Užsienio ekspertai nepadėjo Lietuvos ežerams

Kristina KUČINSKAITĖ k.kucinskaite@lzinios.lt 2016-08-22 06:00
Kristina KUČINSKAITĖ
k.kucinskaite@lzinios.lt 2016-08-22 06:00
Be ketinimų šalies ežeruose įleisti plėšriąsias žuvis ir šienauti nendres, anksčiau buvo numatyta naudoti ir perteklinio fosforo cheminio nusodinimo metodą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, su­lau­ku­si vi­suo­me­nės kri­ti­kos dėl ke­ti­ni­mo ša­lies eže­rus va­ly­ti che­mi­niu bū­du, nu­ta­rė to­bu­lin­ti ren­gia­mą van­de­nų prie­žiū­ros prog­ra­mą, pa­si­telk­da­ma už­sie­nio eks­per­tų pa­gal­bą. Nors į kon­fe­ren­ci­ją su­kvies­ti pra­ne­šė­jai aiš­kaus spren­di­mo ne­pa­tei­kė, 2016–2021 me­tų prog­ra­mo­je jau ne­nu­ma­ty­ta tai­ky­ti  fos­fo­ro su­ri­ši­mo eže­rų dug­no nuo­sė­do­se che­mi­nio me­to­do.

Už­sie­nio eks­per­tai Lie­tu­vai pa­ta­rė eže­rus va­ly­ti at­siž­vel­giant ne į ki­tų kraš­tų pa­vyz­dį, o į tai, kas tin­ka­miau­sia vie­tos van­dens tel­ki­niams bei juo­se au­gan­čiai au­ga­li­jai ir gy­vū­ni­jai.

Vi­suo­me­nės neįtikino

Kaip jau ra­šė „Lie­tu­vos ži­nios“, Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas „Dėl van­de­nų sri­ties plė­tros 2016–2021 me­tų prog­ra­mos pa­tvir­ti­ni­mo“ Sei­me tu­rė­jo bū­ti svars­to­mas pra­ėju­sį pa­va­sa­rį. Ja­me, be ke­ti­ni­mų ša­lies eže­ruo­se įleis­ti plėš­rią­sias žu­vis bei šie­nau­ti ne­ndres, bu­vo nu­ma­ty­ta nau­do­ti ir per­tek­li­nio fos­fo­ro che­mi­nio nu­so­di­ni­mo me­to­dą. Siū­ly­ta van­dens tel­ki­nius va­ly­ti pi­lant į juos che­mi­nes me­džia­gas – fos­fo­rą su­ri­šan­čius koa­gu­lian­tus (po­lia­liu­mi­nio chlo­ri­dą ar­ba ge­le­žies chlo­ri­dą). Pre­pa­ra­tai eže­rų ir tven­ki­nių dug­ne tar­si su­for­muo­ja an­trą – che­mi­nį – dug­ną. Prieš jam nu­gu­lant ant na­tū­ra­liai su­si­for­ma­vu­sio dumb­lo ten­ka iš­gau­dy­ti vi­sas žu­vis, nes šios ne­be­ga­li gy­ven­ti po „che­mi­ne plė­ve­le“.

Toks van­dens tel­ki­nių šva­ri­ni­mo bū­das, ga­lin­tis tu­rė­ti ne­pa­gei­dau­ja­mą po­vei­kį jų flo­rai bei fau­nai, vi­suo­me­nės bu­vo su­kri­ti­kuo­tas. Jį te­ko iš­brauk­ti iš Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo pro­jek­to, ir do­ku­men­te li­ko tik ke­lios prie­mo­nės, pa­sak eks­per­tų, var­gu ar grei­tai ir tin­ka­mai ga­lin­čios pa­ge­rin­ti eže­rų bei tven­ki­nių būk­lę. To­dėl do­ku­men­tas dar kar­tą to­bu­lin­tas ir prieš ke­le­tą die­nų pa­teik­tas vie­šai svars­ty­ti. Kol kas tai – tik pro­jek­tas, ku­rio de­ta­lės bus su­kon­kre­tin­tos prie­mo­nių pla­ne. Jį pa­skel­bus pa­aiš­kės, kaip vis dėl­to mi­nis­te­ri­ja re­ko­men­duo­ja rū­pin­tis ša­lies van­dens tel­ki­niais.

