TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GAMTA

Užtvankų gniaužtuose

2015 11 04 6:00
Užtvanka Vokės žemupyje, prieš jai įtekant į Nerį, pastatyta dar praėjusio amžiaus pradžioje. LŽ archyvo nuotraukos

Senos mažųjų hidroelektrinių užtvankos Lietuvoje yra tapusios problema upėms, kuriose dėl klimato kaitos senka vanduo. Vilniaus priemiesčio Grigiškių gyventojai stebi, kaip kelis kartus per dieną nusenka vanduo lašišų nerštavietėse Vokės upėje, kurioje veikia net dvi mažosios hidroelektrinės.

Užtvanka Vokės žemupyje, prieš jai įtekant į Nerį, pastatyta dar praėjusio amžiaus pradžioje. Grigiškėse, prie automagistralės Vilnius-Kaunas, esančią hidroelektrinę nuo 1996 metų eksploatuoja UAB „Hidromodulis“. Antra mažoji hidroelektrinė, veikianti Mūrinėje Vokėje, šios nedidelės upės vandenį stabdo keliolika kilometrų aukščiau jos vagoje.

Rudenį iš jūros Nerimi į Vokę atplaukia neršti lašišos. Tačiau kelis kartus per dieną Vokės žemupys už elektrinės taip nusenka, kad kartais jos dugne besimurkdančias neršiančias lašišas brakonieriai gaudo rankomis. Upę tada galima perbristi.

Grigiškietis žvejys Kęstas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red.) „Lietuvos žinioms“ pasakojo, jog Grigiškėse žemiau Vokės užtvankos vandens lygis labai svyruoja – tai kyla, tai nukrinta 6–7 kartus per dieną. „Galiu tik įtarti, jog tam tikru metu yra uždaromi užtvankos šliuzai, kad aukščiau jos būtų sukaupta daugiau vandens. Uždarius šliuzus per 15–20 minučių žemiau esančioje Vokės dalyje vanduo visiškai nusenka. Žūti lieka ne tik mailius, bet ir lašišų išneršti ikrai“, – tikino Kęstas, pateikęs LŽ filmuotą medžiagą. Upės dugne lašišų suplaktos nerštavietės boluoja išnirusios iš nusekusio vandens.

Pasak žvejo, panaši situacija susiklostydavo ir anksčiau, tačiau šiemet ji – kur kas kritiškesnė, nes vandens lygis yra labai nukritęs visoje Vokėje, kaip ir kitose šalies upėse. Mat jau ne pirmą žiemą nebuvo sniego, pavasarį upės nesulaukė potvynio, o vasarą neužteko lietaus. Gyventojai mano, kad esant tokiai situacijai Vokės užtvankos turėtų būti valstybės institucijų įpareigotos reguliuoti vandens lygį upėje taip, kaip naudingiausia gamtai.

Gamtos užgaidos

Tačiau bendrovės „Hidromodulis“ direktorius Ramūnas Jukavičius „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad, jo manymu, elektrinė nekalta dėl sudėtingos situacijos Vokės žemupyje. Verslininkas ragino nepamiršti Lietuvą kamuojančio sausmečio. „Viršuje yra tvenkinys, kuriame turi būti palaikomas nustatytas vandens lygis. Galite atvykti ir pasižiūrėti: yra liniuotė, kuri rodo vandens lygį. Vidutinis lygis turi būti 93,8 centimetro ir gali svyruoti tik 10 centimetrų. Kiek vandens atiteka į užtvanką, tiek iš jos ir išteka – tiek elektrinė praleidžia. Niekur vanduo nedingsta“, – aiškino R. Jukavičius.

Pasak jo, didžiausia problema – hidrologinė situacija. Ji daro tokią įtaką elektrinės veiklai, kad ši jau pusmetį esą dirba „į minusą“. „Elektrinė vos „pupsi“, ir neaišku, kaip bus toliau“, – guodėsi UAB „Hidromodulis“ vadovas.

Tačiau Grigiškių bendruomenės „Grija“ pirmininkas Vladimiras Verigo linkęs manyti, kad Vokės žemupio „sausros“ priežasčių reikėtų ieškoti hidroelektrinėse. „Vandens trūksta ne tik Vokėje, bet ir kituose vandens telkiniuose. Kad hidroelektrinės veiktų, jos turi sukaupti nemažai vandens, kitaip nebus kam sukti turbinų. Todėl didelė tikimybė, kad į žemupį vandens mažai išleidžiama“, – svarstė jis.

Grigiškiečiai teigė apie situaciją informavę aplinkosaugininkus, tačiau šie į tai, kas vyksta Vokės žemupyje, beveik nekreipė dėmesio – juos labiau domino, kiek metrų nuo Vokės žiočių Neryje žuvų bandė sugauti meškeriotojai.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas „Lietuvos žinioms“ aiškino, jog aplinkosaugininkus iš tiesų labiausiai domina, ar laikomasi žvejybos reikalavimų, ypač dabar, kai nuo spalio vidurio lašišinių žuvų žvejyba dėl neršto yra uždrausta. Aplinkosaugininkai dabar vykdo akciją „Lašiša“.

Kodėl nei akcijos metu, nei po jos inspektoriai nesidairo į be vandens liekančias lašišų nerštavietes Vokės žemupyje, galima tik spėlioti. „Mūsų žmonės (inspektoriai – aut.) man būtų pasakę, kad kažkas negera vyksta. Upė tikrai nėra tiek nusekusi, kad joje negalėtų neršti lašišos“, – tikino S. Mikėnas.

Kalbėdamas su „Lietuvos žiniomis“ skundus dėl lašišų nerštaviečių jis siejo su „mėnulio pilnaties įtaka“.

Tiesa, inspekcijos viršininkas pripažino, kad šiuo metu Vokė žemupyje yra nusekusi kiek daugiau nei ankstesniais metais. Bet dėl sausringų metų neva taip yra visose šalies upėse. Kodėl dėl sausringų metų ir dėl nenuilstančių inspektorių saugomų lašišų gerovės negali būti apribojama jų kelyje stovinčių užtvankų veikla bent jau neršto laikotarpiu ir ten, kur nėra žuvų takų, atsakymo nėra.

Kelią pastoja užtvankos

Šiuo metu Vokės žemupyje prie Neries itin gausu neršti atplaukiančių lašišų bei šlakių. Prieš beveik dešimtmetį į Vokės upę tarp Grigiškių ir Mūrinės Vokės buvo įleista pirmieji apie 50 tūkst. šlakių ir lašišų jauniklių. Vėliau keletą kartų jų jauniklių į šią upę įleista dar po tiek pat. Išplaukusios į jūrą žuvys užaugo ir dabar Nerimi grįžta į gimtąsias vietas neršti. Deja, patekti į nerštavietes jos negali – žuvims kliudo senosios užtvankos, kuriose nėra įrengta takų joms praplaukti.

„Mūsų užtvankoje Grigiškėse niekada nebuvo įrengta jokio žuvitakio, nes statant hidroelektrinę Vokėje lašišinių žuvų nebuvo, tad ir žuvitakio nereikėjo. Jei pas mus ir būtų įrengtas takas žuvims, jos užstrigtų prie Mūrinės Vokės hidroelektrinės“, – nieko neslėpė R. Jukavičius.

Toliau upės aukštupyje kelią žuvims pastoja ir didelis akmenų slenkstis prie Vaidotų bei šliuzas-reguliatorius Vokės ir Merkio santakoje. Jei nebūtų šių kliūčių, lašišos ir šlakiai Voke pasiektų ir Merkį, o iš jo – Ūlą ir kitas Dzūkijos upes.

Grigiškių bendruomenės „Grija“ pirmininkas V. Verigo pasakojo, jog dar prieš dešimtmetį, kai tik buvo įžuvinta Vokė, bendruomenė prašė Aplinkos ministerijos, kad užtvankose būtų įrengtos pralaidos žuvims, nes beveik kasmet rudenį Vokės žemupys privilioja dešimtis brakonierių. Apie tai jau prieš penkerius metus rašė ir „Lietuvos žinios“.

„2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu žuvitakių statybai yra numatomos lėšos net iš dviejų europinių fondų – Upių baseinų valdymo programos ir Europos jūrinės žuvininkystės fondo. Tačiau įgyvendinti sumanymą gali būti sudėtinga, nes užtvankos priklauso privatiems savininkams“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas.

Žemiau užtvankų nusekusios upės jam – ne naujiena. Anot šio ministerijos specialisto, panaši situacija, kokia susiklosčiusi dėl užtvankos Grigiškėse, prieš keletą dienų buvo ir dar prie vienos per centrinę šalies teritoriją tekančios upės, kurios pavadinimo viešinti nenorima, vengiant ten privilioti brakonierių. „Ten teko nuardyti dalį akmenų užtvankos, nes kitaip žuvys negalėjo patekti į nerštavietes“, – pasakojo V. Graičiūnas. Jis pažymėjo, kad jei būtų aukštesnis vandens lygis, nedidelis užtvankos aukštis žuvims būtų įveikiamas – jos ją peršoktų.

Kalbėdamas apie susiklostančią nelengvą gamtos požiūriu padėtį prie užtvankų V. Graičiūnas patikino, kad tokių „karštų taškų“, traukiančių brakonierius, padaugėtų, jei būtų įgyvendintas sumanymas užtvenkti dar daugiau Lietuvos upių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"