Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Švari energija iš ugnikalnio gelmių

 
Dėl unikalių geologinių savybių Islandijoje yra nemažai aktyvių ugnikalnių. AFP/Scanpix nuotrauka

Islandija, pirmaujanti pasaulyje pagal atsinaujinančių išteklių dalį šalies ūkyje, mėgins pasinaudoti dar vienu neįprastu energijos šaltiniu – gręžiniu į ugnikalnio gelmes.

Jeigu eksperimentinis projektas „Thor“, pavadintas Šiaurės šalių griaustinio ir audros dievo vardu, bus sėkmingas, jis leis tiekti iki 10 kartų daugiau energijos negu bet kuris įprastas geoterminis gręžinys. Šiuo atveju elektra būtų išgaunama iš smarkiai įkaitusių žemės gelmių vulkaninėje srityje.

Gręžimo darbai buvo pradėti pernai rugpjūtį ir baigti sausio 25-ąją, pasiekus rekordinį 4 659 metrų gylį. Inžinieriai tikisi, kad iš tokiose gelmėse slūgsančio itin smarkiai suspausto ir iki 427 laipsnių Celsijaus įkaitusio skysčio bus išgaunamas garas, suksiantis turbinas ir gaminsiantis švarią elektros energiją.

„Thor“ mokslininkai ir inžinieriai turės per dvejus metus įvertinti eksperimentinio Islandijos giliųjų gręžinių projekto (Iceland Deep Drilling Project, IDDP) sėkmę ir atsiperkamumą. Jis vykdomas netoli Žydrosios lagūnos karštųjų versmių kurorto, kurį praėjusiais metais aplankė daugiau kaip milijonas turistų. Netoliese taip pat yra kraterių, susiformavusių per vėliausią ugnikalnio išsiveržimą prieš 700 metų.

Reikjaneso pusiasalyje, primenančiame Mėnulio paviršių, 1965 ir 1967 metais JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) rengdavo mokymus savo astronautams prieš skrydžius į mūsų planetos palydovą.

Didėjanti tarša

Islandija, turtinga geizerių, karštųjų versmių ir įspūdingų ugnikalnių, šiuo metu yra vienintelė šalis, kurioje 100 proc. elektros energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Geoterminės jėgainės gamina 25 proc. energijos, o likusią dalį – hidroelektrinės.

Tačiau ar Islandiją galima laikyti švarios energetikos pavyzdžiu? Pasak tarptautinės žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ darniosios plėtros finansų specialisto Martino Normano, atsakyti gana sudėtinga. Geoterminės jėgainės priimtinesnės negu kūrenančios dujas, akmens anglis arba naftą, bet jos nėra visiškai atsinaujinančios ir nekeliančios rūpesčių. „Pradėjus gręžti iškyla problemų, tokių kaip tarša siera ir anglies dioksidu. Reikia mąstyti, kaip to išvengti“, – aiškino M. Normanas.

Inžinierius Albertas Albertssonas sutiko su šiuo vertinimu, bet pabrėžė, kad geoterminių jėgainių tarša nepalyginti mažesnė negu naftos ir dujų šiluminių elektrinių. Be to, pasak jo, atliekų perdirbimo metodai irgi sparčiai tobulinami.

Islandija yra atsinaujinančių energijos šaltinių pirmūnė, tačiau jai dar daug trūksta, kad būtų įgyvendinti tarptautiniai uždaviniai sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Islandijos universiteto Ekonomikos studijų institutas vasarį nurodė, jog šalis negalės laikytis įsipareigojimų, numatytų 2015 metais Paryžiuje pasirašytoje COP21 sutartyje dėl klimato pokyčių.

Tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis didėja visuose Islandijos ekonomikos sektoriuose, išskyrus žvejybą ir žemės ūkį. Prognozuojama, kad iki 2030 metų šis rodiklis padidės 53–99 proc., palyginti su 1999 metų lygiu.

Našta gamtai

Dalis šios problemos priežasčių – daug energijos eikvojanti Islandijos sunkioji pramonė, įskaitant aliuminio ir silicio gamybą, taip pat klestintis turizmo sektorius. 338 tūkst. gyventojų turinčiame ledo ir ugnies krašte šiemet tikimasi sulaukti daugiau kaip 2 mln. užsieniečių.

Islandijoje dažnai leidžiasi užsakomųjų skrydžių lėktuvai, šalyje važinėja daugybė autobusų, juodos lavos laukuose gainiojami keturračiai motociklai ir galingi visureigiai, o sostinėje vienas po kito dygsta viešbučiai. Šioje saloje atostogas leidžiančių žmonių srautas tampa didele našta Islandijos gamtai.

AFP/Scanpix nuotrauka

Islandijos aplinkos ministrė Bjort Olafsdottir pareiškė turinti vilties, kad jos valstybei pakaks politinės valios įgyvendinti COP21 uždavinius. Dabartinė vyriausybė dvigubai padidino mokestį už išmetamą anglies dioksidą ir panaikino finansines paskatas aplinką teršiančiai pramonei.

Islandijos ilgalaikis tikslas – sumažinti šalies priklausomybę nuo angliavandenilių ir visiškai pereiti prie elektromobilių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"