Reng­da­ma prie­mo­nių pla­ną Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja nu­ta­rė su­reng­ti kon­fe­ren­ci­ją „Kaip pa­dė­ti van­dens tel­ki­niams“. Į ją pa­kvies­ti pra­ne­šė­jai iš Suo­mi­jos, Olan­di­jos, Ang­li­jos, Šve­di­jos bei ki­tų vals­ty­bių. „Kon­fe­ren­ci­jos tiks­las – ap­tar­ti Lie­tu­vo­je ma­žai nau­do­tas ar­ba vi­sai ne­nau­do­tas van­dens tel­ki­nių būk­lės ge­ri­ni­mo prie­mo­nes, ku­rios su­kė­lė stip­rų at­gar­sį vi­suo­me­nė­je – bio­ma­ni­pu­lia­ci­jas, per­tek­li­nio fos­fo­ro su­ri­ši­mą, švel­nią­ją re­na­tū­ra­li­za­ci­ją“, – sa­kė Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Van­de­nų de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ag­nė Knie­žai­tė-Gof­ma­nė.

Vie­nos prie­mo­nės nėra

Gam­tos ty­ri­mo cen­tro Eko­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Gė­lų­jų van­de­nų eko­lo­gi­jos sek­to­riaus vy­res­nio­jo moks­lo dar­buo­to­jo To­mo Vir­bic­ko duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je yra 357 di­des­ni nei 50 hek­ta­rų plo­to van­dens tel­ki­niai. Iš jų 288 – na­tū­ra­lūs, vie­nas – dirb­ti­nis, o 68 – la­bai pa­keis­ti.

2010–2013 me­tais at­lik­to vals­ty­bi­nio mo­ni­to­rin­go duo­me­ni­mis, 60 proc. eže­rų būk­lė yra ge­ra ar­ba la­bai ge­ra. Ki­tiems įta­kos tu­rė­jo pra­ei­ties ar šių die­nų tar­ša. Kol kas ne­pa­vy­ko nu­sta­ty­ti 23 eže­rų van­dens pra­stos ko­ky­bės prie­žas­ties. T. Vir­bic­ko tei­gi­mu, pa­grin­di­nė kol kas nu­ma­ty­ta pa­dė­ties kei­ti­mo prie­mo­nė – tar­šos pa­te­ki­mo į tel­ki­nį ma­ži­ni­mas. Pa­pil­do­mos prie­mo­nės ga­lė­tų bū­ti vi­siš­kas iš­va­ly­mas, virš­van­de­ni­nės ma­kro­fi­tų bio­ma­sės ša­li­ni­mas, di­de­lio plėš­rių­jų žu­vų gau­su­mo pa­lai­ky­mas, fi­top­lank­to­nu min­tan­čių žu­vų su­lei­di­mas į tel­ki­nį, van­dens ly­gio svy­ra­vi­mo na­tū­ra­li­za­vi­mas.

Bio­lo­gas, zoo­lo­gas iš Olan­di­jos Guu­sas Kruit­wa­ge­nas, kon­fe­ren­ci­jo­je pa­si­da­li­jęs pa­tir­ti­mi apie pa­sau­ly­je tai­ko­mas eže­rų eko­lo­gi­nės būk­lės ge­ri­ni­mo prie­mo­nes, pa­brė­žė, kad kiek­vie­nam eže­rui rei­kia par­ink­ti in­di­vi­dua­lias prie­mo­nes. „Juk reak­ci­jos į jas ga­li bū­ti skir­tin­gos. Spręs­ti, ką ir ka­da nau­do­ti, taip pat rei­kė­tų at­sar­giai“, – pa­brė­žė pra­ne­šė­jas.

