Redakcijos paštas. Į žvejybą – tik su akiniais nuo saulės

Tulžys AŠAKA 2016-06-10 08:06
Tulžys AŠAKA
2016-06-10 08:06
Tulžio Ašakos nuotraukos
Aną­dien vėl bu­vau nu­lė­kęs žve­jo­ti. Jau iš va­ka­ro nu­ma­čiau, kad ry­toj į žve­jy­bą va­žiuo­siu vė­liau, kai iš­sisk­lai­dys ry­to ma­ši­nų spie­čiai. Ko ten anks­ti lėk­ti? Taip ir pa­da­riau. Bet apie vis­ką iš ei­lės.

Na­muo­se krapš­čiau­si ne­il­gai, o ir ga­ra­že daik­tus į ma­ši­ną su­me­čiau kaž­kaip grei­čiau nei įpras­tai. Ar­ba taip tik pa­si­ro­dė. Tik iš­va­žia­vęs iš ga­ra­žo su­pra­tau, kad na­muo­se pa­li­kau te­le­fo­ną.

Grį­žau na­mo. Iš­ver­čiau kam­ba­rį – nė­ra! Tai bes­me­ge­nis! Aš gi jį į striu­kės ki­še­nę įsi­dė­jau, o striu­kė – ma­ši­no­je.

Pyk­te­lė­jęs spar­tes­niu žings­niu nei įpras­tai su­grį­žau prie ma­ši­nos. Da­bar jau rau­siuo­si striu­kė­je. Nė­ra! Tai kur jis iš­ga­ra­vo?

Vėl grį­žau na­mo. Kiek pa­ieš­ko­jęs su­pra­tau, kad api­ma tas pa­žįs­ta­mas jaus­mas – žve­jys ima pu­to­ti, nes jau vė­luo­ja į žve­jy­bą...

Grie­biau ki­tą te­le­fo­ną, pa­skam­bi­nau pats sau ir iš­gir­dau sa­vo pra­din­gė­lį. Pa­si­ro­do, anas kaž­kaip su­ge­bė­jo su­si­suk­ti į pa­ta­ly­nę ir snau­dė lo­vo­je. Ti­kė­jo­si iš­si­suk­ti nuo žve­jy­bos? Nė vel­nio!

Rak­tai su­žvan­gė­jo, na­mų du­rys – pokšt ir aš bil­dė­da­mas kaip ark­lys pa­si­lei­dau sep­tyn­my­liais žings­niais laip­tais že­myn. Po aki­mir­kos jau sė­dė­jau ma­ši­no­je.

Bet prieš­žve­jy­bi­niai pokš­tai dar tik pra­si­dė­jo.

Kur aki­niai nuo sau­lės? Vi­si ži­no, kad jie žve­jui – ne dėl gro­žio, o kad ma­ty­tų žu­vį, jei ta pri­slinks pa­si­ro­dy­ti.

Pa­si­kar­to­jo pa­na­šūs nuo­ty­kiai kaip ir ieš­kant te­le­fo­no. Tik aki­nius, dar dau­giau su­gai­šęs, ra­dau ne lo­vo­je, o ma­ši­nos prie­ki­nių du­re­lių ki­še­nė­je. O ra­dęs iš kar­to pri­si­mi­niau, kaip ma­ši­nai su­kan­tis po­sū­ky­je jie gra­žiai čiuo­žė per vi­są prie­ki­nio stik­lo pa­lan­gę – iš kai­rės į de­ši­nę ir tie­siai į du­re­lių ki­še­nę ir ne bet kaip, o stik­lais į vir­šų, tar­si pats bū­čiau pa­dė­jęs... Žo­džiu, Maik­las Džor­da­nas ir Šu­ma­che­ris vie­na­me as­me­ny­je. Ir pa­tai­kyk tu man taip.

Pa­ga­liau, kaip ir pla­na­vau, ga­na vė­lai pa­sie­kiau „ba­lą“ ir pra­dė­jau žve­jo­ti. Eže­re jau su­kio­jo­si ne vie­na val­te­lė ir jo­se su­po­si žve­jai, ku­rie ne taip il­gai ieš­ko­jo te­le­fo­nų ir aki­nių. Aiš­ku! Vis­kas iš­ba­la­do­ta, teks val­gy­ti iš­ėdas.

Šlais­čiau­si nuo vie­no eže­ro kam­po prie ki­to, bet nie­kas kib­ti ne­no­rė­jo. Pats ne­ži­nau kaip, bet su­ge­bė­jau pa­gau­ti vie­ną apie 1,5 kg ly­de­ką. Po pus­die­nio mo­ja­vi­mo spi­nin­gu ir timpt-trukt vi­lio­ti­nių su­ma­niau trauk­ti voblerį be „stai­py­mo­si“ – tie­siai. Vos tik pra­dė­jau temp­ti – capt, ly­de­ka pa­ki­bo. Jo­kio bū­din­go smū­gio, tie­siog pa­ki­bo ir tiek ži­nių.

Įdo­miau­sia, kad ir voblerį spė­jau pa­trauk­ti vos de­šimt cen­ti­me­trų. Ir ly­de­ka kaž­ko­kia keis­ta pa­kliu­vo – be da­lies vir­šu­ti­nio žan­di­kau­lio. Žaiz­dos jau se­niai už­gi­ju­sios, bet ma­ty­ti, kad kaž­kas ankš­čiau jai da­lį snu­kio nu­plė­šė.

Su­vei­kė ma­no mėgs­ta­mas eše­rių siau­bas ma­žiu­kas orbitas. Nors iki šiol ma­niau, kad ma­žas or­bi­tų aštuntukas – tik eše­rių siau­bas.

Dar ke­lios de­šim­tys me­ti­mų to­je pa­čio­je vie­to­je dau­giau lai­mi­kių ne­pa­do­va­no­jo, tai­gi nu­spren­džiau grįž­ti į vie­tą, kur ma­čiau mai­liaus, nors nie­ko ne­pa­ga­vau. Ar taip, ar taip – nie­kas ne­kim­ba. Sto­siu ir gau­dy­siu, gal ką nors pa­gau­siu.

Nu­alin­tas „ar­šaus“ ly­de­kų ki­bi­mo lė­tai at­li­kau vi­sus ty­laus in­ka­ra­vi­mo ri­tua­lus ir švys­te­lė­jau di­do­ką pa­na­šios į firetigerį spal­vos gu­mą. Po ke­lių me­ti­mų ma­sa­lą kaž­kas su­grie­bė, bet kils­te­lė­jęs meš­ke­ry­ko­tį iš­lu­pau si­li­ko­ną žu­viai iš žab­tų.

Žu­vis pa­si­tai­kė ar­ši – ji vėl puo­lė gu­mą. Tai bu­vo tar­si ma­sa­lo pri­spau­di­mas prie dug­no. Už­gu­lė ir pa­si­trau­kė. Čia ti­krai ne ly­de­ka! – nu­spren­džiau. Pra­dė­jau mė­ty­ti ma­žes­nius voblerius. Tig­ri­nis spindraivas – jo­kio žu­vies dė­me­sio. Revendžas – kaž­kas jį „pauos­tė“ ar­ba man pa­si­vai­de­no.

Dar ke­li me­ti­mai ir švel­niai timp­te­lė­jęs už­ki­bo po­ros šim­tų gra­mų eše­rio­kas. Že­mu­ti­nėj pi­ly šian­dien šven­tė! Pa­ga­vau eše­riu­ką! Die­vu­lė­liau! Vi­są die­ną tuš­čiai mo­ja­vus, toks „ga­liū­nas“ – ti­kra at­gai­va šir­džiai. Nors revendžas di­des­nis nei spindraivas, bet grie­bė ši­tą.

Dar ke­li be­vai­siai me­ti­mai ir ka­bi­nu ki­tą vob­le­rį. Po jo – vėl ki­tą. Dar ki­tą. Ir dar ki­tą. Re­zul­ta­tas – nu­lis. Vėl se­gu spindraivą. Juk firetigerio spal­vos gu­mą ska­bė? Ska­bė. Tai tu­ri ės­ti ir ši­tą. Šian­dien firetigerio spal­va val­do vis­ką!

Stai­ga – bumt, bumt. Du me­ti­mai – du eše­riai, dau­giau kaip 600 gra­mų. (Ne­ti­kin­tys ei­kit vel­niop! Svė­riau!). Plie­kė kaip iš­pro­tė­ję. Kur jie bu­vo prieš pus­va­lan­dį? Gal at­plau­kė iš gy­lio?

