Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Šernų rojuje – pavojus saugomiems paukščiams ir augalams

 
2017 04 21 20:00
Vien Žuvinto gamtiniame rezervate priskaičiuota 126 šernų banda, t. y. trečdaliu daugiau nei prieš trejus metus. Žuvinto biosferos rezervato direkcijos nuotrauka

Žuvinto biosferos rezervato specialistai griebiasi už galvų – tokios gausybės šernų kaip šiemet rezervate seniai nebuvo, o jų daroma žala – nepataisoma. Jie išdrasko į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų pievinių lingių lizdus, sušlemščia itin retas taip pat saugomas laukines orchidėjas.

Rezervato specialistai teigia, kad prie itin spartaus šernų populiacijos gausėjimo prisideda ne tik palankios jiems gyventi gamtos sąlygos, bet ir žmonės – nuo rudens medžiotojai šernus gali vilioti kasdien papildami iki 100 kilogramų pašarų, todėl rezervato prieigos tapo atviromis šernų penėjimo fermomis.

Medžiotojai ginasi tokiu gausiu pašarų daviniu šernų neviliojantys. Mat ir parūpinti pašarų, ir juos atgabenti į žvėrių viliojimo vietas nemažai kainuoja. Tačiau pripažįstama, kad pernai keičiant Medžioklės taisykles galėjo būti persistengta.

Sparčiai gausėja

Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad rezervate šernų šiemet daugiausia per pastaruosius 20 metų, o medžiotojų pastangos jų sumažinti pasirodė bevaisės. Vasarį atliktos stambiųjų žinduolių apskaitos duomenimis, vien Žuvinto gamtiniame rezervate priskaičiuota 126 žvėrių banda, t. y. trečdaliu daugiau nei prieš trejus metus. Šernų ypač pagausėjo šalia jų viliojimo vietų.

„Pavasario šernų vados šiemet gali būti dar gausesnės, nes sėkmingai peržiemoję žvėrys paprastai atsiveda daugiau jauniklių. Tačiau toks šernų gausėjimas nežada nieko gero mūsų rezervato teritorijoje saugomoms kai kurioms gyvūnų bei augalų rūšims“, – tvirtino A. Pranaitis. Jis pasakojo, kad daugiausia gulyklų šernai įsirengė paežerės nendrynuose – kaip tik bene svarbiausiose vietose, kur perėdavo į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos pievinės lingės. Šios saugomos rūšies paukščių perint Žuvinto paežerėje nebeaptinkama jau trečius metus. Kenčia ir kiti ant žemės perintys paukščiai, nes šernai suėda jų kiaušinius.

Be to, Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje iki šiol dar būdavo galima aptikti Lietuvoje retų ir į Raudonąją knygą įtrauktų laukinių orchidėjų – dvilapių purvuolių. Tačiau pastebima, kad šių augalų mažėja, nes vietos, kuriose orchidėjos augo, išknaisiojamos šernų. Žvėrys retai aptinkamų augalų svogūnėlius iš dirvos išknisa ir su malonumu suėda. „Toks šernų populiacijos gausėjimas mums kelia nerimą ir dėl to, kad Lietuvoje nėra išnykusi afrikinio kiaulių maro grėsmė“, – pasakojo A. Pranaitis.

Šernai vietoj kiaulės

Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus teigimu, didelį šernų populiacijos augimą pastaraisiais metais skatina jiems labai palankios besniegės žiemos ir vis intensyviau žemdirbystei naudojami aplink rezervatą esantys laukai. Pievas keičia kukurūzų, kitų sėtinių kultūrų plotai.

Prie šernų gausėjimo prisideda ir patys žmonės. Mat nuo pernai, siekiant sumažinti šernų populiaciją ir išvengti afrikinio kiaulių maro, buvo pakeistos Medžioklės taisyklės. Pagal jas leista vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu padėti ne iki 20 kg vilioti skirtų pašarų, bet iki 100 kg natūralių pašarų ar masalo. Taip pat vilioti skirtus pašarus leista naudoti iki pat gamtinio rezervato ribos. „Iš tikrųjų toks leidimas sudaro sąlygas medžiotojams viliojimo vietas paversti šėrimo vietomis, savotiškais atvirais tvartais, nepažeidžiant jokių teisės aktų“, – teigė A. Pranaitis.

Arūnas Pranaitis: „Nuo pernai medžiotojams leista šernų viliojimo vietas paversti šėrimo vietomis, savotiškai atvirais tvartais.“

Vieną tokią šėryklą aplinkosaugininkai surado Liepakojų kaime, kur šernams priberti pertekliniai pašarai jau buvo net pradėję gesti.

Ne visi jaučia saiką

Žuvinto biosferos rezervato pakraščiuose medžioja Alytaus, Marijampolės ir Lazdijų medžiotojų būrelių nariai. Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Evaldas Dainauskas, kiekvienas būrelis pats sprendžia, kaip tvarkytis savo medžioklės plotuose. Beveik tris dešimtmečius Žuvinto prieigose medžiojantis medžioklės žinovas ramino, esą šernų populiacijos gausėjimas nėra toks spartus, kad dėl jo reikėtų sunerimti. Esą prieš tris dešimtmečius Žuvinte šernų būta dar daugiau – apie 400.

„Žinoma, kai kurie medžiotojai iš tiesų gali persistengti viliodami šernus ir jiems pašarų pilti tiek, kiek ir leidžia Medžioklės taisyklės – iki 100 kilogramų. Tačiau tai – pavieniai atvejai, nes pašarai nėra pigūs, kainuoja ir jų atgabenimas į viliojimo vietas. Todėl ne kiekvienas medžiotojas gali tai sau leisti“, – tikino E. Dainauskas.

Tačiau jis pripažino, kad pernai keičiant Medžioklės taisykles galėjo būti persistengta, kai leista vienoje vietoje priberti šernams vilioti iki 100 kg pašarų. Ir jei tai būtų daroma kone kasdien, viliojimo vieta galėtų tapti vos ne kiaulių gardu.

Viskas pagal įstatymo raidę

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Jonas Jarmalavičius „Lietuvos žinioms“ teigė taip pat abejojantis, jog dėl šernų populiacijos augimo Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje reikėtų kaltinti medžiotojus.

Anot jo, aplink visą rezervatą yra medžioklės plotai. Juose yra stebėjimo bokšteliai, medžiotojai įsirengę ir žvėrių viliojimo vietas. Tai padaryta laikantis visų teisės aktuose numatytų reikalavimų.

„Jei medžiotojai medžioja, tai ir sumedžioja. Sunku pasakyti, ar tikrai per mažai. Tačiau gali būti, kad šernai tiesiog nenori išeiti iš rezervato teritorijos. Galbūt sėkmingai gyvena joje ir džiaugiasi, kad jų niekas nejudina“, – svarstė J. Jarmalavičius.

Anot aplinkosaugininko, šerti šernus uždrausta, galima tik vilioti pašarais, per dieną jų papilant iki 100 kilogramų. „Jei medžiotojai šernų nevilios pašarais, jie į laukus gali visai neiti“, – įsitikinęs J. Jarmalavičius. Esą jokių galimų šernų šėryklų, kuriose šie laukiniai gyvūnai būtų maitinami, o ne viliojami, aplinkosaugininkai iki šiol nebuvo aptikę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"