TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

„Rail Baltica“ statybvietėje rasti palaikai pasitarnavo ir mokslui

2014 11 27 12:13
"Rail Balticos" trasos Jiesios-Mauručių atkarpoje atkasti palaikai amžino poilsio atgulė Garliavos (Kauno r.) kapinėse.   LŽ archyvo nuotrauka

Trečiadienį Garliavos kapinėse buvo perlaidoti „Rail Baltica“ statybvietėje rasti 272 žmonių palaikai. Netikėtai atrastas senkapis buvo ilgam sustabdęs darbus europinės vėžės geležinkelio statybų zonoje Rinkūnų kaime, kur darbus vykdo „Panevėžio keliai“, teigiama bendrovės informaciniame pranešime.

„Palaikų tyrimas, iškėlimas ir pergabenimas ilgam sutrikdė darbus statybvietėje. Kita vertus, mes puikiai suvokiame šio radinio istorinę ir moralinę svarbą vietos bendruomenei. Didžiuojamės turėję galimybę visi drauge atversti dar vieną nežinomą istorijos puslapį“, - sakė AB „Panevežio keliai“ projektų direktorius Audrius Butkūnas.

„Stovime prie šio kapo su atgaila ir atsiprašymu, kad sutrukdėme jų poilsį žemėje. Bet esame dėkingi už unikalią galimybę ištyrinėti šiuos palaikus, antropologijos ir medicinos mokslą praturtinusius naujais svarbiais faktais“, - palaikų pagerbimo ceremonijos metu kalbėjo Archeologijos projektų centro ANTIQUA direktorė Daiva Luchtanienė.

Palaikai aptikti metų pradžioje europinės vėžės geležinkelio statybos zonoje. Kaulus ištyrę Vilniaus universiteto mokslininkai, vadovaujami prof. habil. dr. Rimanto Jankausko, atskleidė vertingos informacijos apie Garliavos apylinkėse amžinojo poilsio atgulusius žmones.

"Rail Baltica" kaimynystėje ilsėjosi ištisos šeimos

Tiriant kaulus, pagal tam tikras metodikas įmanoma nustatyti mirusiojo lytį, amžių, įvertinti sveikatos būklę bei nustatyti mirties priežastį. Lyties nustatymas yra sudėtingesnis atsižvelgiant į individo amžių, nes jaunesnio žmogaus kauluose sunku pastebėti lyčių skirtumus. Amžius nustatomas pagal kaukolės siūlių, ilgųjų kaulų epifizių sukaulėjimą, dantų dygimą, dubenkaulio ausinio paviršiaus ir gaktikaulio pokyčius.

Rinkūnų kaimo senkapyje „Rail Baltica“ geležinkelio kaimynystėje palaidotų žmonių kaulų patologija atskleidė skorbuto, rachito, meningito pėdsakų. Skorbutą sukelia vitamino C trūkumas, tačiau ši liga dabar pasaulyje diagnozuojama labai retai. Rachito priežastis – vitamino D, kalcio ir fosforo trūkumas. Ši liga dažniausiai aptinkama mažiau išsivysčiusiose šalyse.

Tiriant kaulus pastebėta nemažai traumų, susijusių su kasdiene veikla. Didžiąją dalį jų sudaro šonkaulių lūžiai, pasitaikė vienas peties sąnario išnirimo atvejis. Dažniausiai aptiktos dantų ligos: kariesas, parodontozė ir jų komplikacijos.

Geležinkelio kaimynystėje aptiktoje kapavietėje ilsėjosi ištisos šeimos. Skaičiai liudija, kad vaikų mirtingumas XVII–XVIII amžiuje buvo didelis. Iš visų individų, kuriems antropologinio tyrimo metu nustatyta lytis ir amžius, 59 procentus sudaro vaikai ir paaugliai iki 20 metų amžiaus. Iš jų 15 procentų sudaro kūdikiai iki 1 metų amžiaus. Likusią dalį tirtų palaikų sudaro suaugę individai: 26 procentai vyrų ir 15 procentų moterų. Daugiau nei pusė visų suaugusiųjų mirė nesulaukę 40 metų.

„Netgi to meto demografinių rodiklių fone toks mirštamumas laikytinas aukštu“, – teigiama antropologinėje ataskaitoje.

Atgulė Garliavoje

„Rail Baltica“ statybvietėje rasti 272 žmonių palaikai Garliavos (Kauno r.) kapinėse buvo perlaidoti lapkričio 26 d. 15 val. Netikėtai atrastas senkapis buvo ilgam sustabdęs darbus europinės vėžės geležinkelio statybų zonoje Rinkūnų kaime, kur darbus atlieka bendrovė „Panevėžio keliai“.

