Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Stumbrus perkels į Dzūkiją

 
2017 02 01 11:30
Dzūkijoje stumbrai būtų apgyvendinami pagal stumbrų apsaugos programą. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Dzūkijos nacionaliniame parke pradedamas įrengti aptvaras stumbrams, į kurį per porą metų iš Kėdainių krašto planuojama perkelti iki 25 stumbrų. Vėliau jie iš ten bus paleidžiami į laisvę.

Aplinkosaugininkai aiškina, kad taip siekiama išsaugoti ir plėsti stumbrų populiaciją, o Varėnos rajonui jie esą bus naudingi kaip papildoma, turistus viliojanti atrakcija. Tačiau vietos gyventojai dideliu optimizmu netrykšta, nes baiminasi, jog į laisvę paleisti stumbrai pridarys tokių pat bėdų, kaip ir Kėdainių krašte.

Atiduoda nereikalingas pievas

Anot Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus Eimučio Gudelevičiaus, stumbrynas kuriamas Stėgalių gamtiniame komplekse, esančiame tarp Marcinkonių ir Zervynų kaimų. „Ten apleistos pievos, kuriose jau daug metų niekas nieko nedaro, todėl jos baigia užželti medeliais ir krūmokšniais. Tai valstybinė žemė, reikia ją kam nors panaudoti“, – aiškino jis.

E. Gudelevičiaus teigimu, rasti kitą tokią vietą, kur būtų galima įrengti stumbryną, Lietuvoje būtų labai sunku. Todėl ir buvo pasiūlyta ši idėja. Parko direktorius minėjo, jog netoli stumbrų voljerų yra ežeriukas. Apylinkėse veisiasi ir gyvena labai daug paukščių, žvėrių.

Pasak E. Gudelevičiaus, būsimas stumbrynas ne tik leis išsaugoti bei plėsti Lietuvos stumbrų populiaciją. Jis turėtų tapti dideliu turistų traukos centru – per stumbryną eina ne viena turizmo trasa. Tarp jų – vandens maršrutai Ūlos upe. Todėl tikimasi, kad išaugs aptarnavimo paslaugų paklausa, nes daugiau žmonių norės apsilankyti šioje vietovėje.

Parko direktorius pasakojo, kad stumbryną ketinama įkurdinti maždaug 100 hektarų plote. Iki 25 stumbrų būtų perkeliami iš Kėdainių krašto ir aptvaruose laikomi, kol susiformuos banda, atsives palikuonių. Vėliau bus išleidžiami į laisvę.

Tikimasi, kad 100 hektarų teritorijos pakaks stumbrams išsimaitinti. Jei ploto trūktų, aplinkui yra dar 20 hektarų papildomų teritorijų, kuriose bus galima ruošti pašarus ir papildomai juos šerti.

Šiuo metu jau atlikti stumbryno kūrimo parengiamieji darbai – aptvarų vietoje iškirstas miškas, parengta visa reikiama dokumentacija, beliko pastatyti patį aptvarą. Numatoma, kad jame stumbrai bus apgyvendinti iki kitų metų pabaigos.

Tikisi naudos

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad Dzūkijoje stumbrai būtų apgyvendinami pagal stumbrų apsaugos programą. „Norime perkelti dalį stumbrų iš Kėdainių krašto, kur jie daro nemenką žalą ūkininkams. Jų populiacijos išplitimu nepatenkinti tiek ūkininkai, tiek miškininkai bei medžiotojai. Vien už žalą ūkininkams išmokame iki 100 tūkst. eurų“, – sakė jis.

Anot ministerijos valdininko, Lietuvoje stumbrų nedaug, todėl gyvenantiems mūsų šalyje gyvūnams reikalinga kraujomaiša. „Tikimės, kad Dzūkijoje susiformavusi dar viena laisvėje gyvenančių stumbrų banda susijungs su Baltarusijos Belovežo girioje gyvenančiais stumbrais“, – sakė jis.

Varėnos miškų urėdas Tomas Bazevičius „Lietuvos žinias“ tikino negalintis vertinti Aplinkos ministerijos sprendimo Dzūkijoje kurti stumbryną. „Patirties su stumbrais neturime ir nežinome, kaip jie adaptuosis. Bet stumbrai mūsų giriose nėra naujiena – jų atklysta į mūsų miškus iš Baltarusijos“, – pasakojo jis.

