TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GAMTA

Redakcijos paštas. Slaptuose ežeriukuose – viešos žvejų bėdos

2016 07 01 11:46

Jau ne pirmą kartą vienas iš kolegų su įprastu užsidegimu pakvietė žvejoti į naują slaptą ežeriuką, kuriame, žinoma, žuvys didelės ir pačios lipa į krantą, o užsižiopsojusiems žvejams nugraužia meškeres iki alkūnių. Reik važiuoti... Iki alkūnių..! Baisu.

Prie slapto ežeriuko slaptoje pamiškės laukymėje jau stovėjo žvejų slapta pastatyti ratai. 1, 2, 3 – skaičiavau mašinas... O priėję prie kranto pastebėjome slaptą ir tokiam užkampiui gana nemažą 3–4 valčių flotilę. Oho, kaip paslaptingai slapta!

Slapto ežeriuko slaptumo aureolę po truputį išsklaidė pirmieji stipresni vėjo gūsiai. Išsiyrę į vidurį balos pradėjom žvejybą. Šen bei ten slankiojo valtelės, bet anie buvo nieko nepagavę plūdininkai. Vargšai jau blaškėsi ir vėliau iščiuožė namo. Konkurentų lyg ir nėra.

O bet tačiau deja, lydekos kibo šūdinai, o ir tos, kurios kibo, nepasikirsdavo, dažnai nuplėšusios guminuko uodegą sprukdavo ir kibimo nekartodavo. Dideliems vobleriams uodegų jos nenukąsdavo, bet ir neužsikirsdavo. Bet netrukus ir toks sportas baigėsi.

Nusnaudę pietų miego vakarop išplaukėme vėl. Nusprendžiau žūtbūt kelias galvas pasigauti. „Parriedėti ant nulio“ būtų gėdinga. Nutariau vėl taikyti šiemet per nekibą jau pasiteisinusią mažų voblerių taktiką.

Ir tikrai – iš pradžių tylėjusios (matyt, studijavo pasiūlymą) lydekaitės pradėjo skabyti mažuosius masalus. Gal vakarinis kibimas bus rezultatyvesnis?

Dėmėtosios kibo nedidelės, bet drąsiai, matyt, net jos žinojo, kad užkibusius tokius „monstrus“ reikia paleisti, kaip nurodo aplinkosaugos įstatymai. Girdėjau, kad kai kur vietiniai žvejai tokias lydekaites net vadina mazuroninėmis. Ar tik ne dėl jų panašumo į smaigus poledinei žūklei? 1, 2, 3 – skaičiavau užkibusius „peiliukus“.

Visgi pavyko pagauti kelias tinkamo dydžio lydekaites. Kažin, ar būčiau jas pagavęs, jeigu būčiau gaudęs man įprastais didesniais vobleriais, nes žmoniškai užrydavo tik mažesnius masalus, kuriuos „pasiskolinau“ iš kolegos dėžutės. Ant skolinto įnagio, kaip sakoma, visada geriau kimba. Bet reikės nusipirkti ką nors iš pupulių – orbitą, rigge ar vieną kitą mažą cablistą. Kodėl aš vis kumelio dydžio vobleriais vandenį ariu?

Jau kelintą sykį žūklaudamas negaliu pagauti didesnių lydekų ir svarstau – kodėl. Pastaruoju metu tai jau tapo dėsninga. Ankščiau taip sunku nebūdavo. Žvejoju nuo pat lopšio ir kaip kiekviena žvejų karta galiu pasakyti – žuvų dabar mažiau. Bambesys, bet taip yra.

Tėvas pasakojo, kad jaunystėje žuvis gaudė rankomis. Aš pats prisimenu, kaip prieš 15 metų be didelių pastangų pagaudavau 5–10 lydekų ar kibirą padorių ešerių. Rytą pagautų žuvų neimdavau, nes žinojau, kad vakare pasigausiu ir parsivešiu šviežesnių.

Dabar iš viso nežinai, ar pagausi. Nors visi stengiamės, kad žuvų ištekliai atsistatytų ir pagal žūklės įstatymus pasigaunam tik po tris lydekas, starkius (nuo liepos 1 dienos leidžiama paimti jau nebe penkis, kaip anksčiau, o tik tris sugautus starkius) ir t.t.

