TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GAMTA

Redakcijos paštas. Kai darbas netrukdo žvejoti

2016 06 24 6:00
Asmeninio albumo nuotraukos

Šįkart kėliausi anksti, nes senokai nežvejojau ir prisisvaigau, kad manęs nesulaukdamos žuvys pačios lipa į krantą.

Gatvėse mašinų buvo dar nedaug, o lūkuriuojantys stotelėse siluetai bylojo, kad šiandien normalūs žmonės eis į darbą. O aš dardu žvejoti! Papūskit man į uodegą!

Vairavau atsipūtęs, neskubėdamas ir galvojau apie tai, kaip darbas žmonėms trukdo žvejoti.

Jau beišvažiuojantį iš Vilniaus ilgesingai ir viliojančiai mirktelėjusi mane palydėjo paskutinė, nė dvidešimties metų neturinti daili degalinės lenta su kainomis. Nuotaika puiki.

Štai aš ir Molėtų plente. Čia mane jau sveikina ir ragais mojuoja briedžiai, atsistoję ant užpakalinių kojų ir vos betelpantys įspėjamuosiuose ženkluose; pakelės stulpeliai, išsirikiavę iš kairės ir dešinės, tarsi apmirė sulaukę ilgai laukto garbingo svečio. Aišku, šis plentukas dėl dangos nelygumų seniai turėjo būti pervadintas geležinkeliu (vairuotojai mane supras). Gal tada jo remontui, kaip dar vienai geležinkelio atšakai, pasisektų sukrapštyti pinigų iš „Rail Baltica“ projekto?

Prie „balos“ mane sutiko paukščių klegesys, mašalų zvimbesys, o pievos žiogai strakaliojo stengdamiesi iššokti kuo aukščiau ir pažiūrėti, kas čia atvažiavo. Ką gi ten tarp žolių tūnodamas įžiebsi. Ar ne?

O prie ežero, ratų suplūktos aikštelės viduryje, mane pasveikino dvi naujos, jau šios vasaros saulės spindulių „sudaigintos“ šiukšlių krūvos.

Vieni besmegeniai viską sumetė į laužavietę, o kiti, „tvarkingesni“, polietileninius maišus sukišo pakrūmėje. Oi, tu, Lietuvėle, kada tavo vaikai įgaus proto? Kokiems briedžiams jie palieka šiukšlių maišus, „tvarkingai“ atremtus, pakištus po medžiais, užkastus? Taip paprasta: viską atsiveži bagažinėje ir atgal parsiveži – toje pačioje bagažinėje. Bet turbūt tai – ne visiems besmegeniams.

Nuotaika po tokių šiukšlių vaizdų pabjuro, o prasidėjusios žvejybos rezultatai visai nedžiugino. Kur ten! Net blogame sapne būna geriau.

Nekiba! Visiška! Nors graužk aliumininį irklą. Masalų, spiningų – nors glėbiais nešk, o pagauti žuvies negaliu. Kaip apgailėtina!

Kur tik aš neplaukiau, ko tik aš nesvaidžiau – nulis. Toks apvaliai apskritas su skyle viduryje.

Per televiziją kažką kliedėjo apie pūsiantį pietų vėją, oro prognozės internete bylojo tą patį. Išgraušk! Pūtė kažkoks ožinis iš rytų. Šalta nors kailinius renkis. Tai birželis! Ištrauksiu Šulijai ir Galvonaitei liežuvius, kad žmonių savo prognozėmis neklaidintų ir jokios gestų kalbos, jei sugalvotų!

Vos vienas žuvies prisilietimas prie masalo, o aš žvejoju jau pusę dienos. Bet įdienojo ir oras šiek tiek sušilo.

Visai šalia pamačiau spragsinčią vieną kitą aukšlę. Kažkas naujo šiandien! Netoli kranto – reik bandyti.

Nusviestą nedidelį guminuką kažkas kelis kartus stumtelėjo, bet neprarijo. Pradėjau mėginti iš eilės visus savo voblerius „žudikus“ – nulis.

Bet tada pastebėjau paskui valtį atsivejančius kelis žuveliokus. Greičiausiai ešeriai. Vis bandau rasti kibųjį boblerį, bet be rezultato. Išbandžiau rattlinus, svaidžiau net ir spinnerbaitą. O tie – slenka paskui ir tarsi uosto, bet neskabo!

Ką daryyyt?! – suskambo galvoje dainikės žodžiai.

Prisiminiau, kad po ankstesnės žvejybos draugas man paliko savo voblerių dėžutę. Žiūriu, toje jo dėželėje – daug mažų voblerių, kuriais aš negaudau ir tokių niekada neturėjau. Visokie mini rigge, cablistukės, orbitai ir bala žino, kokių dar sutvėrimų. Imu nuo krašto ir bandau mažuosius.

Pirmu metimu pajutau nestiprų gnybtelėjimą, bet žuvį pagavau antruoju.

Orbituką citrinine nugarėle griebė ešerys „monstras“. Vėliau – dar vienas. Taip po truputį kaitaliodamas masalus pagavau dar kelis dryžuotuosius ir supratau – labiausiai tiko mažutės cablistos.

Gal todėl, kad įdienojo, gal tiko masalo dydis, bet pagaliau pradėjau žvejoti!

Keliskart pagavęs po du tris ešeriokus iš eilės numalšinau žvejo norą pagauti žuvį.

Nors kibo ypač silpnai, visgi mažas rigge ar kiti 7, 8, 9 cm siauro, aukšlės kūnelio vobleriukai sugebėjo suvilioti žuvis. Taip, dideli neužkibo ir jų net nemačiau, o ir vidutiniokai kibo su pertraukėlėmis. Todėl supratęs, kad nieko įspūdingo šiandien neprivelėsiu, velkiaudamas nuplaukiau pakrante mašinos link.

Ir velkiaudamas nieko nepagavau, žvejyba baigėsi.

Tiesa, labai gražūs pievose lubinai. Ne per seniausiai pražydę, ryškūs. Sako – piktžolės, bet gražu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"