Redakcijos paštas. Kada ešeriai gaudo lydekas?

Tulžys AŠAKA 2016-08-19 23:03
Tulžys AŠAKA
2016-08-19 23:03
Tulžio Ašakos nuotraukos
Stir­na prie pat ke­lio ati­tva­rų rupš­no­jo ra­so­tą žo­lę, o ­gal lau­kė, ka­da ga­lės ra­miai pe­rei­ti ke­lią, kai  ma­ši­nos su­stos prie švie­so­fo­ro. Įsi­vaiz­duo­ja­te? Mies­to te­ri­to­ri­jo­je! To­kius vaiz­dus, kai kiš­kiai, el­niai ir stir­nos bė­gi­nė­ja ša­li­ke­lė­se, ma­čiau p­rieš dvi­de­šimt me­tų Vo­kie­ti­jo­je pro au­to­bu­so lan­gą. Ką gi, Lie­tu­vos stir­nos ­jau gy­ve­na kaip Eu­ro­po­je. O mes, žmo­nės, – ar jau?

Pa­ke­liui į žve­jy­bą lau­kuo­se ma­tė­me dar ke­lias stir­nas, o kel­kraš­ty­je gu­li­nė­jo usū­ri­nis šuo. Jis, grei­čiau­siai, mie­go­jo pa­var­gęs po nak­ties įspū­džių. Dar re­gė­jom ga­ly­bę be­si­bū­riuo­jan­čių gand­rų, ku­rie tar­si del­sė lauk­da­mi vė­luo­jan­čių­jų į to­li­mą ke­lio­nę ir že­mai sklan­dė virš tro­bų. Daug jų bu­vo – gal šim­tas. Ma­tyt, ši­tie iš­skris dar iki Šv. Bal­tra­mie­jaus, o ki­ti gal pa­bus ir iki rug­sė­jo vi­du­rio. Ru­de­nė­lis jau ne už kal­nų.

Gy­vū­nai šį ry­tą ak­ty­vūs, o ar bus ak­ty­vios žu­vys? Taip svars­tė­me su ko­le­ga iš­li­pę iš ma­ši­nos prie eže­ro. Ruo­šė­mės žūk­lei.

Ry­tas jau kur kas žvar­bes­nis nei va­sa­ros vi­du­ry­je ir tai, ma­tyt, jau­tė net žu­vys. Ge­ros eže­ro vie­tos, vie­ti­nių bam­ba­liais pa­žy­mė­tos, „ty­lė­jo“, mū­sų pa­stan­gos ką nors pa­gau­ti bu­vo bergž­džios. Aukš­lė pa­si­ro­dė tik po de­šim­tos ry­to. Tuo me­tu at­si­ra­dęs di­des­nis ūpas ir vil­tis pa­gau­ti eše­rių greit iš­blė­so, nes po to su­gai­šo­me dau­giau nei pus­va­lan­dį, ta­čiau dry­žuo­tie­ji plė­ši­kai taip ir ne­pa­si­ro­dė.

Na, ir ba­la jų ne­ma­tė. Vi­są va­sa­rą juos vai­kiau­si. Nu­spren­dėm ly­de­kau­ti ir su eše­riais ne­žais­ti. Di­des­ni ma­sa­lai, žo­ly­nai ir ša­lia esan­tys šlai­tai – toks pla­nas.

Su­sto­da­vo­me tai šen, tai ten, bet ki­bi­mo ne­bu­vo. Į van­de­nį skrie­jo ir si­li­ko­nas, ir vobleriai, ta­čiau be jo­kios nau­dos. Pos­trin­gau­da­mi apie nekibos prie­žas­tis ir sa­pa­lio­da­mi apie to­li­mes­nę stra­te­gi­ją pri­plau­kė­me prie lydekingai at­ro­dan­čio iš­ky­šu­lio, nuo ku­rio drie­kė­si sek­lus ir žo­lė­tas at­ab­ra­das. Ko­le­ga vėl čiu­po voblerį iš dė­žu­tės nuo kraš­to. Tai bu­vo ant auk­si­nės fo­li­jos pa­grin­do ti­kro­viš­ko­mis eše­rio spal­vo­mis nu­da­žy­tas dirb­ti­nis ma­sa­las.

– O! Ši­tą ban­dy­si? Ma­čiau, to­kį tu­ri vie­nas pa­žįs­ta­mas, toks pat jo vobleris jau taip su­grauž­tas, kad svei­kos vie­tos ne­li­kę. Net ir aš nu­si­pir­kau to­kį pat, tik dar ne­il­gai „mau­džiau“, – su­sa­kiau ko­le­gai vis­ką, ra­dęs tin­ka­mą pro­gą.

– Kad tik jos grauž­tų jį šian­dien, vi­sai ne­bū­tų gai­la, – at­sa­kė tas, ir juo­kda­mie­si iš be­vil­tiš­kos žūk­lės ban­dėm lai­mę to­liau.

Bet – o ste­buk­le di­dy­sis – kur bu­vus, kur ne­bu­vus drau­gui už­ki­bo pir­mo­ji „sil­kė“. Ne pir­mu me­ti­mu, bet gal ko­kiu sep­tin­tu ar de­šim­tu. Bet už­ki­bo!

Po pir­mo lai­mi­kio val­ty­je ta­po šiek tiek links­miau, be to, sau­lu­tė jau ėmė šil­dy­ti va­sa­riš­kai kai­triai, tad su­ši­lo ir ry­tą žvar­bę kau­lai. Žve­jo­jom to­liau. Van­dens pa­vir­šiu­je pa­si­ro­dė di­de­lis ver­pe­tas, ir drau­go šyp­se­na, ir su­lin­kęs spi­nin­gas by­lo­jo, kad jis jau lu­pa an­trą lai­mi­kį.

Ką tuo me­tu tu­ri da­ry­ti žve­jys, ku­ris ne­pa­gau­na? O gi mes­ti to­kį pat voblerį, ži­no­ma, jei tu­ri. Aš tu­rė­jau, tad da­bar eže­re jau plau­kio­jo dviem „e­še­riais“ dau­giau.

Ir šiaip, ir taip sta­tėm val­tį, bet be tų dvie­jų už­ki­bu­sių­jų nie­kas ma­sa­lais ne­si­do­mė­jo. Vie­ta pa­si­tai­kė sek­li, tad gan daž­nai pe­šėm žo­les.

Iš­vil­kęs ei­li­nį kuo­kštą „gė­lių“ ir vėl su­si­ra­dęs plo­te­lį, ku­ria­me jų ma­žiau su­žė­lę, nu­skrai­di­nau į jį sa­vo „e­še­rį“.

Liuo­bė iš pe­ties! Yra! Su­pra­tau, kad už­ki­bo žu­vis ir kad ji įsi­pai­nio­jo į žo­les, nes slin­ko į šo­ną to­ly­giai, di­de­liu svo­riu lenk­da­ma spi­nin­gą. Žu­vis ne­si­muis­tė ir po tru­pu­tį trau­kia­ma ar­tė­jo. Ne­si­muis­čiau ir aš – vis­kas kon­tro­liuo­ja­ma. Ta­čiau pri­ar­tė­ju­si žu­vis jau ėmė krai­py­tis vi­su kū­nu, kaip dvi­ran­kis pjūk­las, o aš tuo me­tu ban­džiau tą dė­mė­tą­ją su­val­dy­ti.

Jo­kių žo­lių, vy­ru­čiai, tai bu­vo pa­do­ri ly­de­ka! Be „žva­kių“, bet pe­rio­diš­kai iš­temp­da­ma po ga­ba­lą va­lo iš ri­tės ly­de­ka pa­si­da­vė. Šį kar­tą žve­jas nu­ga­lė­jo. Tai­gi, džiau­giau­si, kad pa­ga­vau ir aš. Ir ge­rai, kad ma­no di­džiau­sia – trys su pu­se ki­log­ra­mo. Jau bu­vau pri­mir­šęs, kaip „spau­džia“ di­des­nės žu­vys. Ne eše­riu­kas.

Nu­ri­mo ly­de­kos taš­ko­mas van­duo, nu­ri­mo ir žve­jų emo­ci­jos, ir šne­kos apie tai, kaip ir kur ji grie­bė tem­pė, spau­dė, nė­rė. Ty­la. Gir­dė­jo­si tik švel­nus ban­ge­lių pla­ki­mas į val­tį ir spi­nin­gų, skro­džian­čių orą, švilp­te­lė­ji­mai bei ma­sa­lų pliump­te­lė­ji­mai.

– Yra! Vėl taip pat tvo­jo, – ta­riau pro su­spaus­tas lū­pas, nes spi­nin­gą žu­vis stip­riai len­kė ir rei­kė­jo pa­stan­gų, kad ne­leis­čiau jai įlįs­ti į žo­les. Nors bu­vo­me pers­ta­tę val­tį, bet tu­rė­da­mas žve­jo nuo­jau­tos ir vil­ties švys­te­lė­jau „e­še­rį“ lig tos pa­čios vie­tos, kur man už­ki­bo pir­mo­ji. Gal dar bus, – gal­vo­jau.

Ir še tau! Yra! Už­ki­bo vos ma­žes­nė, bet vis tiek – su­nkes­nė nei tri­jų ki­log­ra­mų. Dvi di­des­nės nei tri­jų ki­log­ra­mų ir be­veik to­je pa­čio­je vie­to­je! Lai­mės pil­nos kel­nės. Ko­le­ga, ži­no­ma, iš­gy­ve­no ki­tus jaus­mus. Jis iš­kaps­tė tą „e­še­rį“, o di­des­nes ly­de­kas aš pa­ga­vau.

– Čia dėl to už­ra­šo „rea­lis“, o ne dėl eše­rio spal­vų, – iš­dės­čiau tos die­nos žve­jo-eks­per­to hi­po­te­zę.

„Rea­lis“ – rea­lus, lai­mi­kis – rea­lus. Ar ne? Dar juo­kau­da­mas pa­krikš­ti­jau „nu­si­pel­niu­sį­jį“ voblerį „rea­laus eše­rio“ var­du, o drau­gas pa­siū­lė ma­din­ges­nį va­rian­tą – „ne­rea­lus eše­rys“. Nors ko­le­ga pa­ga­vo dar vie­ną „pei­lį“, bet ma­no iš­kel­tos kar­te­lės ne­per­šo­ko.

Ta­čiau vė­liau il­go­mis me­di­ta­ci­jo­mis nie­ko ne­lai­mė­jom nei ar­čiau, nei to­liau ki­bio­sios te­ri­to­ri­jos, tad nu­bir­bi­nom lai­mės ieš­ko­ti ki­tur. Ki­ta­me kran­te, prie at­ab­ra­do ša­lia duo­bės ra­dom ki­tą aukš­lių bū­rį, bet eše­rių pa­gau­ti spė­jom vos ke­lis. Pa­ki­lo stip­rus vė­jas, ap­si­niau­kė, pra­dė­jo ly­ti. Pri­siš­lie­jom prie kran­to, kad ne­nu­pūs­tų į vi­du­rį eže­ro, ir ne­žve­jo­da­mi lau­kėm, kol vi­sa ta vel­nia­va baig­sis.

Gai­la, bet po vel­nia­vos žu­vys ne­ki­bo. Eže­ras tar­si mi­rė, ir dau­giau nie­ko ne­su­ga­vę iš­va­žia­vom na­mo­lio.

Grįž­da­mi ma­tėm daug ant ke­lio pri­kri­tu­sių vė­jo nu­lauž­tų ša­kų. Kai ku­rias mies­te­lė­nai jau bu­vo nu­vil­kę į ša­li­ke­les, bet bu­vo aki­vaiz­du, kad šluo­tai dar­bo pa­dau­gė­jo.

O usū­ri­nio šuns prie plen­to jau ne­bu­vo. Ma­tyt, iš­si­mie­go­jo.

Susiję straipsniai
Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Sei­mo na­riai siū­lo grą­žin­ti vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mo sta­tu­są ke­tu­riems ži­ny­bi­niams ap­do­va­no­ji­mams – Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų sa­va­no­rių me­da­liui, Šau­lių žvaigž­dei, Šau­lių žvaigž­dės [...]
Že­mės ūkio mi­nis­trė „dar­bie­tė“ Vir­gi­ni­ja Bal­trai­tie­nė ir kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras so­cial­de­mo­kra­tas Juo­zas Ole­kas ga­lės ra­miai baig­ti sa­vo ka­den­ci­ją. Opozicijos par­eikš­tos in­ter­pe­lia­ci­jos [...]
Šve­di­jo­je nuo 2018 me­tų bus grą­žin­ta vi­suo­ti­nė ka­ro prie­vo­lė, pra­ne­šė gy­ny­bos ministras Pe­te­ris Hultq­vis­tas.
Va­kar bū­da­mas 93 me­tų mi­rė Shi­mo­nas Pe­re­sas. Per sa­vo po­li­ti­nę kar­je­rą jis du kar­tus ėjo prem­je­ro par­ei­gas, bu­vo lai­ko­mas Iz­rae­lio bran­duo­li­nės prog­ra­mos ar­chi­tek­tu, bet vė­liau, at­si­sa­kęs anks­tes­nių [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Klai­pė­dos dra­mos tea­tras kvie­čia į prem­je­rą vai­kus – spa­lio 8 – 9 d. 12 val. tea­tras ro­dys spek­tak­lį pa­gal vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­je kla­si­ki­nės vai­kų li­te­ra­tū­ros kny­gą – Ken­net­ho Gra­ha­me­‘o [...]
Vers­las ra­gi­na­mas jau da­bar pra­dė­ti ruo­štis po po­ros me­tų griež­tė­sian­čiam as­mens duo­me­nų val­dy­mui ir sau­go­ji­mui. Mat nau­jų tai­syk­lių ne­si­lai­kan­čioms įmo­nėms grės bau­da iki 20 mln. eu­rų. [...]
Be­veik 2 tūkst. Lie­tu­vos pie­no ga­min­to­jų per ar­ti­miau­sius tris mė­ne­sius ke­ti­na su­ma­žin­ti ga­my­bą ir už tai ti­ki­si gau­ti 1,77 mln. eu­rų Eu­ro­pos Są­jun­gos par­amos lė­šų pa­gal liepą Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos [...]
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jo­je (LFF) rink­ti­nių di­rek­to­riu­mi dir­bęs Ro­ber­tas Taut­kus ėmė­si nau­jos veik­los. Jo ini­cia­ty­va įkur­ta Lie­tu­vos fut­bo­lo žai­dė­jų są­jun­ga (LFŽS), kuri rū­pi­na­si pro­fe­sio­na­lių [...]
Lie­tu­vos vy­rų te­ni­so rink­ti­nė, Da­vi­so tau­rės se­zo­ną bai­gu­si pra­lai­mė­ji­mu Bos­ni­jai ir Her­ce­go­vi­nai, sa­vų žiū­ro­vų aki­vaiz­do­je vėl žais ne­grei­tai.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Vis dau­giau lie­tu­vių ryž­ta­si nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį įsi­gy­ti li­zin­gu. Li­zin­gu per­kan­čių nau­do­tus au­to­mo­bi­lius tur­gu­je ar iš­si­rink­tus in­ter­ne­to skel­bi­mų sve­tai­nė­se gy­ven­to­jų skaičius kas­met au­ga.
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Kamb­ri­jos gra­fys­tė­je (Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja) avis au­gi­nan­tis Pi­pas Simp­so­nas kū­ry­biš­kai ėmė ko­vo­ti su va­gi­mis. Jis pa­si­tel­kė į pa­gal­bą ryškiai oran­ži­nius da­žus.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami