Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Sterilizacija – ne baubas, o ramybė

 
2016 03 05 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Jakovo veterinarijos centro vadovas Jakovas Šengautas įsitikinęs: jeigu šuns šeimininkai neketina užsiimti veisimu, savo augintinį turėtų sterilizuoti. Nedidelė operacija garantuoja daug ramesnį gyvenimą ir žmogui, ir jo keturkojui.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija vis dar apipinta mitais. Veterinarijos mokslų daktaras J. Šengautas ragina atsisakyti stereotipų ir pažvelgti realiai, kokie šios procedūros pliusai ir minusai. „Daugelis žmonių nusiteikę prieš kastraciją ir sterilizaciją. Jie mano, kad tai yra gyvūnų kankinimas. Esą Dievas taip sukūrė gyvūną, ir mes neturėtume kištis. Tačiau priminsiu, kad mes, žmonės, daug ką darome savo patogumui: kastruojami arkliai, nes kitaip jie nebūtų tokie geri darbininkai, taip pat – mėsiniai galvijai. Kita vertus, dėl lytinės funkcijos pats gyvūnas patiria daug sunkumų – hormonai jam nuolat liepia ieškoti partnerio poruotis. Ne laisvai gamtoje gyvenančiam gyvūnui tai didžiulė problema“, – sakė specialistas.

Jakovas Šengautas neigia paplitusius mitus apie gyvūnų sterilizaciją./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Šuo tiesiog suserga

Veterinarijos centro vadovas tikino, kad dažnai į kliniką atvyksta dėl savo šuns sveikatos susirūpinę šeimininkai: globotinis nustoja ėsti, pradeda „eiti iš proto“, nuolat guli prie lauko durų, pasidaro neramus. Pasak J. Šengauto, pradėjus analizuoti situaciją dažniausiai paaiškėja, jog daugiabutyje, kuriame gyvena šuo patinas su savo šeimininkais, kaimynystėje yra ir kalė, ir jai prasidėjo ruja. „Štai ir atsakymas: šuo jaučia, kad netoliese rujoja kalė, ir tai jį varo iš proto. Gyvūno organizmui tai gana didelis stresas“, – aiškino pašnekovas.

Kalė per rują gali tiesiog pabėgti nuo šeimininkų, o po tokio pasibėgiojimo „parsinešti sterblėje“. Pasak veterinaro, egzistuoja toks reiškinys – kalių tariamas nėštumas: keli mėnesiai po rujos gyvūnui atsiranda laktacija, ima skirtis pienas, kalė ima sukti lizdą iš visokių pagalvių, antklodžių. Nors jokių šuniukų neatveda, elgiasi taip, lyg jie būtų. „Žmonės tokio gyvūno gaili, aiškina, kad jai reikia bent vieną kartą atsivesti šuniukų. Tai – irgi mitas, ne profesionalo požiūris. Šis reiškinys yra normalus fiziologinis procesas, kuris nutinka kiekvienai kalei. Jis gali būti ir beveik nepastebimas, ir labai ryškus. Dabar jį jau galima pavadinti rudimentiniu mechanizmu, kurį gamta suteikė šiems gyvūnams. Kadaise, kai jie dar gyveno gaujomis, kaip visi vilkai, tam, kad išmaitintų gaujos šuniukus, vyko tokia hormoninė sinchronizacija: pienas atsirasdavo ir „tuščioms“ kalėms, kad šios padėtų išmaitinti naują vadą. Vilkai iki šiol taip gyvena“, – aiškino veterinarijos mokslų daktaras.

Kokie privalumai

Anot J. Šengauto, paneigus paplitusius mitus, sterilizacija ir kastracija neturėtų atrodyti bauginamai. Atlikus augintiniui tokią procedūrą išvengiama dėl rujos kylančių rūpesčių, jos tiesiog nebūna. Augintinei negresia ir minėtas tariamas nėštumas, išvengiama hormonų audrų, kurios turi įtakos galimoms onkologinėms ligoms vėlesniais gyvenimo metais. „Jeigu nesterilizuota vyresnio amžiaus kalė turi pieno liaukų auglių, ją būtina sterilizuoti, nes hormoniniai ciklai provokuoja jų atsiradimą“, – sakė specialistas.

Nėra jokios veterinarinės priežasties, dėl kurios gyvūnas negalėtų būti sterilizuojamas. Veterinarai laikosi nuostatos, kad visi šunys, kurie auginami ne veisimui, turi būti sterilizuojami ir kastruojami. Patinams tai sumažina agresyvumą. Jiems gali būti taikoma ir cheminė kastracija, tačiau ji veikia tik apie metus, o kainuoja tiek pat, kiek chirurginė procedūra.

Parengta bendradarbiaujant su veterinarijos mokslų daktaru, Jakovo veterinarijos centro vadovu Jakovu Šengautu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"