TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GAMTA

Stoja ginti mažųjų žuvėdrų

2016 07 16 6:00
Mažosios žuvėdros saugomas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių. Wikimedia.org nuotrauka

Ginant nuo nykimo itin retų ir visoje Europoje saugomų mažųjų žuvėdrų populiaciją, keturiose panemunės teritorijose, Jurbarko bei Šakių rajonuose, nuo gegužės 20 iki rugpjūčio 1 dienos uždrausta lankytis žmonėms.

Mat Nemuno pakrantės smėlis – mėgstamiausia mažųjų žuvėdrų perėjimo vieta, o į panemunę plūstantys žvejai ir poilsiautojai jį ištrypia ir sunaikina lizdus, išbaido perinčius į Raudonąją knygą įrašytus paukščius.

Lankytojų nelaukiamia

Mažųjų žuvėdrų perėjimo laiku – nuo gegužės 20 iki rugpjūčio 1 dienos – draudžiama lankytis keturiose vietose, priskiriamose saugomoms teritorijoms „Natura 200“. Tai Nemuno pakrantės ir salos, esančios tarp Kulautuvos (Kauno r.) bei Smalininkų (Jurbarko r.). Bendras jų ilgis sudaro apie 8 kilometrus. „Tai ruožai prie Kidulių ir Rotulių kaimų, prie Greičių ir Sudargo bei žemiau Mituvos žiočių“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Panemunių regioninio parko direktorius Saulius Navlickas. Pasak jo, šiose vietose žmonių lankymasis buvo ribojamas ir anksčiau, tačiau šiemet aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas priėmė sprendimą visiškai jį uždrausti, kad nykstantiems paukščiams būtų sudarytos sąlygos sėkmingai išperėti ir užauginti jauniklius. Mažosios žuvėdros kiaušinius deda smėlio duobutėse, bet patvinus Nemunui, ypač po didesnių liūčių, lizdai dažnai tiesiog nuplaunami. Ne mažiau pavojingos ir sausros, kai, saloms susijungus su krantu, perimvietes lengvai gali pasiekti plėšrieji gyvūnai.

Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau grėsmės ėmė kelti salelėse, kuriose peri mažosios žuvėdros, besilankantys poilsiautojai. Jie, dažnai nė patys nepastebėdami, sutrypia kiaušinius. Jaunikliai taip pat žūsta, kai tėvai, bijodami žmonių, nebeatskrenda pamaitinti paukštelių. Per pastaruosius penkerius metus perinčių mažųjų žuvėdrų porų Nemuno salose tarp Kulautuvos ir Smalininkų, mokslininkų stebėjimų duomenimis, sumažėjo apie 30 procentų.

„Lankymasis uždraustas visai neseniai, todėl šiuo metu statome laikinus įspėjamuosius ženklus. Jau rengiame ir nuolatinius informacinius ženklus, kad žmonės žinotų, kodėl nebegalima tose teritorijose lankytis“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Panemunių regioninio parko direktorius.

Apsiriboja šviečiamąja veikla

S. Navlickas pabrėžė, jog iki šiol galiojusio mažųjų žuvėdrų perimvietėse lankymosi ribojimo buvo menkai paisoma – poilsiautojai ir žvejai traukte traukė į panemunę. Anot jo, šiuo metu, kai orai poilsiauti prie vandens ne itin palankūs, žmonių nėra, tad mažosioms žuvėdroms niekas ramybės nedrumsčia. Tačiau vienas kitas žvejys dar drįsta įžengti į teritorijas, į kurias draudžiama kelti koją nuo gegužės.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros viršininko Andriaus Šašio teigimu, jiems ne kartą teko vaikyti žvejus. Tiesa, administracinėmis baudomis už draudimo lankytis nepaisymą pažeidėjai dar nebuvo baudžiami. „Kol kas apsiribojame tik įspėjimais ir paaiškinimais, tačiau kitais metais tokių nuolaidų nebedarysime“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino A. Šašys. Jis pasidžiaugė, kad šiemet mažosioms žuvėdroms palanki ir gamta – lietingi orai poilsiautojų prie Nemuno netraukia. Žvejai ten taip pat nesiveržia, mat labai jau prastai kimba žuvys.

Saugoma ne tik Lietuvoje

Mažosios žuvėdros beveik perpus mažesnės už upines. Jos daugiausia minta smulkiomis žuvelėmis, rečiau – vėžiagyviais, vabzdžių lervomis. Mėgsta atokius smėlėtus ar žvyru, kriauklelėmis padengtus vandens telkinių krantus ir salas. Šie reti paukščiai peri birželio mėnesį – grunte iškastoje duobutėje padeda 2–3 pilkšvos spalvos kiaušinius su juodomis dėmelėmis.

Petro Kurlavičiaus teigimu, Lietuvoje gali nepakakti uždrausti lankymosi mažųjų žuvėdrų perimvietėse.

Į Lietuvos raudonąją knygą mažosios žuvėdros įrašytos nuo 1976 metų. Šie paukščiai saugomi ir pagal Berno, Bonos konvencijų bei Paukščių direktyvos nuostatas. Lietuvoje dabar priskaičiuojama tik apie 200–300 mažųjų žuvėdrų porų.

„Nemuno pakrantėse yra didžiausia Lietuvoje mažųjų žuvėdrų kolonija. Šių paukščių galima išvysti ir prie kitų vandens telkinių – žvyro, molio karjerų. Tačiau ten jų kolonijos kur kas menkesnės“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino šiuos paukščius kartu su Japonijos mokslininkais pastaraisiais metais tyrinėjęs Lietuvos edukologijos universiteto profesorius ornitologas Petras Kurlavičius.

Mokslininko įsitikinimu, būtent žmogaus veikla gali padaryti daugiausia žalos mažosioms žuvėdroms. Pavyzdžiui, pernai poilsiautojai ir žvejai taip nuniokojo vieną Nemuno salą, kad joje iš daugiau kaip 50 šių paukščių porų, pasiruošusių lizduose perėti mažylius, mokslininkai rado nesutryptus tik keturis lizdus bei vieną jau dviejų-trijų dienų jauniklį.

Pasak P. Kurlavičiaus, draudimas lankytis mažųjų žuvėdrų perimvietėse perėjimo laikotarpiu – tik vienas iš žingsnių saugant jų populiaciją. „Daug gero galėtų padaryti upeiviai, formuojantys Nemuno vagą laivybai, pildami vienoje vietoje iškastas žemes ir taip sudarydami dirbtines salas“, – tvirtino P. Kurlavičius. Jis pažymėjo, kad, užsienyje, tarkime, Japonijoje, kurioje šie paukščiai taip pat saugomi, mažųjų žuvėdrų buveinės kuriamos labai netikėtose vietose – ant plokščių namų stogų, pripilant ten smėlio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"