Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Šunų ir kačių perkaitimas

 
2017 05 21 11:30
pixabay.com nuotrauka

Prieš pradedant pasakojimą apie šilumos smūgį, apžvelkime gyvūnų fiziologinius kūno temperatūros reguliavimo mechanizmus.

Šunų ir kačių termoreguliacijos ypatumai

Žmonių organizmo termoreguliavime svarbus vaidmuo teikiamas prakaito atsiradimo ir prakaito išskyrimo mechanizmams. Garuodamas nuo kūno paviršiaus, prakaitas pašalina šilumos perteklių ir kūno temperatūra mažėja. Šunų ir kačių prakaito liaukos yra kitokios ir išskiria taip vadinama riebų prakaitą, kuris yra tankesnės konsistencijos, todėl beveik negaruoja, o pagrindinė jo funkcija yra sutekti kailiui vandeniui atsparias savybes. Riebus prakaitas atlieka ir išskyrimo funkciją, bet termoreguliacijos procese beveik nedalyvauja. Išimtį sudaro letenų ir ausų prakaito liaukos.

Pagrindinė drėgmė, mažinanti kūno temperatūrą, pas šunis ir kates išgaruoja per liežuvį ir burnos gleivinę. Kylant kūno temperatūrai gyvūnai pradeda tankiau kvepuoti tam, kad padidintų šilumos perdavimą. Jeigu vidutinio šuns normalaus kvėpavimo dažnis yra 20–40 įkvėpimų per minutę, tai kylant temperatūrai jis gali siekti 400 įkvėpimų.

Kas yra šilumos smūgis?

Šilumos smūgis – patologinė organizmo būsena, kai kūno temperatūra didėja dėl aukštos aplinkos temperatūros arba dėl padidėjusios organizmo šilumos gamybos mažinant šilumos perdavimą, pavyzdžiui, esant fiziniam krūviui.

Šilumos smūgis dažniausiai ištinka tada, kai gyvūnas uždaromas įkaitusiame automobilyje arba paliekamas lauke karštą saulėtą dieną be pastogės. Šilumos smūgis, sukeltas fiziniu būdu, sutinkamas rėčiau, bet gali ištikti šunis, kuriuos treniruoja karštu drėgnu oru, arba pas gyvūnus su sutrikusiu šilumos išskyrimu.

• Veiksniai, kurie didina šilumos smūgio ištikimą:

• brachicefalinių veislių šunys: buldogai, mopsai, pekinesai ir t.t.;

• tokių veislių katės kaip angorų, persų, egzotų ir t.t.;

• viršutinių kvėpavimo takų patologijos, sukeliančios obstrukciją: trachėjos kolapsas, trachėjos ar gerklų navikai, svetimkūniai, uždegiminiai procesai ir kt.;

• širdies ir kraujagyslių ligos, kai sumažėja kraujotaka, didėja ar mažėja kraujo spaudimas;

• inkstų ligos;

• nutukimas;

• dehidratacija;

• kailio būsena ir ilgis;

• gyvūno amžius;

• didelė drėgmė.

Klinikiniai šilumos smūgio požymiai

Pirmieji šilumos smūgio požymiai yra padažnėjęs kvėpavimas ir širdies plakimas, kurie atsiranda kaip kompensaciniai mechanizmai tam, kad padidintų šilumos perdavimą. Tuo pačiu plaučių ventiliacijos tūris nesikeičia, o dideja tik viršutinių kvėpavimo takų ventiliacija, todėl drėgmės garavimas nuo gleivinės didėja, kas ją džiovina. Greitas širdies plakimas teikia daugiau kraujo į periferinius audinius, o tai vėlgi prisideda prie šilumos perdavimo. Vizualiai tai pasireiškia gleivinė paraudimu.

Gyvūnas tampa neramus, negali rasti sau vietos. Toliau vystosi silpnumas, silpnėja pulsas, CNS slopsta iki šoko su sąmonės netekimu. Gleivinės, kurios pradiniame šilumos smūgio etape yra ryškiai raudonos spalvos, šviesėja, gali atsirasti cianozė. Kaip vidaus organų nepakankamumas galimas pykinimas ir viduriavimas.

Rektalinė temperatūra ištikus šilumos smūgiui kyla virš 40 ºС ir gali siekti kritinę 42 ºС ribą. Esant tokiai temperatūrai organizme prasideda terminis baltymų skilimas, o jeigu tempteratūra ir toliau kyla, prasideda negrįžtami gyvybiškai svarbių pailgųjų smegenų centrų, raumenų, kepenų, insktų pokyčiai, kurie sukelia komą ir mirtį.

Pirmoji pagalba ištikus šilumos smūgiui

Pirmiausia reikia atšaldyti gyvūno kūną ir pašalinti faktorius, sukėlusius šilumos smūgį. Gyvūną reikia paguldyti pavėsyje, pageidautina, kad galinė dalis būtų šiek tiek aukščiau už galvą. Tai padidins kraujo tekėjimą į galvą ir šilumos perdavimą. Jeigu gyvūnas sąmoningas, pagirdykite vandeniu.

Gyvūno kailį reikia sušlapinti. Galima apvynioti drėgna paklode ar rankšluosčiu, naudoti ledą kaip kompresą ant galvos. Efektyvu trinti plikas kūno vietas (pažastis, letenų pagalvėles, kirkšnį) spiritu ar degtine. Tačiau tai turi būti daroma lauke, o gyvūnas turi būti pavėsyje, nes saulėkaitoje tokie trinimai tik pagreitins gyvūno kūno temperatūros didėjimą.

Kas 10 minučių reikia tikrinti rektalinę temperatūrą ir nevėsinti gyvūno kūno temperatūrai pasiekus 39,5 ºС, nes prasidės šaltkrėtis, kuris sukels pakartotinį temperatūros kilimą.

Suteikus pirmąją pagalbą, gyvūną reikia parodyti veterinarijos gydytojui, siekiant išvengti komplikacijų, kurios gali pasireikšti praejus keletui dienų po smūgio.

Šilumos smūgio profilaktika

Pagrindinė šilumos smūgio profilaktika susideda iš savalaikio priežasčių, kurios gali jį sukelti, pašalinimo.

Per karštį negalima gyvūno uždaryti nedidelėje, neventiliuojamoje patalpoje, mašinoje. Karštą dieną atitinkamai turi būti pakoreguoti fiziniai krūviai, o pasivaikščioti išeiti anksti ryte ar vėlai vakare. Jeigu gyvūnas vaikšto su antsnukiu ir pasivaikščiojimo metu pradeda sunkiai kvėpuoti, reikia nuimti antsnukį, kadangi jis riboja išsižiojimą ir neleidžia gyvūnui atsivėsinti.

Gyvūnas turi turėti laisvą priėjimą prie vandens, o jeigu jis būna lauke, turi būti galimybė pagulėti pavėsyje.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"