TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

(Ne)pamatuojama kultūros sostinės nauda

2014 07 25 6:00
Šiemet Lietuvos kultūros sostine tapęs Panevėžys savo simboliu pasirinko sostą. Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos kultūros sostine jau yra buvę šeši miestai, o šiemet šiuo titulu didžiuojasi Panevėžys. Nors kaskart stengiamasi šia proga naudojantis reprezentuoti per kultūrą, vis dažniau ir patys kultūrininkai, ir paprasti žmonės užsimena, kad renginiai vienodėja, išmonė blėsta, o reali nauda iš skambaus statuso ne tokia jau įspūdinga, kaip teigiama oficialiai.

Kompozitorius Vytautas Juozapaitis prisipažino tik girdėjęs, kad kai kuriems mūsų šalies miestams buvo tekęs Lietuvos kultūros sostinės titulas, tačiau nė viename renginių nedalyvavęs, todėl ir nuomonės apie juos neturintis. Dainininkei Veronikai Povilionienei faktas, kad iki Panevėžio būta jau šešių kultūros sostinių, apskritai nežinomas.

O ko tik nedarė kultūrininkai ir politikai, kad į kultūros sostinės titulą pelniusias vietoves pritrauktų kuo daugiau žmonių. Anykščių meras Sigutis Obelevičius į tenykščius renginius kvietė atvykti įlipęs į vonią, būsimasis parlamentaras Domas Petrulis išgarsėjo Ramygaloje surengęs gražiausios ožkos rinkimus. Tad nemažai žmonių prisimena būtent tokias akcijas. LŽ domėjosi, ar kultūros sostinės statusas iš tiesų yra veikiau simbolinis, nei paliekantis ryškų pėdsaką ne tik išrinktų miestų, bet ir visos šalies istorijoje.

Priversti pasitempti

Pirmąja Lietuvos kultūros sostine 2008-aisiais tapo Zarasai. Šiame rajone gyvenantis dailininkas Alvydas Stauskas LŽ tikino visą gyvenimą prisiminsiantis įspūdingus kultūrinius renginius. Jam itin įstrigo Zaraso ežere surengta plaukiojanti meno kūrinių paroda. „Apmaudu, kad į Zarasų kultūros sostinės renginius rinkosi santykinai nedaug žmonių ir nematė jiems skirto grožio“, - sakė menininkas. Jo manymu, miestas, kuriam pripažįstamas kultūros sostinės vardas, būna priverstas pasitempti, menininkai meta visas jėgas, kad parodytų, ką gali.

Plungė buvo tapusi antrąja Lietuvos kultūros sostine. Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduoja Zita Paulauskaitė prisiminė, kad tuomet vyko nemažai liaudies muzikos ansamblių pasirodymų, dainavo estrados atlikėjai. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle-Eigirdienė pabrėžė, jog gavusi kultūros sostinės statusą Plungė skyrė nemažai lėšų miesto erdvėms tvarkyti - miestas pagražėjo, tapo patrauklesnis. Tai, anot jos, turi nemažą išliekamąją vertę. Be to, per vieną kultūros sostinės projektų buvo parengtas sakralinis maršrutas, vedantis per rajono šventoves. Jį itin pamėgo kultūrines vietas lankantys žmonės.

Sulaukė daug svečių

Trečiąja Lietuvos kultūros sostine tapo Panevėžio rajone esanti Ramygala - miesto statusą turinti vietovė, kurioje gyvena 1700 žmonių. „Neslėpsiu, tai mums buvo didžiulis iššūkis“, - LŽ prisipažino Ramygalos seniūnas Valdas Chirvas. Jis prisiminė, kad tuomet Ramygaloje surengus gražiausios ožkos rinkimus į šį miestuką susirinko tiek žmonių, kiek, ko gero, nebuvo per visą jo gyvavimo istoriją.

V. Chirvas džiaugėsi, kad, Ramygalai tapus Lietuvos kultūros sostine ir renginiams iš valstybės biudžeto gavus 100 tūkst. litų, ant miestelio statinių buvo pritvirtintos iškabos, pasakojančios apie Ramygalos istoriją. Kadangi čia vyko ir medžio skulptūrų pleneras, liko miestą puošiančių skulptūrų. „Esu už kultūros sostines ir už tai, kad jose dirbantys kultūros žmones pasiūlytų kuo originalesnių renginių“, - kalbėjo seniūnas.

Šilutės kraštotyrininkė, Etninės globos tarybos Mažosios Lietuvos sekcijos narė Jūratė Pancerova pasakojo, kad ketvirtąja Lietuvos kultūros sostine tapusi Šilutė irgi buvo sulaukusi neįtikimai daug į renginius suvažiavusių svečių. „Kadangi tuomet dirbau krašto muziejuje, pamenu, kad per vieną renginių į muziejų buvo sugužėję 500 lankytojų“, - sakė J. Pancerova. Jai vienas reikšmingiausių renginių buvo keliaujanti dokumentų paroda, atspindinti Šilutės istoriją.

Įspūdžio nepadarė

Iš Šilutės Lietuvos kultūros sostinės titulą perėmė Anykščiai. „Man atrodo, kad švęsdami Šv. Onos atlaidus anykštėnai nesyk yra surengę įspūdingesnes šventes nei tos, kurios buvo surengtos Anykščiams tapus Lietuvos kultūros sostine“, - LŽ tvirtino „Anykštos“ laikraščio redaktorė Gražina Šmigelskienė. Žurnalistė tikino nieko neprisimenanti iš renginių, išskyrus tai, kad pristatydamas Anykščius meras S. Obelevičius vonioje rengė fotosesijas ir sakė prakalbas.

„Apsinuoginę vonioje Anykščius, kaip kultūros sostinę, reklamavo šokėjas Deivydas Meškauskas ir plaukikas Giedrius Titenis. Būtent tai man ir siejasi su kultūros sostine Anykščiais“, - sakė G. Šmigelskienė.

Pernai Lietuvos kultūros sostine buvusios Palangos viešosios įstaigos Antano Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė teigė neprisimenanti nė vieno išskirtinio ta proga organizuoto kultūrinio renginio. „Tai buvo tokie pat renginiai, kurie Palangoje vyksta visus metus“, - sakė ji. L. B. Turauskaitė linkėjo kitiems šalies kultūros sostine tapsiantiems miestams ieškoti originalumo.

Prieštaringi vertinimai

Šiųmetės Lietuvos kultūros sostinės - Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius pabrėžė, kad mieste visus šiuos metus vyksta itin intensyvus kultūrinis gyvenimas, pristatomas daugelio pasaulio tautų menas. „Iš valstybės biudžeto gavome 200 tūkstančių, už juos kiekvieną mėnesį rengiamos vis kitų šalių menininkų parodos, koncertai, vaidinimai, filmai, o į juos atvykstančius tų šalių ambasadorius vos spėju priiminėti“, - pažymėjo meras.

Jis tvirtino, kad atvykę svečiai pagyvina miesto gyvenimą, garantuoja gerą uždarbį restoranams ir viešbučiams.

Tačiau Panevėžio verslininkų asociacijos pirmininkas Kazys Grabys LŽ tikino, kad jokio pagyvėjimo dėl Lietuvos kultūros sostine tapusio Panevėžio kultūrinių renginių verslininkai nejaučiantys. „Bent jau mano valdomų svečių namų neaplanko daugiau svečių nei anksčiau“, - sakė jis.

Tereikia išnaudoti progą

LŽ kalbintas poetas, eseistas, vertėjas Kornelijus Platelis teigė, kad tapti kultūros sostine bet kuriam šalies miestų neabejotinai naudinga. „Kultūros sostinės titulas atkreipia vietos valdžios dėmesį į kultūrinį gyvenimą, be to, skatina pasitempti ir pačią valdžią“, - tikino jis.

Vis dėlto K. Platelis prisipažino nedalyvavęs kultūros sostinėmis buvusių miestų renginiuose, bet apie juos girdėjęs. „Pavyzdžiui, Panevėžiui tapus Lietuvos kultūros sostine buvo atkurtas anksčiau šiame mieste ėjęs žurnalas „Senvagė“. O tai jau nemenkas postūmis Panevėžio kultūrai“, - pažymėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"