėje žmonės buvo praktiškesni, nes gyveno sunkiau. O ir baudžiavos laikotarpiu buvo dvarai ir turtingesnieji bajorai, kurie tikrai turėjo darželį su reikalingais augalais prie lango, ar to, kas tuomet jiems langus atstodavo. Tik augalai buvo sodinami kitokie, gal būt ne tokie gražiai žydintys. O ir sodus jie turėjo.
4 0  Netinkamas komentaras
Dauguras  78.60.231.248 2016-06-02 20:26:02
Jis kalba apie gėlių, gėlynų, darželių auginimo radimąsi, baudžiavas ne kaip gamtininkas, o kaip istorikas, todėl yra istoriškai ir vertintas. Kas jis yra "popieriuje" tai tegul jau būna paties rūpestis... Ir dar - derėtų būti tikslesniam, aš kalbu ne apie "parsidavusius istorikus", ne apie lenkus, o apie Lenkijos, lenkijiškus istorikų metodologinius principus taikomus Lietuvos istorijai. Tai kam tokiu atveju čia "vaidenas"...
3 1  Netinkamas komentaras
Taigi  188.69.192.91 2016-06-02 18:54:57
gal buvo kitos rūtos? Minimos ne tik "Pilėnuose", bet ir dainose... Daugurui: jums tik lenkai ir jiems "parsidavę istorikai" vaidenas:) Interviu yra su gamtininku, ne istoriku.
3 2  Netinkamas komentaras
Dauguras  78.60.231.248 2016-06-02 18:43:54
Oi kaip Lenkijos istorikų štampais galvojama apie Lietuvą. O kaipgi žodis daržas, darželis, kurie yra pripažinti senais suomių skoliniais iš lietuvių, galėjo taip seniai lietuviuose atsirasti, jeigu daržų darželių nebūtų buvę, kaipgi žodžiai gėlė, grožis gali atsirasti, jeigu jais nebūtų buvę ką vadinti. Juk pagal baltų pasaulėžiūrą gėlė yra vėlės simbolis, tai rodo, kad kapai, vėlės ir gėlės yra nuo neatmenamų laikų neatskiriami vienas nuo kito. Iš kur ta istorikų negalia, ta buitinė sąmonė. Senos kalbos turėjimas, senojo dainavimo išlaikymas visus tuos istoriko smprotavimus daro baisiu primityvu, istorijos baudžiauninku...
6 2  Netinkamas komentaras
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Per gais­rą dau­gia­bu­čio na­mo bu­te Kau­ne sek­ma­die­nio va­ka­rą žuvo du vy­rai.
Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė sos­ti­nė­je ke­ti­na at­nau­jin­ti dar 13 pers­pė­ji­mo si­re­nų.
Sek­ma­die­nį Elek­trė­nuo­se Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio čem­pio­nai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jos“ le­do ri­tu­li­nin­kai sto­jo į ko­vą Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se su sve­čiais iš Bres­to. Elek­trė­nie­čiai [...]
Dvi­ra­ti­nin­kas Ai­dis Kruo­pis („Ve­ran­da's Wil­lems“) sek­ma­die­nį Bel­gi­jo­je lai­mė­jo 13-ąsias lenk­ty­nes „Gooik­se Pijl“ (1.2 ka­te­go­ri­ja). Už per­ga­lę 29-erių me­tų lie­tu­viui atiteko 40 pa­sau­lio [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Sek­ma­die­nį Piet­va­ka­rių Ki­ni­jo­je pra­dė­jo veik­ti di­džiau­sias pa­sau­ly­je ra­dio­te­les­ko­pas. Pe­ki­nas tei­gia, kad šis pro­jek­tas pa­dės žmo­ni­jai kos­mo­se ieš­ko­ti kitų gy­vy­bės for­mų.
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami