Redakcijos paštas. Kas pagaus bilietų kontrolierę?

Tulžys AŠAKA 2016-08-26 06:01
Tulžys AŠAKA
2016-08-26 06:01
Tulžio Ašakos nuotraukos
Dau­ge­lis iš mū­sų dar tu­rim vie­ną ki­tą die­ne­lę at­os­to­gų, tad štai ir vėl bil­dam į žūk­lę. Kol dar šil­ta, rei­kia pa­si­mė­gau­ti.

Jau ar­tė­da­mi prie žūk­la­vie­tės ma­tėm uo­liai iš­va­ži­nė­tus pa­eže­rės ta­ke­lius ir tai nie­ko ge­ro ne­ža­dė­jo. Bet bū­ta vi­so la­bo gry­bau­to­jų ir šiaip vi­so­kiau­sių tu­ris­tų – jų su­si­ti­ko­me ne­ma­žai. Ne­il­gai pa­si­krapš­tę man­to­je ir pa­sik­lau­sę dar­nios, ge­rai „su­re­pe­tuo­tos“ alea­to­ri­nės pa­ukš­čių mu­zi­kos, iš­sliuo­gėm pa­si­sup­ti ant dar ne­di­de­lių ry­to eže­ro ban­ge­lių. Grei­tai baig­sis gie­do­rių dai­nos – pa­gal­vo­jau tol­da­mas nuo kran­to.

Už­ti­krin­tai plau­kė­me link ži­no­mų vie­te­lių ir vos su­sto­ję pa­lei­dom „pa­si­ga­ny­ti“ jau ge­rai šio­se vie­to­se pa­si­ro­džiu­sius ja­po­niš­kus voblerius – „ter­mi­na­to­rius“.

Štai pir­mas, štai jau ir dvi­de­šimt pir­mas me­ti­mas – ir švi­kas! Nė bumbt. Ir ki­to­je vie­to­je mė­tant – tas pats. De­ja, de­ja, de­ja, „ter­mi­na­to­rius“ te­ko keis­ti į pa­pras­tus voblerius, nes pui­kie­ji nie­ko taip ir ne­iš­vi­lio­jo. Į van­de­nį skrai­dė ja­po­nų sa­mu­ra­jai ir ka­mi­ka­dzės ir kaip tik įma­ny­da­mi vi­lio­jo žu­vis, bet tos kaž­ko­dėl del­sė at­si­liep­ti. Gal rei­kė­jo voblerių – gei­šų?

Na, bū­na, kad ne ta die­na. Na, bū­da­vo, kad ir Va­lan­čiū­ną ant suo­lo so­din­da­vo. Su­nku pa­mirš­ti tą olim­pia­dą...

At­ro­do, jau šim­tą kar­tų te­ko tai da­ry­ti, o ne­si­se­ka – nors tu pa­si­kark. Lyg ran­kos ne iš ten, kur rei­kia, dyg­tų. Na, čia aš jau apie žve­jy­bą pos­trin­gau­ju. Ži­no­ma, kad šian­dien ne­kim­ba ar­ba – dar ne­kim­ba.

Ga­lė­tų bū­ti ko­kie trys ar ke­tu­ri pa­va­sa­riai per me­tus, tai ne­ži­no­tų žve­jai, kaip at­ro­do die­na, kai ne­kim­ba. Ieš­ko­da­mi su drau­gu to­kios nekibos prie­žas­čių ir bū­da­mi di­de­li tarp­tau­ti­nio ly­gio eks­per­tai šio­je sri­ty­je, pa­ste­bė­jo­me, kad vė­jas – iš ry­tų, o ža­dė­jo griež­tą pie­tų kryp­tį. Ši­taip „tiks­liai“ ir aš ga­lė­čiau prog­no­zuo­ti su alaus skar­di­ne ran­ko­je ir ne­pa­kil­da­mas nuo so­fos.

Kei­tėm vie­tą po vie­tos, bet be pra­ėju­siais me­tais iš­si­ri­tu­sių žu­vų nie­ko dau­giau ne­ma­tėm, o apie ki­bi­mą iš vi­so net ne­bu­vo kal­bos. Vėl į gal­vą lin­do vi­so­kios min­tys: rei­kė­jo ne­va­žiuo­ti; kam rei­kia tiek tų voblerių – ir pa­na­šiai. Liū­de­sys to­ta­lus!

Sau­lu­tė pa­te­kė­jo aukš­tai, o tu­rė­jęs iš­si­ju­din­ti ry­ti­nis ki­bi­mas taip ir ne­pra­si­dė­jo. Ge-du-las. At­ro­dė, kad reiks ap­si­kai­šy­ti val­tį eg­lių vai­ni­kais ir bir­bint na­mo.

Iš­mai­šę vi­sas stra­te­gi­nes vie­tas, pra­dė­jo­me žve­jo­ti pa­si­rink­da­mi taš­kus chao­tiš­kai: pa­plau­kiam ga­ba­liu­ką ir – švyst in­ka­rą; de­šimt, pen­kio­li­ka me­ti­mų – plau­kiam to­liau, o po to – vėl taip pat. Į van­de­nį skri­do vi­sų vai­vo­rykš­tės spal­vų vobleriai ir gu­mos, bet dė­žė­se vis dar bu­vo li­kę tą die­ną ne­skrai­džiu­sių­jų.

Ir štai jis! Ki­bi­mas! Ste­buk­las įvy­ko prie kaž­ko­kios ne­ndrių sa­liūkš­tės. De­ja, žu­vis ne­už­si­kir­to. Li­ko tik dan­tų žy­mės ant švi­no – nu­tar­ka­vo pu­sę gu­mi­nio ma­sa­lo nu­ga­ros, bet iki kab­lio žu­vies snu­kis taip ir ne­iš­si­tem­pė. Ko­kie snu­kiai! Ga­lė­tų la­biau temp­tis.

Dar ku­rį lai­ką ne­ga­lė­jau pri­pras­ti prie min­ties, kad ma­ne ap­šo­vė, bet grei­tai te­ko pra­tin­tis prie ki­tos: aš gau­nu į kau­lus, nes drau­gas jau iš­lu­po vie­ną ly­de­ką. Kad ir koks di­de­lis drau­gas bū­tų, bet to­kiu me­tu jis vi­sa­da tam­pa kiek ma­žes­niu... Pa­ga­vo kaž­ko­kiu ki­niš­ku vobleriu, už eu­rą ar pu­san­tro.

Aš to­kių ne­tu­rė­jau, to­dėl į tra­są pa­lei­dau ki­tą sa­vo gry­na­veis­lį „ja­po­ną“ ir dar Ja­po­ni­jo­je gy­ve­nan­čios žu­ve­lės aju spal­vos. Žo­džiu, fo­li­ja deng­tas „rea­lis“ su tam­sios aly­vuo­gės spal­vos nu­ga­rė­le.

Bambt! O po ke­lių me­ti­mų vėl – bambt, ir vie­na po ki­tos už­ki­bo žu­vys. Vie­nu su­sto­ji­mu. Ne­iš­ke­liant in­ka­ro už­ki­bo dvi ly­de­kos. Ne­di­de­lės – vie­na vos per ki­log­ra­mą, ki­ta – dar ma­žes­nė, bet po to­kios il­gos ty­los tai at­ro­dė kaip ste­buk­las.

Ne­ži­nia, ar ten bu­vo ne­nu­gau­dy­ta vie­ta, ar tin­ka­ma ma­sa­lo spal­va, bet ėmę gau­dy­ti ak­ty­viau ir su en­tu­ziaz­mu pa­si­ga­vo­me dar po vie­ną ir dar dvi ma­niš­kės nu­si­pur­tė. Vie­na nu­sis­par­dė prie pat val­ties, o ki­ta iš­šo­ko žva­ke virš van­dens ir – vi­so ge­ro.

Vė­liau ma­no sėk­min­ga­sis vobleris „nu­ti­lo“ ir vis­kas su­grį­žo į se­nas ry­to žve­jy­bos vė­žes. Da­bar jau at­ro­dė, kad tarp pa­eže­rės tu­ris­tų, ma­tyt, bū­ta ir žve­jų, nes ana­va ten bu­vo ir jiems ki­bo! O ana­va vi­sur ki­tur ru­pū­žės iš­gau­dė ir mums ne­pa­li­ko!

Bu­vo­me su­si­ra­dę ir eše­rio­kų, bet tie eše­rio­kai bu­vo to­kie ap­gai­lė­ti­ni ir to­kie ma­žu­čiai... O ir tie ma­žu­čiai bu­vo įno­rin­gi be ga­lo ir dar ne kiek­vie­ną vobleriuką ska­bė.

Bu­vo gai­la ir jų, ir sa­vo gy­ve­ni­mo.

Sau­lu­tė pa­kry­po va­ka­rop ir mes vis dar ti­kė­jo­mės kaž­ką pa­gau­ti va­ka­re. Lau­kė­me ne be rei­ka­lo. Bent jau aš. Po il­gos ty­los švys­te­lė­jęs kaž­ko­kį gu­mi­nį vi­lio­ką aiš­kiai pa­ju­tau kon­tak­tą su žu­vi­mi. Čiup­te­lė­jo!

Ma­sa­las bu­vo nau­jas, to­dėl iš­si­trau­kus jį bu­vo ryš­kiai ma­ty­ti li­ku­sios ly­de­kos dan­tų žy­mės. Žu­vis pa­žy­mė­jo ma­sa­lą kaip vien­kar­ti­nį tro­lei­bu­so bi­lie­tą pa­žy­mi kon­tro­lie­rė – kiau­rai. Ly­de­kos dan­tų pėd­sa­kai įsis­pau­dė nuo kab­lio iki ma­sa­lo uo­de­gos ga­lo. Aki­vaiz­du, kad žu­vis ne­įsi­dū­rė, to­dėl ne­tu­rė­jo pa­si­bai­dy­ti, be to, gu­ma bu­vo ne­ma­ža, tad ne­sun­ku bu­vo nu­ma­ny­ti, kad po van­de­niu tū­no ne­ma­žas „gy­vu­lys“. Azar­tas pa­di­dė­jo.

Bet gi taip gud­riai su­čiu­po – ša­lia kab­lio. Tar­si kas bū­tų pa­mo­kęs!

Jei vie­no kab­lio ne­už­te­ko, tai še tau vob­le­rį su tri­mis tri­ša­kiais – pa­mąs­čiau, ir aju spal­vos „ja­po­nas“ vėl nu­skri­do į „ko­man­di­ruo­tę“.

Trau­kia­mas ma­sa­las pri­ar­tė­jo prie ką tik bu­vu­sio kon­tak­to su žu­vi­mi vie­tos, to­dėl ėmiau lė­čiau jį ves­ti, ir ly­de­ka ne­iš­lai­kiu­si grie­bė. Truk­te­lė­jo sma­giai. Ir aš jai mos­te­lė­jau spi­nin­gu iš pe­ties. Ge­ras jaus­mas.

Ly­de­ka bu­vo ar­ši ir len­kė spi­nin­gą. Net va­lą tem­pė iš ri­tės, o ši kas­kart, iš­si­vy­nio­jus va­lo me­trui ar ma­žiau, zy­zė. Ko­kia gra­ži ta čirš­kau­jan­čios ri­tės mu­zi­ka! Gra­ži ir at­si­da­ran­čios alaus skar­di­nės mu­zi­ka, bet ši­ta, iš ri­tės, at­ro­do, pa­ky­lė­ja iki dan­gaus. Jei tė­vas vai­kys­tė­je ne­bū­tų ver­tęs Mo­car­to kon­cer­tuo­ti ir tas bū­tų tu­rė­jęs daug lai­ko žve­jy­bai, tai grei­čiau­siai Ta­len­tin­ga­sis to­kią mi­ni­ma­lis­ti­nę ir emo­cin­gą mu­zi­ką bū­tų ir ra­šęs. Bazzzzzzzz! Gizz! Kuzzzzzzzzz!

Pa­si­muis­čiu­si ly­de­ka pa­ki­lo į pa­vir­šių ir pa­sie­kęs ją ran­ka su­čiu­pau už spran­do. Vos apim­ti – pa­si­džiau­giau ir įsi­kė­liau į val­tį. Fu! At­si­du­sau, nes pa­leng­vė­jo – o jei­gu kaip tos dvi bū­tų nu­sis­par­džiu­si? Ta­da tai tik pa­si­kar­ti.

Taip, žve­jys dėl pa­bė­gu­sios žu­vies leng­vai ga­lė­tų pa­si­kar­ti. Ge­rai tik, kad yra be ga­lo kvai­las ir vis ti­ki­si pa­gau­ti di­des­nę, to­dėl ne­si­ga­la­bi­ja, o ruo­šia­si ki­tai žve­jy­bai.