Tačiau slaptų ir nenužvejotų telkinių paieška pastaruoju metu tapo įprastu ir dažnai bevaisiu žvejo užsiėmimu.

Daug apie tai jau rašyta ir kalbėta, bet man knieti papostringauti apie ežerų nuomos tradicijas bei tvarką, kurią tikrai reikia tobulinti. Pradedančiajam žvejui ir ne vienam veteranui nėra visiškai aišku, kokie žuvų ištekliai telkiniuose. Be to, labai fragmentiška ir neišsami vieša informacija apie vandens telkinių nuomininkus, jų darbus bei „darbelius“ įžuvinant tuos telkinius.

Tarkime, žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad ežeras Makys buvo stipriai nuskriaustas verslinės žūklės ir jame liko katastrofiškai mažai žuvų. Pats aplinkos viceministras Linas Jonauskas viešai porino – oi, blogai, žuvų ten nebėra... Apie tai rašyta jau prieš pora metų, bet šiemet žmogus, paėmęs meškerę į rankas, turi kaip detektyvas ieškoti to ežero tyrimo rezultatų, versti po prakaitu interneto puslapius. Kitaip nuvažiuosi gaudyti kaip į šulinį.

Berods, prieš 2–3 metus Luodį verslininkai taip pat „gelbėjo“ nuo žuvų. Kiek ten tų žuvų liko? Kiek vėliau įžuvinta? Straipsnelių apie tai, kaip „mailiaus pylėm ir pripylėm“ žiniasklaidoje šmėžuoja, bet sistemos ir tvarkos nematyti. O kaip kiti ežerai, kuriuos buvo išsinuomoję tokie „gelbėtojai“?

Juk yra reikalavimas, kad jei vandens telkinio nuomininkas nevykdo savo įsipareigojimų, t. y. neįžuvina telkinio nustatyta tvarka, reikiamu žuvų kiekiu bei rūšimis, nuomos sutartis su juo nutraukiama. Tarkime, ežeras išnuomotas 10–15 metų, o jo nuomininkas vietoje privalomų 1000 vienetų žuvų įveisė 889 vienetus. Ar su juo bus nutraukta sutartis? Ar jis įvykdė savo įsipareigojimus trečiaisiais ar septintaisiais nuomos metais? Aš, paprastas žvejys, šito nežinau ir ši informacija man nepasiekiama.

Bedu pirštu į žemėlapį. Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemoje (ALIS) parašyta, kad X ežeras išnuomotas ponui X. Bet ką tas ponas X ten pridirbo? Ar jis uolus įžuvintojas, ar jau daug (kiek konkrečiai?) metų ežere žuvų negausino ir ežero nuomos sutartis su juo bus nutraukta? Jokių žinių. O koks nuomininkas tame ežere tvarkėsi iki šio nuomininko X? Kai miške nėra medžių matome visi, o kai vandenyje nėra žuvų?

Trumpai tariant, mokėk pinigą, te tau – balą ir taškyk vandenį, gal pasiseks.

Kažin kodėl norint ūkininkauti, reikia gauti ūkininko pažymėjimą, o išsinuomoti ežerą gali bet kas. Bet juk ežeruose taip pat kai kas „priūkininkauja“.

Kažkas tuoj ims virkauti, kad sistemingiems vandens telkinių tyrimams ir duomenų sutelkimui į vieną sistemą (pvz., ALIS) nėra lėšų. Bet juk yra telkinių nuomininkai. Tegu jie ir padengia visas išlaidas. Nori išsinuomoti ežerą – mokėk už jo tyrimus, ir kad tyrimų rezultatai būtų ant stalo (t.y., kad perkantis žvejybos leidimą juos matytų). Tada bus aiškiau. Žuvų daugiau. Daugiau parduotų mėgėjiškos žūklės leidimų. Daugiau tvarkos skaidrumo ir geros žvejybinės nuotaikos.

Taip pat keista įstatymo dalis, suteikianti nuomininkui teisę leisti povandeninę žuvų medžioklę. Šitaip visi nuomotini ežerai nesunkiai gali tapti medžiotojų poligonu. Jei medžioklei skirtos kelios balos – lai jose ir pyškina.

Kokių tik minčių žvejui nekyla, kai žuvys nekimba.

Ką tik skambino draugas, sakė, žino ežerą, kur ešerių... ! Oi, lėksim. Tai prisigaudysim.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"