Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Žemė virsta „plastiko planeta“

 
2017 07 23 16:46
„Kasmet į vandenynus patenka 8 mln. tonų plastiko“
„Kasmet į vandenynus patenka 8 mln. tonų plastiko“ Reuters/Scanpix nuotrauka

JAV mokslininkai paskaičiavo, kad nuo plastiko išradimo žmonija šios medžiagos yra pagaminusi 8,3 mlrd. tonų.

Tai neįtikėtinas medžiagos kiekis, turint omeny, kad plastikas buvo išrastas maždaug prieš 65 metus.

Palyginimui, 8,3 mlrd. tonų svertų 25 tūkst. Niujorko „Empire State“ pastatų arba vienas milijardas dramblių.

Didžiausia problema ta, kad tokie gaminiai iš plastiko kaip įvairios pakuotės naudojamos labai trumpai, o tada išmetamos.

Daugiau nei 70 proc. viso pagaminto plastiko yra patekęs į atliekų srautą. Didžioji jo dalis yra užkasama savartynuose, tačiau nemažai atliekų tiesiog teršia platesnę aplinką, tarp jų ir vandenynus.

„Mes greitai artėjame prie „Plastiko planetos“, ir jei nenorime gyventi tokiame pasaulyje, mums reikia permąstyti, kaip naudojame tam tikras medžiagas, ypač – plastiką“, – BBC teigė vienas iš studijos autorių dr. Rolandas Geyeris.

Šio industrinės ekologijos eksperto iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje ir jo kolegų parengta studija išspausdinta žurnale „Science Advances“. Tai pirmas, visą pasaulį apimantis tyrimas, analizuojantis, kiek iš tiesų Žemėje buvo pagaminta plastiko, kaip jis naudojamas ir kur po to jis atsiduria.

Beveik 80 proc. viso kada nors užkasto plastiko yra užkasta./Reuters/Scanpix nuotrauka
Beveik 80 proc. viso kada nors užkasto plastiko yra užkasta./Reuters/Scanpix nuotrauka

Štai keletas pagrindinių skaičių:

 Viso pagaminta 8,3 mlrd. tonų plastiko;

 Pusė šio kiekio buvo pagaminta per pastaruosius 13 metų;

 Apie 30 proc. senai pagaminto plastiko vis dar yra naudojama;

 Iš išmesto plastiko tik 9 proc. buvo perdirbta;

 Apie 12 proc. buvo sudeginta, o 79 proc. užkasta;

 Iš visų plastiko gaminių trumpiausiai naudojamos įvairios pakuotės;

 Ilgiausiai naudojama medžiaga – statybose ir mašinose;

 Pagal dabartines tendencijas 2050-aisiais bus 12 mlrd. tonų plastiko atliekų;

 Perdirbimo lygis 2014 metais: Europoje (30 proc.), Kinijoje (25 proc.), JAV (9 proc.).

Uždengtų Argentiną

Plastmasė yra neįtikėtinas išradimas. Dėl jos gaminių pritaikomumo ir patvarumo šios medžiagos gamybos ir naudojimo mastai nuolat didėja.

Masinė polimerų gamyba prasidėjo praeito amžiaus šeštame dešimtmetyje, o dabar jie praktiškai neatsiejami nuo mūsų aplinkos: naudojami, pradedant maisto pakuočių, drabužių gamyba ir baigiant lėktuvo dalių ir liepsną slopinančių medžiagų kūrimu. Būtent tos savybės – plastiko pritaikomumas ir patvarumas, dėl kurio jis taip išpopuliarėjo, dabar kelia esminę problemą.

Dažniausiai naudojamas plastikas nėra biologiškai skaidus. Vienintelis būdas visiškai atsikratyti plastiko atliekų – jas sudeginti. Tačiau šis sprendimą komplikuoja nuogąstavimai, jog plastiko deginimas teršia aplinką ir kenkia žmonių sveikatai.

Nesant tinkamo sprendimo, atliekų kiekis didėja. Pasak R. Geyerio ir jo kolegų, Žemėje sukauptų plastiko atliekų pakaktų uždengti Argentinos dydžio valstybę. Todėl mokslininkų komanda tikisi, jog jų tyrimas paskatins naujas diskusijas, kaip spręsti plastiko problemą.

„Mūsų mantra – negali susidoroti (su problema), jei neišmatuoji (jos masto), – teigia R. Geyeris. – Tad sugalvojome paviešinti skaičius, nenurodydami pasauliui, ką šis turi daryti, o norėdami pradėti tikrą, bendrą diskusiją“.

Iš 8,3 mlrd. tonų žmonijos pagaminto plastiko, perdirbta buvo tik 9 proc./AFP/Scanpix nuotrauka
Iš 8,3 mlrd. tonų žmonijos pagaminto plastiko, perdirbta buvo tik 9 proc./AFP/Scanpix nuotrauka

Patenka į mitybos grandinę

Atliekų perdirbimo mastai pasaulyje didėja ir išrandamos biologiškai skaidžios alternatyvos, tačiau plastiko gamyba tokia pigi, kad sunku ją nurungti. Ta pati mokslininkų komanda, kurioje taip pat yra Jenna Jambeck iš Džordžijos universiteto ir Kara Lavender Law iš Jūrų mokslo asociacijos Masačiusetse, 2015 metais pristatė kitą svarbią studiją, kurioje apskaičiavo, kad kasmet į vandenynus patenka 8 mln. tonų plastiko.

Būtent šios atliekos pastaruoju metu sulaukia didžiausio dėmesio ir susirūpinimo, nes yra akivaizdžių įrodymų, kad dalis šios medžiagos patenka į mitybos grandinę – žuvys ir kitos jūrų gyviai prarya polimero fragmentų.

Dr. Erickas van Sebille‘as iš Utrechto universiteto, Nyderlanduose, yra okeanografas, kuris domisi į jūras patenkančiu plastiku. Komentuodamas naują studiją, jis teigė: „Susiduriame su plastiko atliekų cunamiu ir mums reikia šią problemą spręsti. Pasaulinė atliekų industrija turi susigriebti ir pasirūpinti, kad vis didėjantys plastiko kiekiai neatsidurtų aplinkoje. Būtina iš esmės pakeisti, kaip mes sprendžiame plastiko atliekų klausimą. Remiantis dabartinėmis tendencijomis, tik 2060 metais bus perdirbama daugiau plastiko nei užkasama ar jo patenka į aplinką. Mes negalime tiek lauti.“

Pasak jūrų biologijos profesoriaus iš Plimuto universiteto Didžiojoje Britanijoje, „jei plastiko gaminiai būtų kuriami mąstant apie jų perdirbimą, juos būtų galima pakartotinai naudoti daugybę kartų. Kai kurie teigia, kad butelis galėtų būti perdirbamas 20 kartų. Tai būtų esminis atliekų sumažinimas. Dabar mus riboja prastas dizainas.“

Dr. R. Greyerio teigimu, „perdirbimo siekiamybė – madžiagą pakartotinai naudoti, jei įmanoma, amžinai. Tačiau mūsų tyrimas atskleidė, kad 90 proc. perdirbtos medžiagos, kurią mūsų skaičiavimais sudaro apie 600 mln. tonų, pakartotinai panaudojama tik 1 kartą.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"