Bio­ma­ni­pu­lia­ci­jai nepritarė

Bio­ma­ni­pu­lia­ci­ja, kuo­met dumb­lą rau­sian­čios žu­vys yra „pa­kei­čia­mos“ plėš­rio­sio­mis, anot G. Kruit­wa­ge­no, taip pat ne vi­suo­met pa­si­tei­si­na. Daž­nai įvai­rių ša­lių pra­kti­ko­je pir­miau­sia tink­lais iš­žve­jo­ja­ma įta­kos van­dens ko­ky­bei tu­rin­ti fau­na ir tik tuo­met, par­in­kus tin­ka­mą prie­mo­nę, tel­ki­nys šva­ri­na­mas. Olan­di­jos eko­lo­gų duo­me­ni­mis, no­rint pa­siek­ti re­zul­ta­to, rei­kia iš­gau­dy­ti bent 75 proc. dumb­le be­si­rau­sian­čių žu­vų.

Tam pri­tar­da­mas Suo­mi­jos ap­lin­kos ins­ti­tu­to at­sto­vas, eko­lo­gas Ilk­ka Sam­mal­kor­pis pa­ti­ki­no, kad no­rint pa­jus­ti po­vei­kį, iš hek­ta­ro plo­tą uži­man­čio tel­ki­nio rei­kia su­žve­jo­ti 100–200 ki­log­ra­mų žu­vies. Ki­log­ra­mo žu­vies su­ga­vi­mas, anot jo, kai­nuo­ja apie 90 eu­rų.

Es­ti­jos bo­ta­ni­kas Ing­ma­ras Ot­tas pa­sa­ko­jo, jog bio­ma­ni­pu­lia­ci­ja jo ša­lies eže­ruo­se tai­ky­ta nuo 1990-ųjų. Ta­čiau dėl lė­šų trū­ku­mo ir men­ko val­džios pa­lai­ky­mo iš van­dens tel­ki­nių nu­sto­jus ša­lin­ti dumb­lą rau­sian­čias žu­vis ir veis­ti plėš­rią­sias, pa­dė­tis ta­po blo­ges­nė nei bu­vo. Van­dens eko­lo­gi­jos spe­cia­lis­tas iš Olan­di­jos Mi­que­lis Lur­lin­gas pri­ta­rė ko­le­goms ir tvir­ti­no, jog svar­biau­sia – ne plėš­rių­jų žu­vų įvei­si­mas, o dug­ną rau­sian­čių­jų kie­kio su­ma­ži­ni­mas. „Ge­ri­nant van­dens tel­ki­nių ko­ky­bę rei­kė­tų nau­do­ti kom­bi­nuo­tus me­to­dus. Ku­rie yra tin­ka­miau­si ko­kiai ša­liai, nu­sta­to­ma ty­ri­mais“, – sa­kė M. Lur­ling.

Dvip­ras­miš­ki vertinimai

Už­sie­nio ša­lių eks­per­tai, kal­bė­da­mi apie fos­fo­ro per­tek­liaus su­ri­ši­mą aliu­mi­niu, pa­tei­kė pa­na­šius duo­me­nis – tam ti­krais at­ve­jais šis me­to­das efek­ty­vus, il­ga­lai­kis jo po­vei­kis ne­aiš­kus, pre­pa­ra­to ne­va­lia per­do­zuo­ti, ne­at­lik­ta ana­li­zė šios prie­mo­nės įta­kos žu­vims ir jų mais­ti­nėms ver­ty­bėms, bet fos­fo­ro kie­kis van­de­ny­je ženk­liai su­ma­žė­ja, o prie­mo­nę ge­riau­siai nau­do­ti, kai van­dens Ph ati­tin­ka tam ti­krus rei­ka­la­vi­mus.

Šve­di­jos že­mės ūkio moks­lų uni­ver­si­te­to Van­dens moks­lų ka­ted­ros na­rys Brian Hu­ser pa­sa­ko­jo, jog pir­mą kar­tą jo ša­ly­je eže­ras che­mi­niu bū­du va­ly­tas prieš 40 me­tų. Per tą lai­ką bu­vo vis­ko – ir prie­mo­nės per­do­za­vi­mo at­ve­jų, ir ne­igia­mo po­vei­kio tam ti­kros žu­vies rū­šims, eko­sis­te­moms. „A­liu­mi­niu iš­va­ly­tuo­se eže­ruo­se fos­fo­ro ly­gis ge­ro­kai su­ma­žė­da­vo, van­duo tap­da­vo skaid­res­nis, ja­me at­si­ras­da­vo dau­giau de­guo­nies“, – pri­dū­rė pra­ne­šė­jas. Jo tei­gi­mu, ti­ki­ma­si, jog che­mi­nio va­ly­mo efek­tas iš­liks 15–20 me­tų. Tie­sa, pro­ce­dū­ra – ne vien­kar­ti­nė. Ją rei­kia kar­to­ti ir ne­utra­li­zuo­ti fos­fo­ro pa­te­ki­mo į eže­rą šal­ti­nius.

