Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Šeimininko maistas pavojingas augintiniui

 
2016 02 20 6:00
dogfood-slider nuotrauka

Vykstant nuolatiniams ginčams, ar galima žmogaus mėgstamų maisto produktų duoti ėsti šuniui, veterinarijos mokslų daktaras Jakovas Šengautas dalijasi savo patirtimi, ką mato veterinarai po tokių šuniškų „balių“.

Jakovo veterinarijos klinikos vadovas iš ilgametės praktikos rekomenduoja namie auginamą šunį šerti specialiu, gyvūno poreikiams subalansuotu sausu ėdalu. Specialistas primena, kad šeimininkai nepamirštų nuolat papildyti jo vandens dubenėlio – sausą pašarą ėdantiems šunims jo ypač reikia. Žinoma, vanduo turi būti šviežias, tad jį keisti reikia kasdien – kad jis neužrūgtų ir nesukeltų mylimam keturkojui sveikatos problemų.

Švenčių pasekmės augintiniui

„Daug kas jau žino, kad šokoladas ir šokoladiniai saldainiai netinka šunims. Tačiau augintiniams taip pat reikėtų vengti duoti smarkiai rūkytų mėsos gaminių. Visada reikėtų vadovautis protu – tam jis mums ir duotas. Tarkime, mažas kąsnelis fermentinio sūrio šuniui nesukels sveikatos problemų, nebent jis yra alergiškas sūriui. Kaip ir žmonės, gyvūnai kartais būna alergiški kai kuriems produktams. Tačiau didelis sūrio kiekis susargdins ir sveikiausią keturkojį, jo organizmas tiesiog nesusidoros su užgriuvusiu krūviu“, – perspėja veterinaras.

"Po vieno įkandimo mums gali tekti tris valandas operuoti nukentėjusį gyvūną", - sako J. Šengautas. /Alinos Ožič nuotrauka
"Po vieno įkandimo mums gali tekti tris valandas operuoti nukentėjusį gyvūną", - sako J. Šengautas. /Alinos Ožič nuotrauka

Jis šmaikštauja, kad mylimam augintiniui tarp kelių šeimos narių kyla rimtas pavojus tiesiog apsiryti: vyras davė gabaliuką sūrio, žmona – dešros griežinėlį, močiutė paslapčia po stalu numetė kotletą – štai vos kelis kilogramus sveriantis šeimos numylėtinis jau nebegali paeiti nuo persiėdimo. Anot veterinaro, per įvairias kalendorines šventes – Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas ir kitas, kai namie prie bendro stalo susirenka svečiai, veterinarijos klinikos darbuotojai raitojasi rankoves, nes žino – laukia keturkojų pacientų antplūdis. „Jau gruodžio 25 dieną mūsų klinikoje būna minios vemiančių ir viduriuojančių gyvūnų. Antroji banga – iš karto po Naujųjų metų švenčių: pilnas skyrius peršertų ir negaluojančių augintinių. Aš tiesiog matau vaizdą: susirenka svečiai ir „iš geros širdies“ ima dalytis su šeimininkų šuniu maistu nuo stalo – silkėmis, rūkytais kumpiais ir skilandžiais. Ir ne po mažą kąsnelį – kiekvienas per šventes nori pasirodyti dosnus: tegu ir šuniui bus šventė. O mes paskui plauname jiems skrandžius ir gydome“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.

Saugokime nuo traumų

Dar vienas pavojus keturkojui – traumos. Pasak J. Šengauto, šuo dažnai susižeidžia ir dėl šeimininko kaltės. Gyvūnas nėra toks protingas, kad pats pasisaugotų ir neišbėgtų į gatvę, kur jį gali partrenkti automobilis. Todėl paleisti šunį nuo pavadėlio galima tik saugioje uždaroje aikštelėje, kur yra garantija, kad šuniui bus saugu lakstyti palaidam. „Gatvėje ir kitose judriose vietose būtina vedžioti šunį tik su pavadėliu. Jūs negalite garantuoti, kad net paklusnus gyvūnas, pamatęs katę ar kitą šunį, nešaus per gatvę ir nepaklius po automobiliu. Pavojinga vieta yra ir statybos. Palaidam šuniui ten taip pat didelė tikimybė susižeisti“, – aiškina veterinaras.

Dar vienas traumų šaltinis – kitų šunų įkandimai. Anot J. Šengauto, šuo gali būti labai mielas ir klusnus savo šeimininkui, tačiau tarp šių gyvūnų egzistuoja hierarchija: pamatęs gatvėje kitą patiną, jūsų augintinis beveik garantuotai puls su juo aiškintis santykių. Ypač linkę susipešti nepažįstami patinai, tad visada reikėtų juos vedžioti su pavadžiu. „Kai taip santykius bando aiškintis koks aviganis ir, tarkime, bulterjeras, po vieno įkandimo mes kokias tris valandas operuojame nukentėjusį gyvūną. Tad geras antkaklis ir stiprus pavadėlis tikrai reikalingas visiems šunų šeimininkams“, – tikina veterinarijos centro vadovas.

Parengta bendradarbiaujant su veterinarijos mokslų daktaru, Jakovo veterinarijos centro vadovu Jakovu Šengautu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"