Po to bu­vo trum­pa fo­to­se­si­ja. O jai pa­si­bai­gus ne­be­daug li­ko ir tos die­nos. Aš jau per daug ne­sis­ten­giau ir per gal­vą ne­si­ver­čiau.

Dau­giau nie­ko ne­pa­ga­vom, bet man ir ne­trū­ko. Abi­pu­siu su­ta­ri­mu bai­gėm žūk­lę ir be di­de­lių nuo­ty­kių grį­žom na­mo­lio.

4,6 kg – va­sa­rą to­kią re­to­kai pa­si­gau­nam.

Susiję straipsniai
Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Žvejys  78.63.191.35 2016-08-28 13:09:32
Nieko nepagavau. Nepasikoriau. Grįžau namolio. Nuotykių dar bus. Kitą kartą.
1 0  Netinkamas komentaras
Prieš ket­ve­rius me­tus Eli­gi­jaus Ma­siu­lio ir Val­de­ma­ro To­ma­ševs­kio va­do­vau­ja­mas par­ti­jas Sei­mo rin­ki­muo­se pa­lai­kė maž­daug 200 tūkst. rin­kė­jų. Ne­di­de­lės, ta­čiau stabilų elek­to­ra­tą tu­rin­čios [...]
Vil­niu­je re­zi­duo­jan­tis Ita­li­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Ste­fa­no Ta­lia­ni De Mar­chio mū­sų ša­ly­je at­ra­do ak­ty­vų jau­ni­mą, tur­tin­gą aka­de­mi­nį gy­ve­ni­mą, gy­vy­bin­gą ir kū­ry­bin­gą meninį pa­sau­lį, lie­tu­vių [...]
Ukrai­nos na­cio­na­li­nis an­ti­ko­rup­ci­jos biu­ras (UNAB) vei­kia jau be­veik de­šimt mė­ne­sių. Per šį lai­ką jis pra­dė­jo dau­giau nei 200 kri­mi­na­li­nių ty­ri­mų, su­si­ju­sių su įsigalėjusia ša­ly­je ko­rup­ci­ja. [...]
Rug­sė­jį Šve­di­ja pa­skel­bė do­ku­men­tą, at­spin­din­tį ša­lies po­zi­ci­ją gy­ny­bos sri­ty­je. Be ki­ta ko, ja­me pa­žy­mi­ma, jog Ru­si­ja yra vie­nin­te­lė re­gio­no vals­ty­bė, ga­lin­ti kel­ti karinę grės­mę kai­my­nams, [...]
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Gal­būt net ne vi­si vil­nie­čiai ži­no, kur va­ka­rais ga­li­ma pa­bėg­ti nuo ne­oni­nių var­to­to­jų kul­tū­ros lem­pu­čių ir ras­ti ne to­kią triukš­min­gą, tru­pu­tį nos­tal­gi­jos dul­kė­mis nusėtą ra­my­bės oa­zę.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Įmo­nėms, ku­rios Vil­niu­je ne tik žen­gė pir­muo­sius žings­nius, bet ir skai­čiuo­ja čia veik­los de­šimt­me­čius ar šimt­me­tį, mies­to pra­na­šu­mai na­tū­ra­liai nu­sve­ria trū­ku­mus: lo­gis­ti­kos iš­šū­kiai [...]
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Birš­to­no me­ri­ja ofi­cia­liai at­sip­ra­šė kū­rė­jos Il­zės But­ku­tės už teks­tus, nu­si­ra­šy­tus iš jos tink­la­raš­čio. Ta­čiau au­to­rė krei­pė­si į ad­vo­ka­tus, nes jos kū­ry­ba sa­vi­na­ma­si jau ne pir­mą kar­tą.
Šią sa­vai­tę su­kan­ka 20 me­tų, kai Lon­do­no „Ar­se­nal“ fut­bo­lo klu­bą tre­ni­ruo­ja prancūzas Ar­se­ne'as Wen­ge­ras.
Po tri­jų Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) tu­rį vien­val­dis ly­de­ris yra Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“. Per­ga­lės sko­nio šį se­zo­ną dar ne­pa­ju­to ša­lies vi­ce­čem­pio­nas Klai­pė­dos „Neptūnas“ ir be­ne [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami