TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GAMTA

Žvejyba išnuomotoje nežinioje

2016 03 10 6:00
Už išsinuomotą telkinį nuomininkas savivaldybei moka metinį 0,2 proc. telkinio vertės mokestį, kuris siekia vidutiniškai 1 eurą už hektarą. Valstybinės žuvininkystės tarnybos nuotrauka

Lietuvos vandens telkinių naudotojai ir jų žuvingumas yra mįslė žvejams mėgėjams – neįmanoma viešoje erdvėje sužinoti, kurį ežerą išsinuomojęs savininkas jį tinkamai prižiūri ir pakankamai įžuvina, o kuris – apleistas. Išsinuomoti valstybės turtą – ežerą Lietuvoje irgi gali bet kas, neturintis jokių žinių apie vandens telkinius – tokie reikalavimai net nekeliami.

„Lietuvoje nėra viešos informacijos apie žuvų išteklius ežeruose ir apie vandens telkinių įžuvinimą. Išplaukęs į privačiam naudotojui išnuomotą ežerą nežinai – gal dabartinis ar ankstesnis telkinio naudotojas nevykdė įsipareigojimų įžuvinti telkinį ir tirti jo žuvų išteklius. Juk būna, kad sutartis su tokiu ežero nuomotoju nutraukiama, bet viešai apie tai nežinome, – kalbėjo vienas žvejys mėgėjas, „Lietuvos žinių“ skaitytojas. – Už leidimus žvejoti mokame vienodai visuose telkiniuose, nors kai kuriuose ežeruose gali tikėtis nebent varlę ar invazinį vėžiuką ištraukti – žuvų ten nėra.“

Žvejo nuomone, leidimus žvejoti perkantys mėgėjai turėtų rasti viešą informaciją apie kiekvieną vandens telkinį. Jo manymu, visi telkinių naudotojai privalėtų, pavyzdžiui, Aplinkos ministerijos interneto puslapyje viešai skelbti išsinuomoto valstybės turto – konkretaus vandens telkinio – įžuvinimo ir telkinio žuvingumo tyrimų išvadas.

Vilmanto Graičiūno nuomone, meškeriotojai greitai ir patys susižino, kuriuose telkiniuose verta žvejoti, o kuriuose beprasmiška.Romo Jurgaičio nuotrauka

Be to, žvejo įsitikinimu, ne visi vandens telkinių naudojai elgiasi sąžiningai, tuo labiau ne visi išmano, kaip reikia prižiūrėti telkinį, kaip jo nenususinti. „Juk kiekvienas žemdirbys privalo turėti ūkininko pažymėjimą. Ar ežerai neturėtų būti išnuomojami tik turintiems ūkinės veiklos vidaus vandenyse pažymėjimą? – siūlė žvejys mėgėjas. – Manau, telkinių nuomotojai turėtų išklausyti mokymus ir išlaikyti egzaminus apie žuvų neršimo periodus, invazines rūšis, vandens temperatūrinį režimą, žydėjimą, deguonies kiekio vandenyje proporcijas, žuvų dusimo prevenciją ir kita.“

Įstatymais nenumatyta – informuoti neprivalu

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Paukštė „Lietuvos žinioms“ paaiškino, kad teisė organizuoti mėgėjų žvejybą suteikiama asmeniui, iki dešimties metų terminui išsinuomojusiam vandens telkinį ir su savivaldybe pasirašiusiam nuomos sutartį. Joje pasižadama vykdyti visus įsipareigojimus, numatytus Mėgėjų žvejybos įstatymu ir aplinkos ministro 2013 metų sausio 2 dienos įsakymu „Dėl leidimų naudoti žvejybos plotus išdavimo ir panaikinimo tvarkos ir sąlygų“.

Pasak P. Paukštės, vandens telkinį gali nuomotis bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, ir reikalavimai jo kompetencijai nėra numatyti. Tai, kaip vykdomi įsipareigojimai, patikrinama ne rečiau kaip kartą per 5 metus, o kai kuriuose regionuose – kas 3 metus. Nustačius, kad įsipareigojimai nevykdomi, nuomos sutartis gali būti nutraukiama.

Kaip sakė P. Paukštė, telkinio nuomininkai įpareigojami vandens telkinio pakrantėje pastatyti informacines lenteles su nuomininko, vandens telkinio pavadinimais, mėgėjų žvejybos leidimų įsigijimo sąlygomis. Tačiau šios lentelės paprastai pabūna vos kelias dienas ar savaites.

