TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GAMTA

Redakcijos paštas. Gaivinantis kerštas

2016 08 13 7:00
Tulžio Ašakos nuotraukos

Šermukšniai vis raudonesni, o žiogai pradeda čirkšti, kai nuo rasos pradžiūsta pievos ir saulė sušildo po nakties atvėsusį orą. Vasaros lieka vis mažiau, tad aš ir mano senas pažįstamas išbildėjom pasidžiaugti dar šiltomis dienomis. Seniai matėmės, tad pakeliui į žvejybą pliurpėm apie viską ir tolima kelionė neprailgo, nors radijo nesiklausėm.  

Ežeras mus pasitiko ramiu bangavimu, o žuvį gaudantys kragai tarsi sakė – vėluojat, vyručiai, vėluojat. Dar besiruošdami išplaukti į ežerą matėme, kaip startavo keli konkurentų ekipažai ir, kaip visada, palydėjome juos akimis su viltimi, kad nuplaukė ne į mūsų vietas.

Tolstančios valtys ties horizontu virto mažais taškeliais ir tapo panašios į mažus vandens paukštukus, tad būdamos toli jau ne taip draskė širdį. Bet vis tiek tai vienam, tai kitam išsprūsdavo – greičiau, greičiau, nurinks viską, rupūžės, vėluojam.

Tačiau pati žūklės pradžia parodė, kad nebuvo ko nerimauti. Pats pirmas numatytas taškas prie aukšlių buvo nevaisingas. Aukšlės šokčiojo atsipalaidavusios ir be jokio streso, o tarp jų – ir mūsų vobleriai. Atrodė, kad ir jie per daug nestresuoja. O mes? Mes po truputį buvome bepradedą. Tuščia.

„Prisigaudę“ iki soties toje vietoje nubirbinom į kitą, kur šlaitas nuo trijų metrų atabrado buvo staigesnis ir aukšlės zujo kur kas giliau. Vienas, du, trys metimai – nulis. Dar vienas, du, trys metimai – vis tiek nulis.

Dar nieko vienas kitam nepasakėm, bet veiduose buvo nesunku perskaityti „ir vėl nekiba„. Jau bestoviniuodami antrojoje vietoje matėme, kaip kitos valtys naršė po „derlingąsias“ vietas, bet per ilgai neužsibūdavo. Gerai, kad neužsibūdavo – tai taip pat reiškė, kad nekimba. Ką gi, lėkti nėra kur, visos vietelės jau užimtos. Likom ten, kur stovėjom, ir nusprendėm košti vandenį čia pat, tik pasislinkom šiek tiek išilgai šlaito ir vos vos giliau.

Žvejojome ir dairėmės į šalis kaip apuokai, kol kolega staiga ištarė: „Buvo! ...buvo kibimas“. Be žodžių, kaip sinchroninio kastingo varžybų dalyviai abu švystelėjom ten pat, kur ką tik kibo.

Bambt, bambt – ir abu pagavom po ešerį. Ne gigantai, bet vis linksmiau. Vėliau pagavom dar po kelis dryžuotuosius, bet kibimas liovėsi.

Jaučiau tarsi mano crackjackai suviliojo tik tuos, kurie buvo aktyvesni ir zujo paviršiuje, o nuojauta kuždėjo, kad reikia ieškoti giliau.

Sviedžiau greedyguttsą ir neprašoviau. Bambt – ir vėl užkibo, nors voblerio spalvos imitavo upėtakį. Bet gal žvejui tai – upėtakis. Skaidriame vandenyje skaidrus masalas tiko, ir ešeriui buvo nesvarbu, kad tai ne aukšlės imitacija. Vėliau užkibo dar keli, kuriems taip pat buvo nesvarbu.

O tada pamačiau, kaip prisiartino dičkis, sriūbtelėjęs įsidūrė kabliu ir pasibaidęs nunėrė į gylį. Vos vos pajutau meškerykočiu ir jei nebūčiau matęs, tai net neimčiau į galvą, kas ten prisilietė. Dabar visą dieną jis man vaidensis – galvojau.

