Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Ventės ragas: tinklai „tranzitinėms vizoms“ išrašyti

 
2017 10 12 16:00
Jūratės Zarankaitės šuo Zylė visada lydi iki prie marių pastatytų voratinklinių tinklų. Jūratės Mičiulienės nuotrauka

Klaidinga manyti, kad atslinkus rudeniškiems spalio orams visi paukščiai jau seniai šiltuosiuose kraštuose ir norintiems juos pamatyti Ventės rage nėra ką veikti. Ornitologas Vytautas Jusys šypsojosi: „Mūsų paukščiai išskridę, tačiau pro mus migruoja skandinavų, šiaurinių kraštų giesmininkai, tad žieduoti yra ką. Dabar visi į tinklus patekę paukščiai – užsieniečiai. Vizos išduotos Suomijoje, Rusijoje.“

Jei nebūna stipraus vėjo, trukdančio paukščiams skristi, Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojai ant elektrinių gervių iškelia naujus, modernius 25 metrų aukščio tinklus, į juos ir patenka daugybė žiemoti traukiančių paukščių. Ši prieš trejus metus renovavus stotį įrengta gaudyklė yra didžiausia pasaulyje. Tokia pastatyta ne šiaip sau – Ventės ragas yra svarbi migruojančių paukščių susiliejimo vieta, puikiai žinoma tarptautiniu mastu.

Ekskursijų čia netrūksta, smalsuoliai gali ne tik stebėti, kaip dirba ornitologai, bet ir paėmę iš jų rankų sužieduotą paukštį, paleisti į laisvę. Ypač tuo džiaugiasi vaikai. Į Ventės rago tinklus pakliūva smulkūs paukšteliai – pečialindos, zylės, karietaitės, kikiliai, purpliai, strazdai, volungės. Stambūs taip žemai neskrenda. „Pavyzdžiui, gervės plasnoja pusės kilometro aukštyje. Į tinklus nepapuola. Tačiau kartą, pamatęs, kad pievoje vaikštinėja dar nemokantis skristi gervės jauniklis, ilgai vijausi, kol pagavau ir sužiedavau“, – pasakojo Ventės rago ornitologinės stoties vadovas V. Jusys.

Žiedai ir jaunavedžiai

Lankytojų čia niekada netrūksta, nes kur daugiau iš taip arti pamatysi ir net rankoje palaikysi paukštelį arba išgirsi įvairiausių su paukščiais nutikusių istorijų. Atvykstantys gali užsisakyti ekskursiją su gidu, bet gali tiesiog stebėti ornitologų darbą. Ventės rago ornitologinė stotis prieš trejus metus renovuota Europos Sąjungos fondų lėšomis. Lankytojams įrengta ekspozicija, pasakojanti apie pro čia migruojančius paukščius.

„Naujieji mūsų tinklai iš daug geresnės medžiagos. Anksčiau per dvejus trejus metus suplyšdavo. Dabar, kaip matau, iki pensijos nereikės naujo tinklo siūti“, – juokėsi V. Jusys ir pridūrė, kad smarkus vėjas senuosius tinklus ne kartą yra sudraskęs.

„Savaitgaliais pas mus dar ir kokios šešios nuotakos baltomis suknelėmis vaikštinėja, nes čia labai simbolinė vieta, – teigė V. Jusys. – Anksčiau jaunavedžiai spynas su meilės pažadais tvirtindavo prie senojo švyturio, o dabar specialiai marių pakrantėje padėjome meilės akmenį. Ten dabar visi savo spynas kabina.“

Paukščių kelias pamariu

Įdomu, kodėl būtent ties Ventės ragu daugiausia praskrenda migruojančių paukščių. „Įsivaizduokit: paukščiai iš šiaurės skrenda pietvakarių kryptimi. Virš jūros smulkiems sparnuočiams skristi pavojinga, tad traukia pakrante, – aiškino V. Jusys. – Ties Palanga būna rekordiniai būriai. Pernai spalio 1 dieną pro Palangą praskrido 3 mln. paukščių, tądien pagavome beveik 6 tūkstančius.“