Nė vie­nas iš kon­fe­ren­ci­jo­je pa­si­sa­kiu­sių eks­per­tų ne­ga­lė­jo aiš­kiai pa­sa­ky­ti, ko­kiuo­se van­dens tel­ki­niuo­se ge­riau­siai nau­do­ti che­mi­nį va­ly­mo bū­dą. Kol kas nė­ra iš­aiš­kin­ta ir aliu­mi­nio, su­ri­šan­čio fos­fo­rą, są­vei­ka su eže­rų dug­ne esan­čiais su­nkiai­siais me­ta­lais.

Nau­do­ja­si ir žemsiurbėmis

Kaip pa­si­tei­si­nan­tį me­to­dą van­dens ko­ky­bei ge­rin­ti Suo­mi­jos eko­lo­gai įvar­di­no ir ae­ra­ci­ją, nau­do­ja­mą tik 20 proc. eže­ro plo­to. Ae­ra­to­riai pri­so­ti­na van­de­nį de­guo­ni­mi, ne­lei­džia tven­ki­niams už­šal­ti, su­vie­no­di­na van­dens tem­pe­ra­tū­rą ir de­guo­nies kie­kį van­dens tel­ki­nio pa­vir­šiu­je bei dug­ne, va­lo tven­ki­nius.

„Nors me­to­dą tai­kė­me tik penk­ta­da­ly­je van­dens tel­ki­nio plo­to, po­vei­kis bu­vo jau­čia­mas ja­me vi­sa­me“, – pa­ti­ki­no Ilk­ka Sam­mal­kor­pis. Vi­si pra­ne­šė­jai sa­kė, jog van­dens tel­ki­niai jų ša­ly­se va­lo­mi ir žem­siur­bė­mis. B. Hu­ser tei­gi­mu, iš­kas­tas dumb­las yra san­dė­liuo­ja­mas gre­ta eže­ro. Jis ap­do­ro­ja­mas che­mi­niu bū­du, kad fos­fo­ras ne­be­pa­tek­tų at­gal į van­dens tel­ki­nį.

Sie­kia poveikio

Lie­tu­vos van­dens tel­ki­nių būk­lės ge­ri­ni­mo pra­di­nin­kas, bu­vęs Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Leo­nas Kat­ke­vi­čius, iš­klau­sęs vi­sus pra­ne­ši­mus, sa­kė dar sy­kį įsi­ti­ki­nęs, jog nė­ra pra­smės mū­sų ša­lies eže­rus, ne­iš­lais­vin­tus iš so­vie­ti­nės tar­šos gniauž­tų ir su­nkių­jų me­ta­lų, nu­sė­du­sių į van­dens tel­ki­nių dug­ną, va­ly­ti to­mis prie­mo­nė­mis, ku­rios ge­ri­na van­dens ko­ky­bę, bet ne­ša­li­na jas blo­gi­nan­čios prie­žas­ties.

„Ki­tos ša­lys to­kios pa­tir­ties, kaip mū­siš­kė, ne­tu­ri. Mū­sų eže­rai pra­ėju­sį šimt­me­tį bu­vo ta­pę se­nų au­to­mo­bi­lių, te­le­vi­zo­rių ar šal­dy­tu­vų „sau­gyk­lo­mis“, – pa­ste­bė­jo pa­šne­ko­vas. Be to, jo tei­gi­mu, pel­kė­ti pra­de­dan­čių eže­rų dug­nų iš­lais­vi­ni­mas nuo dumb­lo ne tik su­tei­kia ga­li­my­bę jais nau­do­tis vi­suo­me­nei, bet ir už­ti­kri­na itin il­ga­lai­kį po­vei­kį. Vi­sas ki­tas kon­fe­ren­ci­jo­je iš­var­din­tas prie­mo­nes, anot pro­fe­so­riaus, rei­kia re­gu­lia­riai kar­to­ti. O tam kas­met rei­kia ne­men­kų pa­pil­do­mų lė­šų. Prieš­in­gu at­ve­ju efek­to ne­bus.