Informaciją apie visus išnuomotus telkinius galima rasti Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS). Šios sistemos interneto puslapyje yra žemėlapis, kuriame pažymėti visi išnuomoti telkiniai. P. Paukštės teigimu, iš viso dabar išnuomota 860 telkinių. Dar apie 3000 ežerų ir tvenkinių neišnuomoti, o upių nuoma negalima, nes tai jau draudžia 2013 metais įsigaliojęs naujasis Mėgėjų žvejybos įstatymas. Anksčiau buvo galima nuomotis ir upių ruožus.

Už išsinuomotą telkinį nuomininkas savivaldybei moka metinį 0,2 proc. telkinio vertės mokestį, kuris siekia vidutiniškai 1 eurą už hektarą. Iki 2013 metų šis mokestis tesiekė vidutiniškai po 1 litą už hektarą. Telkinio vertė ir mokestis nustatomi pagal specialią formulę.

Visapusę informaciją apie nuomojamų ežerų išteklius Lietuvoje privalo teikti tik limituotos žvejybos organizatoriai. Leidimą organizuoti limituotą žvejybą pasirašo Aplinkos ministerijos viceministras. Norint gauti tokį leidimą, reikia atlikti mokslinius tyrimus, kuriais būtų patvirtintas telkinio išskirtinumas, pavyzdžiui, kad jame iš tiesų yra daugiau vertingų arba didelių žuvų. Tokiai žvejybai nustatomos ir griežtos taisyklės.

Lietuvoje dabar yra tik 20 ežerų, kuriuose leidžiama limituota žvejyba.

Kuo daugiau įžuvintas – tuo brangesnė nuoma

Gerai išsinuomotus telkinius prižiūrinčių nuomininkų nuomone, dabartinė mokesčio nustatymo sistema neskatina daugiau investuoti į telkinio įžuvinimą ir kitus dalykus.

„Kuo labiau įžuvintas ežeras, tuo didesnį nuomos mokestį reikia mokėti“, – sakė Telšių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas žuvininkas Stasys Karečka. Ši draugija yra išsinuomojusi tris ežerus, kurių bendras plotas – 1640 ha, ir kasmet moka 1860 eurų nuomos.

Kasmet beveik 4000 eurų draugija skiria ežerams įžuvinti, dar apie 500 eurų – privalomus mokslinius tyrimus atliekantiems mokslininkams. Už leidimus žvejoti pernai draugija gavo apie 5500 eurų. Taigi už žvejybos leidimus gautos lėšos padengė ežerams įžuvinti, tyrimams, pakrantėms tvarkyti ir nuomos mokesčiui skirtas išlaidas.

„Atsisakėme į ežerus suleisti lervutes. Tai pigu, tačiau išgyvena tik iki 3 proc. mailiaus, o suleidus gerokai brangesnes paaugusias žuveles, išgyvena per 95 proc., taigi toks taupymas – tai pinigai į balą“, – sakė S. Karečka, dienas, o neretai ir naktis prie ežerų leidžiantis jau 17 metų.

Jis didžiuojasi prisidėjęs, kad šios draugijos naudojamuose ežeruose pagaunama didelių šamų, lynų, sterkų, lydekų, karšių.

Pasak žuvininko, draugijos naudojami ežerai išties žuvingi, laimikiais džiugina ir meškeriotojus, atvykstančius iš Šiaulių, Raseinių, dar tolimesnių miestų ir rajonų, tačiau viešoje erdvėje skleisti informaciją apie telkinių įžuvinimą ir žuvingumą neprivalu. „Jei kas teiraujasi, informacijos neslepiame“, – sakė jis.

Analogiška padėtis visose savivaldybėse – žinios apie konkrečių vandens telkinių žuvingumą pateikiamos tik gražiai asmeniškai paprašius.

Mažai naudos

Anaiptol ne visi nuomininkai ežerais rūpinasi panašiai kaip telšiškiai. Kai kuriems, matyt, atrodo, kad užtenka prileisti ežeran mailiaus ir pažymėti dokumente varnelę, kad pareiga atlikta.

Žuvininko manymu, dar prastesnė padėtis valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose.

S. Karečkos žiniomis, į tame pačiame Telšių rajone esančius neišnuomotus valstybinius ežerus prieš keletą metų esą vieną kartą tebuvo įleista žuvyčių, tačiau tuo įžuvinimas ir baigėsi – valstybė tam neturinti lėšų. O leidimai žvejoti ir vienuose, ir kituose ežeruose kainuoja vienodai. Todėl jis mano, kad skleisti išsamią informaciją apie telkinių įžuvinimą bei žuvingumą nebūtų prasminga.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno nuomone, meškeriotojai greitai ir patys susižino, kuriuose telkiniuose verta žvejoti, o kuriuose beprasmiška.

Kita vertus, jis sutinka, kad platesnė informacijos apie telkinių žuvingumą sklaida būtų ne tik naudinga, bet, jo nuomone, galėtų ir pakenkti gamtai.

„Sugalvoti idealią informavimo ir kontrolės sistemą kažin ar įmanoma – juk ir žuvys įvairiai kimba skirtingu paros bei metų laiku, skirtingomis oro sąlygomis. Antai pastebėta, kad per perkūniją žuvys kaupiasi tuntais, ir tokį užėjus būtų galima padaryti neteisingas telkinio žuvingumo tyrimų išvadas – neva žuvų daugybė, – aiškino Aplinkos ministerijos skyriaus vadovas. – O paskleidus žinią apie gerus telkinių žuvingumo rodiklius, sulėks pusė Lietuvos, nebus vietos ant kranto, ir tie rodikliai kaipmat suprastės.“

Privatūs interesai

V. Graičiūnas pabrėžia, kad platesnė informacijos sklaida nebūtinai būtų naudinga ir pateisinama. Mat žuvingiausiuose ežeruose žvejyba būna limituota, o leidimai kainuoja dešimteriopai brangiau nei įprastuose telkiniuose. Tai gera galimybė pasipelnyti nesąžiningiems privatiems nuomotojams. Todėl pasitaiko nuomininkų, kurie perka tik vandens telkinio nuomos popierius, bet jo neįžuvina – tik nurodo neva tai atlikę, kad galėtų padidinti žvejybos leidimų kainą. Tiesa, dabar tai daryti sunkiau, nes reikalaujama kartu su įžuvinimo aktais pateikti ir žuvyčių ar mailiaus įsigijimo dokumentus, todėl sukčiauti jau yra mažiau galimybių, tačiau, pasak V. Graičiūno, pasitaiko visko.

S. Karečka neabejoja, kad privačių interesų vedami kai kurie Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai ragina sumažinti žvejybos kainas. „Jie norėtų įvesti limituotą žvejybą ir iš to uždirbti. Bet kas tokiu atveju liktų paprastiems žmonėms, jei prie ežerų galėtų lankytis tik tie, kurių piniginės tai leistų“, – sakė jis.

Faktai

*Iki 2013 metų įvairiais laikotarpiais buvo nuomojama 1670 vandens telkinių, įskaitant upių ruožus. Bendras šių telkinių plotas – 48 964 ha.

*2015 metais buvo išduota apie 25600 leidimų žvejoti išnuomotuose vandens telkiniuose, už juos nuomininkai surinko maždaug 59 tūkst. eurų. 2014 metais – atitinkamai apie 18000 leidimų ir apie 43 tūkst. eurų.

*Informacijos, kiek lėšų nuomininkai panaudoja įžuvinimui, nėra. Tai priklauso nuo kiekvieno telkinio žuvų išteklių atkūrimo plane numatytų įveisti žuvų rūšių, kiekio ir kainos, už kurią nuomininkui pavyksta įsigyti žuvų jauniklių.

Šaltinis: Aplinkos ministerija, de2.lt, Valstybinė žuvininkystės tarnyba

Pagrindiniai vandens telkinio nuomininko įsipareigojimai

*Įžuvinti vandens telkinį pagal iš anksto sudaromą 10 metų galiojantį žuvų įveisimo planą.

*Mokėti nustatyto dydžio mokestį į savivaldybės, kurioje yra vandens telkinys, sąskaitą.

*Išduoti mėgėjų žvejybos leidimus.

*Atlikti žuvų išteklių mokslinius tyrimus.

Šaltinis: Mėgėjų žvejybos įstatymas

Žvejybos leidimų kainos, eurais

Rūšis2 dienomsSavaiteiMėnesiuiMetams
Valstybiniuose ir Draugijų nuomojamuose telkiniuose1,40514
Privačiuose plotuoseiki 2,50iki 8iki 14pagal susitarimą
Limituota žvejyba14iki 40n. d.n. d.

Šaltinis: Aplinkos ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GAMTA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"