Paukščių kelias, kaip pasakojo ornitologas, ties Klaipėda skyla. Vieni pasuka į Kuršių neriją (todėl buvo naudinga 1986 metais žiedavimo stotį įkurti ir Juodkrantėje). Kiti pamariu skrenda Ventės rago link. „Mes čia pagauname gerokai daugiau nei Juodkrantėje, – teigė V. Jusys. – Priskridę sausumos kraštą, paukščiai sutrinka, prieš juos iš visų pusių atsiveria vandens plotai, todėl jie ir tupia į krūmus. Norėdami juos privilioti ir šermukšnių prisodinome. Per marias ne visada drįsta skristi, ypač jei diena ūkanota, nematyti kito kranto. Taip ir įkliūva į mūsų tinklus.“

Jeigu vėjas į pietus skrendančiam paukščiui pučia iš šiaurės, į uodegą, skristi nepatogu. Tada ir tinkluose jų mažai būna.

Pasak V. Jusio, apie Lietuvoje sužieduotus paukščius kasmet jie gauna kelis šimtus pranešimų iš 40 šalių – Europos, Afrikos, dalies Azijos. „Mūsų gandrai pagal siųstuvų duomenis (keli yra taip pažymėti) spalio viduryje jau turėtų pasiekti šiaurinę Afriką, – tikino jis. – Apskritai, gandrų dabar mažai sužieduojame, nes pasiekti juos sunku – visi sėdi ant elektros stulpų. Kai perėdavo medžiuose, ant stogų, jauniklius lizduose sužieduoti buvo paprasčiau.“

Varnėnai išskrenda birželį

Ornitologai žieduojamus paukščius registruoja: užrašo žiedo numerį, paukščio rūšį, žiedavimo laiką, lytį, kurią, pasak V. Jusio, nustatyti nesunku – patinėlai gražesni, spalvingesni. Įdomu stebėti šį konvejerį: po kelis per minutę. „Šiemet jau sužiedavome 62 tūkst. paukščių (132 rūšis). Pernai per visus metus sužiedavome 92 tūkstančius“, – sakė ornitologinės stoties vadovas. Tačiau nereiktų manyti, kad žiedavimas prasideda tik rudenį. Pirmieji grįžtantys sparnuočiai pasirodo jau sausio, vasario mėnesiais.

„Šiemet, pavyzdžiui, rudeninė migracija prasidėjo birželio 8 dieną, tada išskrido pirmieji varnėnai, – informacija dalijosi V. Jusys. – Jei pavasaris karštas ir paukščiai anksti išsiperi, rudeninė migracija prasideda jau gegužės 31 dieną. Birželio pabaigoje lietuviški varnėnai būna jau už tūkstančio kilometrų. Tuomet iš šiaurės pas mus atskrenda kiti varnėnai. Būna, kad tūkstantiniai Skandinavijos varnėnų būriai žiemoja Nemuno deltoje.“

Paukščiai anksti keliasi

Kaip sakė ornitologas, 70 proc. paukščių jų stotyje sužieduojama ne darbo valandomis, o labai anksti rytą ir vakare. „Pavyzdžiui, birželį jau 5 val. ryto jų būna pilni tinklai. Iki 8 val. sužieduojame. Dieną jie čia neužklysta, paskui vėl užplūsta nuo 7 val. vakaro“, – pasakojo V. Jusys. Ornitologas stebėjosi, kad paukščiai dažnai mėgsta gausiau į pietus traukti savaitgaliais. O tada kaip tik būna daug ekskursijų.

Žieduojant paukščius pasitaiko tokių, kurių mūsų krašte gyvena mažai, bet iš šiaurės rudenį migruoja, tarkim, Ispanijos link. Vienas tokių – šiaurinis kikilis. „Daugiausia jų gyvena Suomijos taigoje. Lietuvoje šių šiaurinių kikilių peri tik apie dešimt porų. Tačiau paprastųjų kikilių gal trys milijonai“, – teigė V. Jusys.

Kai pučia pietvakarių, vakarų vėjas, pavyzdžiui, šiemet rugsėjo 19 dieną toks buvo, net 3100 paukščių įkliuvo į tinklus. Kaip aiškino ornitologai, šis vėjas palankiausias paukščiams skristi. Jeigu vėjas į pietus skrendančiam paukščiui pučia iš šiaurės, į uodegą, skristi nepatogu. Tada jie kelionę atideda ir poilsiauja dar Lietuvoje. Tuomet ir į tinklus mažai įkliūva. Priešinis vėjas irgi negerai. Tad ketinantys atvykti į Ventės ragą pažiūrėti žiedavimo turėtų orientuotis pagal vėją.

Pečialindą išgelbėjo kalbininkas

Kaip pasakojo prieš dešimt metų pirmą lietuvišką Europos paukščių vardyną sudaręs gamtininkas Selemonas Paltanavičius, konservatyvieji kalbininkai labai priešinosi pečialindos pavadinimui, siūlė – krosnilanda, esą nėra lietuviško žodžio pečius.

Lankytojų čia niekada netrūksta, nes kur daugiau iš taip arti pamatysi ir net rankoje palaikysi paukštelį arba išgirsi įvairiausių istorijų.

„Aš nenusileidau, ilgai ginčijomės, dar paklausiau, ar ir iš „Anykščių šilelio“ pečialindas reikės išbraukyti, – sakė jis. – Tada buvo žinoma daugiau kaip 800 paukščių rūšių. Ne visi jie turėjo lietuviškus vardus, buvo žinomi tik pagal lotyniškus. Kadangi šis paukštelis peri ant žemės, lizdas duobutėje, o ant viršaus – stogelis, labai primena „pečiuką“. Parengiau vardyną, kurį teko ginti kalbos komisijoje, o parengtą sąrašą pirmiausia reikėjo tvirtinti kolegijoje. Profesorius Aleksas Girdenis, pamatęs įrašytą krosnilandą, tada manęs paklausė, kam čia tokia nesąmonė į galvą kilo. Pasakiau, kad jo kolegoms. Kai A. Girdenis viešai paklausė, kam kilo ta kvaila mintis, niekas nedrįso jos ginti. Taip ir liko pečialinda.“

Paukščių mažėja

„Liūdna, bet paukščių apskritai mažėja. Kokius du tris kartus. Ypač kregždžių. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir Šiaurės Europoje, – sakė V. Jusys. – Pietų Europa, Šiaurės Afrika milijonus mūsų giesmininkų suvalgo. Daug kur įprasta tinklus statyti šiuo tikslu, o ne dėl žiedavimo. Sakysite, kiek ten mėsos? Kaip mūsų žvejai ir mažytes žuveles gaudo, taip kitose šalyje įprasta smulkius paukščius gaudyti. Na, neturi, pavyzdžiui, kokioje nors Sacharos oazėje, upelių, ežerų, tai laukia, kol Dievas atsiųs paukščiukų. Internete mačiau, kad pilna nuotraukų, kaip mūsų gandrus šaudo Sirijoje, Libane.“

Prieš dvejus metus Maltoje vyko referendumas dėl pavasarį migruojančių paukščių medžioklės (Europos Teisingumo Teismas Maltą buvo pripažinęs kalta dėl grįžtančių mažųjų paukščių medžioklės). Nedidele balsų persvara referendumą laimėjo medžioklės šalininkai. Esą tai sena tradicija, o tradicijų naikinti nevalia. „Kaip teko girdėti, tik prancūzams uždraudė valgyti nykstančias sodines startas“, – sakė V. Jusys.

1929 metais įkurtoje Ventės rago ornitologinėje stotyje „tranzitines vizas“ paukščiams pradėjo išduoti dar Tadas Ivanauskas. Iš pradžių lietuviškų žiedų nebuvo, tad naudojo 1901 metais įkurtos „Rasytės“ ornitologinės stoties žiedus vokiškais įrašais. 1931 metais Kauno Vytauto Didžiojo universitetas pradėjo gaminti pirmuosius lietuviškus žiedus su įrašu „Universite Lithuanie“, vėliau – MUS. ZOOL. LITHUANIA, dabar naudojami – ZOOL. MUSEUM KAUNAS LITHUANIA (Ventės rago ornitologinė stotis priklauso Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui). Ornitologai didžiuojasi, kad sovietmečiu ant žiedų būdavo užrašoma LITHUANIA (be SSR).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"