Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Skelbia karą ruonių medžiotojams

 
2017 06 07 15:00
Dėl pilkųjų ruonių jau daugelį metų skundžiasi priekrantės žvejai, mat draskomi jų tinklai, nugraužiamos sugautos žuvys. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Prasidėjus kalendorinei vasarai pajūryje susiklostė precedento neturinti situacija: įtariama, kad lietuvių žvejai ėmė masiškai žudyti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus pilkuosius ruonius.

Tarp Šventosios ir Karklės į krantą jau išmesti mažiausiai 26 nudobti šie jūrų žinduoliai, todėl aplinkosaugininkai ėmėsi plataus masto operacijos bandydami nubausti savavaliautojus. „Paprastai per 20 negyvų ruonių mūsų pajūryje randama per visus metus, o dabar 26 – vien iki birželio. To nėra buvę. Pradėjome vykdyti specialius reidus, kurie bus dar intensyvesni. Į pagalbą pasitelkta ir policija, pasieniečiai. Didžiausias įtarimų šešėlis krinta ant Šventosios žvejų, tačiau kol kas dar nepavyko nieko įrodyti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) direktorius Andrius Kairys.

Tuo metu šventojiškiai žvejai tik kraipo galvas ir tikina, kad jie ruonių net teoriškai iš lengvų, bangų siūbuojamų valtelių šaudyti negalėtų. Žvejai beda pirštu į kaimynus latvius.

Arūnas Grušas nuo bado ir mirties savo rankomis yra išgelbėjęs ne vieną dešimtį Baltijos ruonių pamestinukų jauniklių, todėl stebėti dabartinę situaciją jam ypač skaudu.Lietuvos jūrų muziejaus nuotrauka

Masinės žudynės

Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas nuo bado ir mirties savo rankomis yra išgelbėjęs ne vieną dešimtį Baltijos ruonių pamestinukų jauniklių, todėl stebėti dabartinę situaciją jam ypač skaudu.

„Šįmet jau rasti 26 negyvi ruoniai, o apie dar du jūrų žinduolius laukiu pranešimų. Prisimenu, 2013-aisiais birželio-liepos mėnesiais suskaičiavome 22 jūros į mūsų krantą išmestus, nužudytus ar dėl žmogaus kaltės kritusius ruonius. Dauguma jų buvo nušauti. Tada įtarėme, kad pasidarbavo švedai, kur šių gyvūnų medžioklė jūroje yra legali. Manėme, kad srovės atplukdė ten nudobtus žinduolius“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo A. Grušas.

Tačiau vėliau, aiškinantis su švedais, šie patikino, kad Lietuvos aplinkosaugininkų teorija klaidinga, ir siūlė kaltininkų ieškoti mūsų šalyje. „Švedijoje ruonius medžioti gali tik profesionalai, jie surenka nukautus gyvūnus, už kiekvieną atsiskaito ir gauna išmokas. Ką mes matome dabar mūsų pajūryje? Visi negyvi ruoniai – su šautinėmis, durtinėmis žaizdomis, žioji skylės ten, kur jų neturėtų būti. Kitiems suknežintos kaukolės. Jei būtų kokia nors invazinė liga, gaištų visi Baltijos jūroje gyvenantys ruoniai. Tačiau mūsų šalyje kitokia situacija: nužudyti gyvūnai randami vien tik Šventojoje, Palangoje ir ties Karkle“, – kalbėjo jis.

LJM darbuotojo manymu, šios aplinkybės byloja viena: jūroje, ties Lietuvos krantais, yra sąmoningai žudomi ruoniai. Dėl šių gyvūnų jau daugelį metų skundžiasi priekrantės žvejai, mat draskomi jų tinklai, nugraužiamos sugautos žuvys.

„Nežinau, ką daryti… Aplinkosaugininkai irgi atlieka tik prevencinį darbą, nes jie neplaukia į jūrą, o tikrina žvejus krante. Gaišenos išmetamos apie dvi tris savaites jau pragulėjusios dugne, tad šaukštai – po pietų. Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos darbuotojai turi vos ne kasdien vykti į paplūdimius, krauti į traktorius po 200 kg sveriančius ruonius ir juos išgabenti. Kaip kontroliuoti tą valstybės saugomų pilkųjų ruonių žudymą, neįsivaizduoju“, – skėstelėjo rankomis A. Grušas.

Bauda – tūkstantinė

Susiklosčiusios aplinkybės veikiausiai vien faktų konstatavimu nesibaigs: karą su ruonių medžiokliais paskelbė KRAAD. „Šią vasarą situacija tikrai yra išskirtinė, todėl ypatingų veiksmų ėmėmės ir mes. Remiantis ilgalaikiais stebėjimais, buvo atlikti matematiniai skaičiavimai, panaudoti tam tikri modeliai aiškinantis, iš kur atplukdomi sumedžiotų ruonių kūnai. Kol kas akys krypsta į Šventosios pusę. Jau darėme reidus, jų bus ir ateityje – pasitiksime iš jūros grįžtančius žvejus, tikrinsime jų valtis. Už rankos kol kas nieko nepagavome“, – pripažino A. Kairys.

Aplinkosaugininkas atskleidė, kad pagalbos paprašyta ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, kurie valdo bokštuose pajūryje aukštai įrengtas specialias vaizdo kameras. „Taip pat renkama informacija, kas iš priekrantės žvejų yra medžiotojai, turi medžioklinius ginklus. Bendradarbiaujant su policija aiškinamasi, kas iš jų turi leidimą ginklams savigynai. Atliekame ir daugiau operatyvinių veiksmų, kurių atskleisti nenorėčiau“, – pasakojo KRAAD vadovas.

Jis informavo, kad nušovus ruonį medžiokliniu ginklu (tuo atveju, jei šis – legalus), jį toks asmuo prarastų trejiems metams, kaip ir teisę medžioti tokį patį laikotarpį. „O jei gyvūnas nušaunamas iš nelegaliai laikomo ginklo, gresia baudžiamoji atsakomybė. Už valstybės saugomo pilkojo ruonio nužudymą būtų skiriama apie 1,5 tūkst. eurų bauda“, – įspėjo A. Kairys.

ve.lt nuotrauka

Žvejai ginasi

Pakalbintas ilgametis Šventosios žvejys Antanas Valiukas siūlė kaltųjų ieškoti ne Lietuvoje, o šalia esančioje Latvijoje. „Mums metami įtarimai niekuo nepagrįsti. Juk norint iš šautuvo pataikyti į jūroje esantį ruonį reikia ne tik būti geru šauliu, bet ir paleisti šūvį iš daugiau ar mažiau stabilios vietos. Todėl manau, kad tuos į Lietuvą jūros atplukdytus ruonius iš didesnių laivų sumedžiojo latviai. O mes, šventojiškiai, į jūrą plaukiame nedidelėmis, bangų mėtomomis valtimis. Iš jų net pro žiūronus ką nors stebėti yra sudėtinga, nes laiveliai nuolat linguoja, mėtomi į šonus. Apie kokią medžioklę iš valčių galima kalbėti? Iš valtelės banguotoje jūroje paleisti taiklų šūvį į ruonį – jokių šansų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Žūklautojas priminė, kad didžiulė pilkųjų ruonių gulykla yra keliasdešimt kilometrų nuo Lietuvos sienos Latvijoje, Papės apylinkėse. Daug ruonių gyvena ir Rygos įlankoje. „Matyt, latviai šaudo. Pastarąsias savaites nuolat pūtė gana stiprus šiaurinis vėjas, tad srovė iš kaimynų šalies į mūsų krantus ir atplukdė tuos sumedžiotus ruonius. Pasakysiu atvirai: taip, šie jūrų žinduoliai mums padaro labai daug žalos. Jų yra daug, tačiau net ir labai norėdami pakelti ranką prieš ruonius mes to negalėtume padaryti“, – tikino Šventosios žvejys. O prie pat laivelio, anot žvejo, ruoniai savo snukučius iškiša tik akimirkai.

„Sako, kad su irklu užmuša. Tačiau ir irklo nespėtume pasiimti, nes ruonis išnyra prie valties, apsidairo ir vėl neria į gilumą. Paprastai prisileidžia gal per 100–200 metrų. Tinklais mes jų irgi negalėtume gaudyti, nes gyvūnai eina kiaurai, juos sudrasko. Tad aplinkosaugininkai tuščiai gaišta laiką: bent jau Šventosios žvejai tikrai nenaikina ruonių“, – užtikrino A. Valiukas.

Andrius Kairys: „Paprastai per visus metus mūsų pajūryje randama 10–20 negyvų ruonių, o dabar vien iki birželio – 26. To nėra buvę. Pradėjome vykdyti specialius reidus. Į pagalbą pasitelkta ir policija, ir pasieniečiai.“

Tačiau šie žvejo argumentai LJM atstovo A. Grušo nelabai įtikino. „Kalbėjome ir su latviais: jie nepatvirtino prielaidų, kad šios šalies žvejai šaudo ruonius. Kodėl srovės žinduolių lavonus taip koncentruotai neša? Kodėl toliau nenuneša? Akivaizdu, kad šių gyvūnų žudymas – mūsiškių darbas“, – įsitikinęs LJM Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas.

Pernai per visus metus negyvų ruonių Lietuvos pajūryje rasta 9, užpernai – 13, 2014-aisiais – 16, 2013 metais – 22, o 2012-aisiais – 10.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"