L. Kat­ke­vi­čius pa­ste­bė­jo, jog, kal­bant apie įvai­rių van­dens ko­ky­bės ge­ri­ni­mo prie­mo­nių kai­nas, nė­ra pa­tei­kia­mi aiš­kūs skai­čiai, tad, sa­ky­ti, kad pa­si­rink­ti me­to­dai vie­nas už ki­tą yra bran­ges­ni, jo tei­gi­mu, ne itin lo­giš­ka. Pro­fe­so­rius tvir­ti­no net ke­lis kar­tus skai­čia­vęs, kiek ga­lė­tų kai­nuo­ti žu­vų iš­gau­dy­mas šim­te ša­lies eže­rų, di­des­nių nei 50 hek­ta­rų plo­tas, ir ne­ga­lė­jęs pa­ti­kė­ti tuo, ką ro­dė skai­čiuo­tu­vas.

Dar neapsisprendė

Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo pro­jek­tas jau baig­tas ruo­šti. „Šiuo me­tu van­dens tel­ki­nių būk­lės ge­ri­ni­mo prie­mo­nės dar kar­tą per­žiū­ri­mos, Van­de­nų sri­ties plė­tros prog­ra­mos ir ją įgy­ven­di­nan­čio veiks­mų pla­no pro­jek­tai bus tei­kia­mi pa­kar­to­ti­niam de­ri­ni­mui su­in­te­re­suo­toms ins­ti­tu­ci­jo­mis, vė­liau Van­de­nų sri­ties plė­tros prog­ra­mos pro­jek­tas bus tei­kia­mas Vy­riau­sy­bei, to­dėl šiuo me­tu per anks­ti sa­ky­ti, ko­kios prie­mo­nės bus prog­ra­mo­je“, – ra­šė A. Knie­žai­tė – Gof­ma­nė.

Kol kas, anot jos, Van­de­nų sri­ties plė­tros 2016–2021 me­tais prog­ra­mo­je, ar jos įgy­ven­di­ni­mo veiks­mų pla­ne ne­nu­ma­ty­ta tai­ky­ti fos­fo­ro su­ri­ši­mo eže­rų dug­no nuo­sė­do­se che­mi­nio me­to­do.

Susiję straipsniai
Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Spa­lį Lie­tu­vo­je vyk­sian­čius par­la­men­to rin­ki­mus ste­bės Eu­ro­pos sau­gu­mo ir bend­ra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jos (ES­BO) at­sto­vų gru­pė.
Aukš­čiau­sio­ji au­di­to ins­ti­tu­ci­ja, at­li­ku­si Bend­rų­jų miš­kų ūkio reik­mių fi­nan­sa­vi­mo prog­ra­mos au­di­tą, nu­sta­tė, jog 2015 m. pu­sė prog­ra­mos lė­šų – apie 4 mln. eu­rų – buvo pa­nau­do­tos ne [...]
Ny­der­lan­dų va­do­vau­ja­mi ty­rė­jai nu­sta­tė, kad oro bend­ro­vės „Ma­lay­sia Air­li­nes“ rei­so MH17 lai­ne­rį 2014-ųjų lie­pą nu­mu­šęs mo­bi­lu­sis ra­ke­tų komp­lek­sas „Buk“ bu­vo atgabentas į se­pa­ra­tis­ti­nio [...]
Egip­to par­ei­gū­nai an­tra­die­nį iš­kė­lė Vi­dur­že­mio jū­ro­je nu­sken­du­sį mig­ran­tų lai­vą ir iš­trau­kė ma­žiau­siai 33 la­vo­nus, o pra­ei­tą sa­vai­tę įvy­ku­sios tra­ge­di­jos pa­tvir­tin­tų aukų skai­čius pa­di­dė­jo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Spa­lio vi­du­ry­je pra­si­dė­sian­tis 10-asis „Ne­pa­to­gus ki­nas“ ža­da pa­kvies­ti į spe­cia­lią re­tros­pek­ty­vą iš tie­sų ne­pa­to­gia te­ma – „Ho­lo­kaus­tas: at­min­tis ekra­ne“ – taip va­di­na­si kartu su Ber­ly­no [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
Siek­da­ma su­ma­žin­ti pie­no per­tek­lių Eu­ro­po­je, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja įgy­ven­di­na par­amos sche­mą, skir­da­ma pie­no ga­min­to­jams, įsi­pa­rei­go­jan­tiems 3 mė­ne­sius ma­žiau par­duo­ti pie­no per­dirb­ti, pa­ly­gin­ti su [...]
„Devs.LT“, ku­rian­ti dirb­ti­nio in­te­lek­to pa­grin­du vei­kian­čią prog­ra­muo­to­jų pa­ieš­kos plat­for­mą, jun­gia­si prie „Vil­nius Tech Park“ vers­lo vystymo par­tne­rių tink­lo. 
Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba (VSAT) su­lai­kė tar­ny­bi­nį pa­sie­nie­čių šu­nį nu­šo­vu­sį Ar­vy­dą Koms­kį, ku­ris yra Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko Kęs­to Koms­kio ir Pa­gė­gių me­ro Virginijaus Koms­kio bro­lis.
Ša­lies sa­vi­val­dy­bės tu­ri net 11 mln. kv. m nuo­sa­vų pa­tal­pų ir pa­sta­tų – tiek, kiek uži­ma Anykš­čių mies­to te­ri­to­ri­ja, at­sklei­dė Lie­tu­vos lais­vo­sios rinkos ins­ti­tu­to ana­li­zė. 
At­siž­velg­da­ma į tai, kad Lie­tu­vos par­olim­pie­čiai lai­mė­jo auk­so me­da­lius po 12 me­tų per­trau­kos, o ša­lies ak­lų­jų gol­bo­lo ko­man­da – pir­mą kar­tą ne­prik­lau­so­mos Lietuvos is­to­ri­jo­je, Vy­riau­sy­bė [...]
Ge­te­bor­ge vy­ku­sia­me 2016 me­tų at­vi­ra­ja­me Šve­di­jos kio­ku­šin ka­ra­tė čem­pio­na­te per­ga­lė­mis džiau­gė­si ir lie­tu­viai – Bri­gi­ta Gus­tai­ty­tė ta­po čem­pio­ne, o Jev­ge­ni­jus Ju­ru­tas užėmė 3-ąją vie­tą.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
JAV kos­mi­nių tech­no­lo­gi­jų bend­ro­vės „Spa­ceX“ va­do­vas Elo­nas Mus­kas an­tra­die­nį at­sklei­dė sa­vo am­bi­cin­gus pla­nus į Mar­są iš­siųs­ti erd­vė­lai­vį su 100 žmo­nių, ir prog­no­za­vo, kad to­kia ke­lio­nė [...]
Drau­di­mo bend­ro­vės at­lik­tas eks­pe­ri­men­tas at­sklei­dė ma­lo­nų fak­tą apie vil­nie­čių vai­ra­vi­mo kul­tū­rą – su­si­da­rius spūs­čiai vai­ruo­to­jai el­gia­si so­li­da­riai ir už­lei­džia vie­tą kitiems eis­mo da­ly­viams. [...]
Kas an­trus me­tus ru­de­nį Ha­no­ve­ry­je (Vo­kie­ti­ja) vyks­tan­ti di­džiau­sia Eu­ro­po­je ko­mer­ci­nio trans­por­to par­oda IAA su­bu­ria stam­biau­sius leng­vo­jo, su­nkio­jo bei spe­cia­li­zuo­to komercinio trans­por­to ga­min­to­jus [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
JAV ak­to­rius Ja­re­das Le­to pro­diu­suos fil­mą „War­ho­las“ ir vai­dins pa­grin­di­nį jo he­ro­jų. Juo­sto­je bus pa­sa­ko­ja­ma apie le­gen­di­nį po­pu­lia­rio­jo me­no pradininką An­dy War­ho­lą.
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami