TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GAMTA

Redakcijos paštas. Į žvejybą – tik su akiniais nuo saulės

2016 06 10 8:06
Tulžio Ašakos nuotraukos

Anądien vėl buvau nulėkęs žvejoti. Jau iš vakaro numačiau, kad rytoj į žvejybą važiuosiu vėliau, kai išsisklaidys ryto mašinų spiečiai. Ko ten anksti lėkti? Taip ir padariau. Bet apie viską iš eilės.

Namuose krapščiausi neilgai, o ir garaže daiktus į mašiną sumečiau kažkaip greičiau nei įprastai. Arba taip tik pasirodė. Tik išvažiavęs iš garažo supratau, kad namuose palikau telefoną.

Grįžau namo. Išverčiau kambarį – nėra! Tai besmegenis! Aš gi jį į striukės kišenę įsidėjau, o striukė – mašinoje.

Pyktelėjęs spartesniu žingsniu nei įprastai sugrįžau prie mašinos. Dabar jau rausiuosi striukėje. Nėra! Tai kur jis išgaravo?

Vėl grįžau namo. Kiek paieškojęs supratau, kad apima tas pažįstamas jausmas – žvejys ima putoti, nes jau vėluoja į žvejybą...

Griebiau kitą telefoną, paskambinau pats sau ir išgirdau savo pradingėlį. Pasirodo, anas kažkaip sugebėjo susisukti į patalynę ir snaudė lovoje. Tikėjosi išsisukti nuo žvejybos? Nė velnio!

Raktai sužvangėjo, namų durys – pokšt ir aš bildėdamas kaip arklys pasileidau septynmyliais žingsniais laiptais žemyn. Po akimirkos jau sėdėjau mašinoje.

Bet priešžvejybiniai pokštai dar tik prasidėjo.

Kur akiniai nuo saulės? Visi žino, kad jie žvejui – ne dėl grožio, o kad matytų žuvį, jei ta prislinks pasirodyti.

Pasikartojo panašūs nuotykiai kaip ir ieškant telefono. Tik akinius, dar daugiau sugaišęs, radau ne lovoje, o mašinos priekinių durelių kišenėje. O radęs iš karto prisiminiau, kaip mašinai sukantis posūkyje jie gražiai čiuožė per visą priekinio stiklo palangę – iš kairės į dešinę ir tiesiai į durelių kišenę ir ne bet kaip, o stiklais į viršų, tarsi pats būčiau padėjęs... Žodžiu, Maiklas Džordanas ir Šumacheris viename asmenyje. Ir pataikyk tu man taip.

Pagaliau, kaip ir planavau, gana vėlai pasiekiau „balą“ ir pradėjau žvejoti. Ežere jau sukiojosi ne viena valtelė ir jose suposi žvejai, kurie ne taip ilgai ieškojo telefonų ir akinių. Aišku! Viskas išbaladota, teks valgyti išėdas.

Šlaisčiausi nuo vieno ežero kampo prie kito, bet niekas kibti nenorėjo. Pats nežinau kaip, bet sugebėjau pagauti vieną apie 1,5 kg lydeką. Po pusdienio mojavimo spiningu ir timpt-trukt viliotinių sumaniau traukti voblerį be „staipymosi“ – tiesiai. Vos tik pradėjau tempti – capt, lydeka pakibo. Jokio būdingo smūgio, tiesiog pakibo ir tiek žinių.

Įdomiausia, kad ir voblerį spėjau patraukti vos dešimt centimetrų. Ir lydeka kažkokia keista pakliuvo – be dalies viršutinio žandikaulio. Žaizdos jau seniai užgijusios, bet matyti, kad kažkas ankščiau jai dalį snukio nuplėšė.

Suveikė mano mėgstamas ešerių siaubas mažiukas orbitas. Nors iki šiol maniau, kad mažas orbitų aštuntukas – tik ešerių siaubas.

Dar kelios dešimtys metimų toje pačioje vietoje daugiau laimikių nepadovanojo, taigi nusprendžiau grįžti į vietą, kur mačiau mailiaus, nors nieko nepagavau. Ar taip, ar taip – niekas nekimba. Stosiu ir gaudysiu, gal ką nors pagausiu.

Nualintas „aršaus“ lydekų kibimo lėtai atlikau visus tylaus inkaravimo ritualus ir švystelėjau didoką panašios į firetigerį spalvos gumą. Po kelių metimų masalą kažkas sugriebė, bet kilstelėjęs meškerykotį išlupau silikoną žuviai iš žabtų.

Žuvis pasitaikė arši – ji vėl puolė gumą. Tai buvo tarsi masalo prispaudimas prie dugno. Užgulė ir pasitraukė. Čia tikrai ne lydeka! – nusprendžiau. Pradėjau mėtyti mažesnius voblerius. Tigrinis spindraivas – jokio žuvies dėmesio. Revendžas – kažkas jį „pauostė“ arba man pasivaideno.

Dar keli metimai ir švelniai timptelėjęs užkibo poros šimtų gramų ešeriokas. Žemutinėj pily šiandien šventė! Pagavau ešeriuką! Dievulėliau! Visą dieną tuščiai mojavus, toks „galiūnas“ – tikra atgaiva širdžiai. Nors revendžas didesnis nei spindraivas, bet griebė šitą.

Dar keli bevaisiai metimai ir kabinu kitą voblerį. Po jo – vėl kitą. Dar kitą. Ir dar kitą. Rezultatas – nulis. Vėl segu spindraivą. Juk firetigerio spalvos gumą skabė? Skabė. Tai turi ėsti ir šitą. Šiandien firetigerio spalva valdo viską!

Staiga – bumt, bumt. Du metimai – du ešeriai, daugiau kaip 600 gramų. (Netikintys eikit velniop! Svėriau!). Pliekė kaip išprotėję. Kur jie buvo prieš pusvalandį? Gal atplaukė iš gylio?

Dar keli metimai, bet vobleriu jau niekas nebesidomėjo.

Prisitraukęs masalą arčiau pastebėjau jį sekančią žuvį, nors poliarizuoti akinių stiklai tikrai padėjo, bet tiksliai įžvelgti, kas ten buvo, neįstengiau. Pasvaidžiau dar šiek tiek, bet tik vaidenosi, kad masalą kažkas atsargiai baksnoja – daugiau nieko nepatyriau.

Užkabinau dar didesnį voblerį nei revendžas. Kai jis nėrė į gylį pajutau nestiprų, bet aiškų – čiupt. Kirtau. Ir iškart supratau, kad tai nedidelė lydeka. Kaip visos – iš pradžių žuvis pasimuistė vietoje, o vėliau, tarsi supratusi, kad jai iš tikrųjų riesta, pradėjo blaškytis į šalis. Po eilinio spurto į gylį žuvis pradėjo kilti į paviršių ir jaučiau, kad jos „akumuliatorius“ jau senka.

Bet tai buvo ne kažkokia ten lydekaitė – didžiulis ešerys! Sunkesnis nei 800 gramų! (Vėliau pasvėriau!) Pasirodo, tokiai keturiasdešimt penkto dydžio klumpei reikėjo net 10 cm voblerio. Tikras gerulis, nes retai pasitaiko, kad pakabintas ant pavirvės ešerys gebėtų krustelėti iš vietos valtį.

Tai buvo paskutinis dienos laimikis. Nors žvejyba prasidėjo nevykusiai, pasibaigė gražiai.

Argi nevertėjo grįžti tų akinių?

...tai jiems mažo voblerio, tai jiems didelio, tai mažo, tai didelio. Kaip jie mane kankina...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"