Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

„Grinda“ brenda saulės pasitikti

 
2017 03 17 11:30
Antrą mėnesį ant Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, esančios Antakalnyje, stogo veikia saulės jėgainė.
Antrą mėnesį ant Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, esančios Antakalnyje, stogo veikia saulės jėgainė. Aplinkos ministerijos nuotrauka

Vilniaus savivaldybės miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“ nusprendė būti moderni ir 600 kvadratinių metrų druskos sandėlį šildyti saulės baterijomis. Jų energija esą mažintų įmonės sąnaudas, o ateityje būtų naudojama ir bendrovės elektromobiliams, kurių „Grinda“ anksčiau ar vėliau žada pirkti, įkrauti.

Maždaug 90 tūkst. eurų vertės konkursas dar nepaskelbtas, bet specialistai įspėja, kad skolose paskendusios savivaldybės įmonė gali išmesti pinigus į balą. Bendrovės vadovas Kęstutis Vaicekiūtis tiki saulės jėgainės projektu ir teigia, jog investicijos atsipirks per kelerius metus.

„Grindos“ direktorius ir už projektą atsakingas Tadas Autukas aiškina, kad jis suderintas su Valstybine energetikos inspekcija, o viešųjų pirkimų konkursas bus skelbiamas netrukus. Vadovai viliasi, jog jame dalyvaus ne mažiau kaip penkios įmonės. Pasak T. Autuko, saulės jėgainė įmonei kasmet sutaupytų iki 10 tūks. eurų. Ji pradėtų atsipirkti maždaug po dešimties metų.

Be to, kaip tikino bendrovės vadovai, „Grinda“ saulės baterijų generuojamą energiją naudos ir elektromobiliams, kurių ketina įsigyti (apie tai jau skelbiama įmonės tinklalapyje), įkrauti.

Skeptikai mažina entuziazmą

Tačiau „Lietuvos žinių“ kalbinti specialistai į šią modernizaciją žiūri skeptiškai. Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro profesorius Remigijus Juškėnas sako, kad tokioms saulės elementų plokštėms paprastai taikoma 20–25 metų garantija, tačiau ne „Grindos“ projekto atveju, nes jas sumanyta įrengti virš druskų sandėlio. Net ūkininkams ant tvartų stogų nerekomenduojama montuoti saulės baterijų, mat ir amoniako garai, ir garuojanti druska sukelia koroziją. R. Juškėnas abejoja, ar kuris nors gamintojas suteiks tokiai saulės jėgainei ilgesnę nei penkerių metų garantiją.

UAB „Arginta“ antrinė įmonė „Bukrita“ jau ne pirmus metus užsiima saulės elementų plokščių montavimu. Ji tokias baterijas yra įrengusi ant Šiaulių miesto policijos komisariato ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, esančios Antakalnyje, stogų. Bendrovės vykdomasis direktorius Rimas Budinas neslepia, kad už „Grindos“ projekte numatytą 90 tūkst. eurų sumą galima pakloti tik metalinių dalių turinčias plokštes, bet jos būtų intensyviau veikiamos korozijos.

„Plokštėje esantį aliuminį saugo oksidinė plėvelė. Būtent ją ir suardo kylantys druskos ar amoniako garai. Amerikiečiai vadinamosioms agresyvioms terpėms gamina specialias plokštes, kuriose nėra metalo. Tiesa, jos ir kainuoja daug brangiau. Negirdėjau, kad Europoje kas nors tokias gamintų. Manau, normalus tiekėjas šiuo atveju saulės baterijoms, turinčioms metalinių dalių, ilgalaikės garantijos neduotų“, – svarstė R. Budinas.

Tačiau UAB „Solitex“ verslo plėtros vadovas Vytautas Kieras tikina, kad jo įmonė gali patiekti plokščių, kuriose nėra metalinių elementų. „Nurodytos 90 tūkst. eurų sumos užtektų ir baterijoms pagaminti, ir sumontuoti. Dar ir garantiją suteiktume“, – profesoriui R. Juškėnui prieštaravo V. Kieras.

Savo pavardės nenorėjęs viešinti fizikas „Lietuvos žinioms“ atskleidė, kad plokščių, skirtų vadinamosioms agresyvioms terpėms, Lietuvoje galima rasti. Tačiau chemiškai veikiamoje terpėje kenčia kiti tvirtinimo elementai. Todėl rizika, kad projektas niekada neatsipirks, didėja.

Net ūkininkams ant tvartų stogų nerekomenduojama montuoti saulės baterijų.

Faktai

Antrą mėnesį ant Vilniaus miesto klinikinės ligoninės stogo veikiantys saulės elementai jau pagamino daugiau kaip 10 megavatvalandžių (MWh) elektros energijos. Ši 279 kilovatų (kW) galios jėgainė įrengta iš Klimato kaitos specialiosios programos, kurią administruoja Aplinkos ministerija, lėšų. Jai buvo skirta 479 tūkst. eurų. Saulės jėgainė kasmet, kaip planuojama, pagamins 14 proc. visos ligoninei būtinos elektros energijos – maždaug 240 MWh. Apie 170 tonų anglies dioksido per metus nebebus išmetama į atmosferą. Tiek teršalų susidarydavo naudojant iškastinį kurą tokiam pat elektros energijos kiekiui pagaminti.

Dar galingesnė saulės jėgainė bus įrengta ant Kauno klinikinės ligoninės pastatų. Tai bene didžiausias Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis remiamas projektas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti. Jam skirta 1,3 mln. eurų. Numatoma, kad ši 717,5 kW galios jėgainė per metus pagamins vidutiniškai 37 proc. visos Kauno klinikinei ligoninei reikalingos elektros energijos – apie 640 MWh. Kai ji pradės veikti, į aplinką išmetamo anglies dioksido kiekis kasmet sumažės maždaug 450 tonų.

Skatinant naudoti atsinaujinančius energijos išteklius visuomeninės paskirties pastatuose pagal 2014–2015 metų finansavimo priemones iš Klimato kaitos specialiosios programos skirta daugiau kaip 17 mln. eurų. Šiuo metu yra patvirtintos beveik 5 mln. eurų subsidijos 25 projektams įgyvendinti.

Šaltinis: Aplinkos ministerija

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"