Pradėjus kaitalioti voblerius užkibo dar pora ešerių. Margajus ir vėl nepavedė, bet nusprendžiau pamėginti dar giliau neriančius voblerius.

Turėkit šitą – pagalvojau ir švystelėjau spindraivą. Kažkur giliai, kur jau negalėjau įžvelgti kiaurai per vandenį, voblerį kaptelėjo žuvis. Rankos automatiškai pakirto žuvį ir buvo malonu jausti, kad vėl užkibo ešeriokas, bet traukiama artyn žuvis vis labiau priešinosi, tad pamaniau, jog tai greičiausiai lydys. Na, taip, lydys. Šitaip lupa iš rankų spiningą!

Bet tai buvo riebus ir įmitęs ešerys. O! Tai didumas, tai didumas! Tokį egzempliorių ištraukęs buvau labai patenkintas ir maniau, kad nepaisant, kaip ši žūklė pasibaigs, vis tiek liksiu ja patenkintas.

Kolega taip pat pasigavo kelis ešerius, bet, žinoma, nepalyginamai mažesnius, ir kai paprašiau „nupleškinti“ mane su žuvimi, tai darė labai nenorom. Aš jį suprantu: už borto – tokie ešeriai, o jis turi šitokiais niekais užsiiminėti.

„Uždarę foto ateljė“ puolėm gaudyti dar uoliau. Pagavom po kelis narsuolius ir driokst – man užkibo vėl toks pats didelis kaip anas. Jau pagal tai, kaip purtė galvą, buvo aišku, kad vėl klumpės dydžio.

Neatsimenu, ką dar toje vietoje pagavome, bet kai visiškai nustojo baksnoti, išplaukėme tikrinti kitų vietų. Tik vėliau supratom, jog konkurentai kažkur dingo. Matyt, „prisigaudė“, ir nuo tada visas ežeras priklausė tik mums. Tų, kurie tupėjo prie nendrių su plūdinėmis, neėmėm į galvą. Kadangi niekas į nugaras nekvėpavo, galėjome ramiai ir neskubėdami apdoroti visas vietas.

Dieną ešeriai kibo gan keistai: vos atplaukus į naują vietą, užpuldavo visu būriu ir atrodė, kad radom auksinį gralį, bet vos pagavus kelis iš rikiuotės avangardo, kiti, tarsi pasimokę iš klaidų, tapdavo vis įtaresni, o juos suvilioti pasisekdavo tik keičiant voblerių dydžius, spalvas ir vedimo techniką. Spindraivas, greedygutts, crackjackas, o po to – vėl spindraivas, bet jau kitos spalvos-geltonas ar „klounas“, ir taip visą dieną. Tiesa, dar kokią sukrę įsiūlydavau.

Nieko naujo, bet kaip tie ešeriai varo žveją iš proto, kai atslenka visas pulkas ir nė vienas negriebia. Jei tai būtų ešeriukai po šimtą gramų, tai bala jų nematė, bet kai pamatai tokius po tris ar keturis šimtus gramų, tai gali paspringti seile besigrožėdamas.

Nors diena pasitaikė iš kibesnių, bet vakarinio kibimo nebuvo. Pakilo didžiulis vėjas, o prisižvejojus geromis sąlygomis nebuvo jokio noro varžytis su tokiu Bangpūčiu.

Smagi buvo ta žūklė, net namo bevažiuodami vis dar pasakojom vienas kitam įspūdžius, tarsi ne abu būtume buvę žūklėje.

Tokią dieną net valgomi ledai būna kažkokie ypatingai skanūs ir harmoningai papildo bei tobulai užbaigia žvejybą.

...aš vairavau, todėl man – tik ledai, o draugas vietoje ledų nusipirko pora gaivinančio gaivinančio ir putojančio putojančio. Na, bent taip atkeršijo man už tai, kad daviau į kaulus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"