TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

„Anapilio“ vaiduoklių prisijaukinti nepavyko

2016 03 31 6:00
Grafienės Sofijos Tiškevičienės vilos bokštelyje rasti vėjo vargonai istorikams - vis dar neįmenama mįslė. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Pamėkliškomis istorijomis garsėjanti Palangos vila „Anapilis“ pateikė naują staigmeną: pernai rastų vėjo vargonų kopijos, įmontuotos bokštelyje, neveikia – neskleidžia jokių garsų.

Tiek restauratoriai, tiek istorikai laužo galvas ir svarsto, kad galbūt pavyko aptikti ir atkurti tik dalį keistųjų vargonų.

„Kai pernai buvo rasti tie cinko skardos vėjo vargonai, manėme, jog vaiduokliškų istorijų mįslė įminta. Restauratoriai padarė įrenginių kopijas, jas sumontavo autentiškose vietose, tačiau jokių garsų negirdėti“, – LŽ sakė Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Liachovičius.

Vis dėlto jis pridūrė, kad muziejininkai taip lengvai nepasiduos, o blogiausiu atveju viloje būtų leidžiami elektroniniai garsai, imituojantys skleidžiamus vėjo vargonų.

Rado bokštelyje

Apie 1898 metus pastatytas Šveicarijos užmiesčio vilų stiliaus medinis vasarnamis „Anapilis“ – bene labiausiai legendomis pagarsėjęs statinys Vakarų Lietuvoje. Vila iš pradžių vadinta jos savininkės Sofijos Horvataitės-Tiškevičienės (1839–1919) vardu „Villa Sophie“. Kilminga moteris ten mėgo leisti laiką šiltomis dienomis.

Vaiduoklišką pavadinimą „Anapilis“ namas įgijo XX amžiaus pirmoje pusėje dėl įvairių apie jį sklandžiusių legendų. Esą grafienė S. Tiškevičienė savo gyvenimo saulėlydžiu pasinėrė į spiritizmo seansus, viloje kviesdavo vėles iš anapusinio pasaulio. Seni palangiškiai pasakodavo apie mįslingą veidrodžių kambarį, kurį grafienė neva buvo įsirengusi bokštelyje virš palėpės. Dvasios, esą patekusios į patalpą, dėl veidrodžių nebegalėdavo ištrūkti.

Sklandė kalbos, kad XX amžiaus pradžioje, S. Tiškevičienei dar esant gyvai, palangiškius vila labiausiai baugindavo vakarais ir naktimis. Pastato prižiūrėtojai yra girdėję istoriją apie grafo Tiškevičiaus dukros vėlę, klaidžiojančią po vilą ir niekaip negalinčią nurimti. Apie keistus naktimis ten sklindančius garsus dabartiniais laikais yra pasakoję ir žymūs žmonės, kuriems teko nakvoti „Anapilyje“.

Grafienės Sofijos Tiškevičienės vilos bokštelyje rasti vėjo vargonai istorikams - vis dar neįmenama mįslė.Deniso Nikitenkos nuotrauka

Pernai restauruodami pastatą statybininkai aptiko neregėtus skardinius būgnelius, kurie pasirodė esantys vėjo vargonai. Manyta, kad istorijų apie nepaaiškinamus garsus priežastis yra atskleista.

„Mūsų restauratoriai iš pradžių net nesuprato, ką rado. Tie vadinamieji vargonai – aštuoni keisti cinko skardos būgneliai, primenantys švilpukus ir paslėpti iš visų keturių pusių aplink medinį kupolą. Matyt, jie skleidė ypatingą garsą, gaudė vėją“, – pasakojo vilą restauruojančios bendrovės „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas. Atsargiai nukėlus medines susidėvėjusias konstrukcijas su keistaisiais vargonais, toje pačioje vietoje buvo įstatytos jų kopijos. Tad daugiau nei pusmetį palangiškiai vis svarstė, kada gi tie vargonai veiks? Praėjo rudens ir žiemos audrų sezonas, tačiau jokių garsų niekas taip ir neišgirdo.

Neranda analogų

„Anapilio“ viloje jau kitąmet turėtų įsikurti naujas Palangos kurorto muziejus, kurio vadovas J. Liachovičius iki šiol bando įminti vėjo vargonų mįslę.

„Manėme, kad jie veiks, bet neveikia. Įtariu, kad restauratoriams pavyko aptikti tik dalį vargonų, trūksta kažkokių detalių, apie kurias nieko nežinome. Gal tos skardinės „kriauklės“ turėjo būti dvipusės, nes visų vėjo vargonų esmė – rezonatorius, tad turi būti uždara konstrukcija. Blogiausia, kad niekaip nepavyksta aptikti S. Tiškevičienės bokštelio vargonų analogų pasaulyje. Tiesa, vieną kabliuką turime“, – pasakojo jis.

Anot muziejaus vadovo, žmonės patys labai aktyviai ieško „Anapilio“ vargonų atitikmenų ir neseniai nurodė, jog panašūs 1831 metais buvo įrengti Pietų Rusijoje esančiame Piatigorsko mieste.

„Reikės pasidomėti, gal tai padės įminti mūsų vargonų mįslę. Norime, kad tie vėjo vargonai viloje veiktų natūraliai, bet blogiausiu atveju pasinaudosime šiuolaikinėmis technologijomis. Vis vien ta vila turi išlaikyti savo vaiduoklišką aurą, tad net ir pradėjus veikti muziejui tam tikromis valandomis galbūt leistume elektroninius garsus, kurie primintų vėjo vargonų ūžesį ar švilpimą“, – teigė J. Liachovičius.

Nenori interpretuoti

Bendrovės „Pamario restauratorius“ direktoriaus pavaduotojas Algimantas Zokaitis įtarė, kad grafienės vėjo vargonų tūris turėjo būti didesnis, esą vien rastų skardinių būgnelių neužtenka.

„Atkūrėme tik tai, ką aptikome, ir nežinojome, veiks vargonai ar ne. Interpretuoti ir papildomai ką nors montuoti bokštelyje negalėjome. Gal muziejininkai suras analogų, nes mums niekaip nepavyksta to padaryti. Pradėjome galvoti, kad bokštelyje buvo kokios nors papildomos patalpos. Gal tiesiog neišliko tam tikrų elementų“, – svarstė jis.

Restauratorius tikino, kad vėjo vargonai buvo sumontuoti taip, jog į bokštelį oro gūsiai patektų pučiant bet kurios krypties vėjui.

„Domėjomės vėjo vargonų konstrukcija. Pavyko sužinoti tik tiek, kad tokie buvo madingi anuometėse dvarininkų vilose, o meistrai vėjo vargonus gamindavo kiekvienas pagal savo išmonę. Matyt, vienos schemos, kuria galėtume vadovautis, nėra“, – teigė A. Zokaitis.

Nuo 2015-ųjų pradžios už beveik 870 tūkst. eurų restauruojama vila pirmuosius lankytojus įsileis jau šių metų rugsėjį, kai kurorte vyks tradicinė šventė „Palangos stalas“. Tiesa, muziejaus viloje dar teks palaukti.

„Jau ruošiamas ekspozicijų techninis projektas, toliau kaupiami eksponatai, kuriamos jų demonstravimo koncepcijos. Nuolatinė ekspozicija veiktų antrame aukšte, o pirmame – kilnojama. Manau, kad lankytojai galės išvysti ir autentiškus, kol kas neperprantamos konstrukcijos vėjo vargonus, iškeltus iš bokštelio pernai vasarą“, – sakė J. Liachovičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"