Dar ke­li me­ti­mai, bet vobleriu jau nie­kas ne­be­si­do­mė­jo.

Pri­si­trau­kęs ma­sa­lą ar­čiau pa­ste­bė­jau jį se­kan­čią žu­vį, nors po­lia­ri­zuo­ti aki­nių stik­lai ti­krai pa­dė­jo, bet tiks­liai įžvelg­ti, kas ten bu­vo, ne­įs­ten­giau. Pa­svai­džiau dar šiek tiek, bet tik vai­de­no­si, kad ma­sa­lą kaž­kas at­sar­giai baks­no­ja – dau­giau nie­ko ne­pa­ty­riau.

Už­ka­bi­nau dar di­des­nį voblerį nei revendžas. Kai jis nė­rė į gy­lį pa­ju­tau ne­stip­rų, bet aiš­kų – čiupt. Kir­tau. Ir iš­kart su­pra­tau, kad tai ne­di­de­lė ly­de­ka. Kaip vi­sos – iš pra­džių žu­vis pa­si­muis­tė vie­to­je, o vė­liau, tar­si su­pra­tu­si, kad jai iš ti­krų­jų ries­ta, pra­dė­jo blaš­ky­tis į ša­lis. Po ei­li­nio spur­to į gy­lį žu­vis pra­dė­jo kil­ti į pa­vir­šių ir jau­čiau, kad jos „a­ku­mu­lia­to­rius“ jau sen­ka.

Bet tai bu­vo ne kaž­ko­kia ten ly­de­kai­tė – di­džiu­lis eše­rys! Su­nkes­nis nei 800 gra­mų! (Vė­liau pa­svė­riau!) Pa­si­ro­do, to­kiai ke­tu­rias­de­šimt penk­to dy­džio klum­pei rei­kė­jo net 10 cm voblerio. Ti­kras gerulis, nes re­tai pa­si­tai­ko, kad pa­ka­bin­tas ant pa­vir­vės eše­rys ge­bė­tų krus­te­lė­ti iš vie­tos val­tį.

Tai bu­vo pa­sku­ti­nis die­nos lai­mi­kis. Nors žve­jy­ba pra­si­dė­jo ne­vy­ku­siai, pa­si­bai­gė gra­žiai.

Ar­gi ne­ver­tė­jo grįž­ti tų aki­nių?

...tai jiems ma­žo voblerio, tai jiems di­de­lio, tai ma­žo, tai di­de­lio. Kaip jie ma­ne kan­ki­na...

Susiję straipsniai
Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
su DIDINAMAISIAIS akiniais,  78.60.149.13 2016-06-11 13:27:36
kiekvieną pagautą auką paverčiančiais pavojingu rykliu, kurį tu vienu meškerės mostu įveikei...
0 0  Netinkamas komentaras
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus pa­stan­gos pa­ge­rin­ti san­ty­kius su Gru­zi­jos or­to­dok­sais šeš­ta­die­nį pa­ty­rė smū­gį, kai Or­to­dok­sų Baž­ny­žios pa­triar­cha­tas nu­spren­dė ne­pa­siųs­ti savo ofi­cia­lios de­le­ga­ci­jos [...]
Vi­di­nių ne­su­ta­ri­mų kre­čia­mos Is­pa­ni­jos so­cia­lis­tų par­ti­jos va­do­vai šeš­ta­die­nį ren­ka­si į su­si­ti­ki­mą, ku­ris ga­li iš­trauk­ti ša­lį iš už­si­tę­su­sios po­li­ti­nės ak­la­vie­tės ir nu­spręs­ti par­ti­jos [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je penk­ta­die­nį li­go­ni­nė­je mi­rė ško­tų bok­si­nin­kas Mi­ke'as To­wel­las, pa­ty­ręs su­nkią sme­ge­nų traumą ko­vos me­tu.
Nuo ki­to se­zo­no „SMScre­dit.lt A ly­go­je“ ne­bus ri­bo­ja­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­ty­bę tu­rin­čių žai­dė­jų skai­čius. Tuo tar­pu le­gio­nie­riams iš ne ES ša­lių bus tai­ko­mas pereinamasis tre­jų me­tų [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Šiuo me­tu ga­lio­jan­čią de­šimt­ba­lę ver­ti­ni­mo sis­te­mą Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tuo­se ke­ti­na­ma pa­keis­ti iki ki­to rug­sė­jo.
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami