Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Žvejo laimė – suolo ilgio

 
2017 05 25 15:01
Tulžio Ašakos nuotraukos

Pastaroji žvejyba sekėsi kaip niekada gerai, todėl noras ją pakartoti kirbėjo visą savaitę.  Norėjosi įbristi į tą patį vandenį, knibždėte knibždantį lydekų. Ar įmanoma? Laikas parodys.

Vėl lėkiau plentu lenkdamas vėją, o mašina godžiai rijo kilometrus, tarsi suprasdama mano veržimosi prie ežero priežastį. Kelionė ir ruoša į žvejybą neužtruko, ir štai – tos pačios vietos, tie patys šlaiteliai. Nagi, kur jūs, dėmėtosios, kur jūs, dantytosios?

Cvakt ir užkibo! Taip greitai? Pirmoji buvo visai mažutė, bet apšilimui tinkama. Vos kelis sykius švystelėjau ir pagavau. Buvo panašu į praėjusios derlingos žūklės scenarijų. Užtikrintas savo žiniomis ir šio sezono patirtimi keičiau pozicijas. Ir štai vėl kažkokia margašonė lenkia meškerykotį. Vėl neūžauga! Nieko baisaus, svarbu, kad bent kibalioja.

Iš pat ryto lydekiūkščiai trankė aktyviai, bet po kurio laiko jie man nusibodo, nes visi buvo apgailėtinai maži, vos leistino pasiimti dydžio.

Kviesdamas į žvejybą kolegą iš anksto perspėjau, kad jeigu jis neturės „teisingo“ voblerio, tai varžybose dėl rezultato gaus nuo manęs į kaulus.

Bet kam ką įrodysi telefonu, visiems reikia pamatyti ir pačiupinėti.

Kurį laiką mano „auksinis ešerys“ rodė aukštus kibumo rodiklius, bet vėliau išsikvėpė. Diena buvo nevienodai debesuota, tad ir lydekos pradėjo rodyti ožius. Vienai duok geltoną masalą, kitai – raudoną, trečiai – žalią ar skaidrų voblerį. Kaip visada.

Rytinis aktyvumas baigėsi, ir apie pietus lydekos ėmė masalus ignoruoti. Prisilietimų buvo, bet kartais pikta aukšlė stipriau trenkia, nei šitos kibo.

Įdomu, kad tarp žvejų ežere tądien pastebėjau vieną moteriškę, kuri gan gerai valdė spiningą ir prie mano akių ištraukė ne vieną lydeką, matyt, dar būta laimikio, kurio aš ir nepastebėjau. Kai taip kimba žuvys, nuodėmė sėdėti namie – tai supranta ir moteris. O vyrai tikri kiaulės – išvažiuoja žvejoti, o moterų neima. Bet gal iš pavydo, nes tos apie žvejybą meluoja geriau. Ar tai reiškia, kad moterys išmoko meluoti geriau, nes prisitaikė prie aplinkos – mat jos nuolat nepagaudavo?

Gerbiamos damos, ištaisykite šią klaidą ir diskriminuojančią neteisybę! Čiupkite meškerykočius ir įrodykite, kad yra priešingai. Šiuo metu pagauti lydeką nesunku, o kai sujudės ir ešeriai, pasigauti laimikį bus gan paprasta. Nušluostyti nosį vyrams – vieni niekai. Nepamirškite, kad žūklėje turi reikšmės ir elementari sėkmė. Nepatingėkite paraginti vykti žūklauti ir savo sutuoktinio. Lydekos kimba, ir lengvai pagausite, ypač jei turėsite vieną kitą jau išbandytą masalą. Gaudant vobleriu, nereikia didelio meistriškumo, nes net žiopsant į varnas ir jo nejudinant, jis vilioja žuvis.

Iš tikrųjų dabar sugauti žuvį nesunku. Į vakarą lydekiūkščiai vėl suaktyvėjo ir daužė jau pikčiau. Ne visi užsikirsdavo, bet veiksmas vyko – kelios užkibo lydekos sunkesnės nei kilogramo, o viena – apie pustrečio.

Su draugu gaudėm panašiai ir nesukom galvos, kuris pagavo dešimt, o kuris penkiolika margašonių. Bet aš vėl pasielgiau kiauliškai – likus kiek daugiau nei valandėlei iki žūklės pabaigos, pasikinkiau didesnę „kumelę“. Užkibusi lydeka iš karto į paviršių nekilo, todėl galima buvo svaigti – bus penki ar aštuoni kilogramai. Ištraukęs pamačiau, kad toli gražu ne tiek, bet vis tiek ji – per visą valties suolą. Pagal visą dienos laimikį buvo nesunku nujausti, kad šiandien didesnė jau vargiai bepaklius, todėl džiaugiausi nusišypsojusia laime.

Važiuokite žvejoti – pats laikas. Gal ir jūs pagausite suolo ilgio laimę.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"