Anot urėdo, stumbrų vertinimas labai priklausys nuo to, kiek jų Dzūkijoje prisiveis. Jei per septynias dešimtis, kaip Kėdainių krašte, tada jų daroma žala miškui gali būti akivaizdi. Jei tik 20–25, kaip planuojama, žalos nebūtų. „Pasekmės paaiškės, kai stumbrų mūsų miškuose jau bus. Kol kas galima tik spėlioti“, – kalbėjo T. Bazevičius.

Nenorėtų išvysti daržuose

Kai kurie „Lietuvos žinių“ kalbinti Marcinkonių kaimo gyventojai ir sodybas čia turintys žmonės teigė apie būsimą stumbryną išgirdę tik tada, kai jau buvo nutarta jį kurti. „Mūsų nuomonės niekas net neklausė“, – tikino jie.

Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška patvirtino, kad gyventojų nuomonės iš tiesų niekas nesiteiravo. Galbūt dėl to, jog daugelis jų tokiam sumanymui pritarti nelinkę. „Tik dalis Zervynų kaimo gyventojų pritarė tokiai idėjai, kita dalis stumbrų kaimynystėje matyti nenori“, – sakė jis.

Anot seniūno, teritorija, kurioje ketinama įkurdinti stumbrus, kadaise buvo gyventojų ganyklos, daržai. Tačiau laikui bėgant žmonių mažėjo, o ir dirbamos žemės tiek nereikėjo. Todėl neprižiūrimos pievos pamažu tapo dykvietėmis. Gyventojai beveik atsisakė auginti gyvulius, kai negalima laikyti kiaulių. Tai sumažino ir daržų plotus. V. Petraška spėjo, kad į laisvę paleisti stumbrai, apsisukę po aplinkines vietoves, patrauks į Perlojos ar kurią nors kitą pusę, kur žemės ūkiu užsiimančių žmonių yra daugiau. Tuomet šie vargu ar tylės.

„Labiausiai žmonės baiminasi dėl savo saugumo, nes vargu ar būtų malonu kur nors miške sutikti stumbrą“, – pažymėjo seniūnas.

Merui kyla abejonių

Varėnos rajono meras Algis Kašėta „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad stumbryno Dzūkijoje sumanytojai savivaldybės vadovų nuomonės taip pat neklausė. Esą tebuvo supažindinta su idėja ir jos įgyvendinimo planu. „Mūsų paprašė, kad savo lėšomis sutvarkytume kelią iki stumbryno. Tačiau savivaldybės taryba nesutiko tam skirti lėšų, nes tai ne mūsų rajono sumanymas ir ne mums jis reikalingas. Nuo mūsų nepriklausė, bus stumbrynas ar ne“, – dėstė A. Kašėta.

Meras pažymėjo suprantantis vietos gyventojų nuogąstavimus, nes ir jam pačiam kyla nemažai klausimų, kas nutiks, kai stumbrai bus paleidžiami į laisvę. Esą ir mokslininkai jau įrodė, kad pušynai nėra tinkama vieta stumbrams, nes jie yra mišrių miškų gyventojai. Todėl gali būti, kad Dzūkijoje stumbrai turės būti nuolat šeriami, o išleisti į laisvę maisto ieškos žmonių daržuose, ūkininkų laukuose. Be to, Kėdainių bei kitų aplinkinių rajonų patirtis rodo, kad į laisvę paleisti stumbrai bastosi bandomis ir niokoja pasėlius. Didelė tikimybė, kad panašiai jie elgsis ir Varėnos rajone.

„Mūsų rajone ir taip žemės skurdžios, ūkininkaujančiųjų nedaug. Jei ieškodami maisto stumbrai užklys į dar likusių ūkininkų javų ir bulvių laukus, vargu ar šie gyvūnai jiems kels didelį susižavėjimą“, – tvirtino A. Kašėta.

Varėnos rajono merui abejonių kelia ir stumbryno idėjos puoselėtojų įsitikinimas, jog stumbrai į Dzūkiją privilios daugiau turistų. Mat tie, kas norėjo pamatyti stumbrus, tai jau galėjo padaryti Panevėžio ir Kėdainių kraštuose.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"