Pirmieji palaikai statybvietėje rasti šių metų sausį, kai vykdant žemės kasimo darbus iš ekskavatoriaus kaušo pasipylė pavieniai kaulai. Statybvietėje tyrimus atlikę archeologai atidengė ir iškėlė palaikus iš 163 nepažeistų ir 109 suardytų kapų. Kai kurie kapai suardyti anksčiau vykdytų žemės darbų metu arba laidojant mirusiuosius tose pačiose duobėse.

Archeologiniai tyrimai baigti liepos pabaigoje, ištyrus beveik 400 kv. metrų plotą, o iškeltus palaikus dar kelis mėnesius tyrė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros specialistai.

Archeologijos projektų centras ANTIQUA tyrinėjimus statybvietėje atliko „Rail Baltica“ rangovų – bendrovės „Panevėžio keliai“ – užsakymu. Archeologiniai tyrimai buvo atlikti dviem etapais. Pirmiausia kovo–balandžio mėnesiais atlikti žvalgomieji tyrimai, kurių metu atidengtos 3 perkasos, iki įžemio ištirtas 34 kvadratinių metrų plotas.

Perkasose rasta 12 kapų, daug pavienių kaulų ir keletas įkapių: stikliniai karoliukai, saga, metalinis kryželis. Žvalgomieji tyrimai leido daryti išvadas, kad mirusieji buvo palaidoti anksčiau šioje vietoje buvusioje kalvelėje, kuri buvo perskirstyta XIX amžiuje, statant pirmąją geležinkelio vėžę. Dėl šios priežasties dalis kapų buvo suardyti, rasta daug pavienių kaulų. Aptikti radiniai leido šį objektą datuoti XVII–XVIII amžiais.

Palaikai - galvomis į šiaurę

Kasinėjimų vadovo Tomo Abraičio teigimu, tyrimus pavasarį smarkiai apsunkino oro sąlygos. Drėgmė kėlė problemų kasant molingą žemės sluoksnį, todėl teko dirbti su pertraukomis. Perkasų viršų dengiančią velėną nuėmė ekskavatoriumi. O po ja esantis smėlio ir žvyro sluoksnis labai susimaišęs, todėl buvo sunku įvertinti stratigrafinę (skirtingų kultūrinių sluoksnių išsidėstymo) situaciją.

Žvalgomųjų tyrimų metu atidengtos perkasos buvo išdėstytos lygiagrečiai esamo geležinkelio, smėlio ir žvyro šlaite. Kasinėjimų vietoje buvo planuota tiesti laikinąjį kelią, kuriuo sunkioji technika galėtų privažiuoti prie rekonstruojamo geležinkelio atkarpos.

Baigus žvalgomuosius tyrimus buvo parengtas detaliųjų tyrimų projektas, kuriame buvo numatytos 3 perkasos, apimančios 226 kv. metrų plotą. Perkasų gylis siekė 1,1–1,2 metro. Ištyrus projekte numatytą teritoriją, liepos mėnesį aukštesnėje šlaito dalyje buvo atidengtas papildomas 105 kv. metrų plotas. Įdomu tai, kad 2 perkasas apimančiame plote mirusieji buvo palaidoti galvomis į šiaurę, o trečios perkasos plote žmonės laidoti įvairiomis kryptimis.

Detalieji tyrimai pradėti balandžio pabaigoje ir tęsėsi tol, kol statybos darbų zonoje buvo randama palaikų. Liepos mėnesio viduryje jau buvo atidengtas visas statybos darbams įtakos turėsiantis plotas. Nors perkasų sienelėse dar pastebėta kaulų, archeologai iškėlė tik labiausiai atsidengusius palaikus. Šie radiniai rodo, kad šis senkapis tęsiasi ir už statybos darbų zonos, tačiau archeologai šio etapo metu perkasų nebeplės – detalieji tyrimai apima tik lygiagrečiai geležinkelio einantį šlaitą.

Tarp įdomesnių radinių, aptiktų detaliųjų tyrimų metu, minėtini Jono Kazimiero Vazos laikų moneta (XVII a. vidurys), žiedai, žalvarinių apgalvių fragmentai, rožančiai. Pastebėta, kad arčiau paviršiaus buvę kapai dažniau turėjo įkapių. Tikėtina, kad visi mirusieji buvo palaidoti mediniuose karstuose, tačiau jie beveik visiškai sunykę. Aplink mirusiųjų palaikus kai kur matomi karstų kontūrai ir vienas kitas stambesnis fragmentas. Vienoje vietoje išlikęs karsto dangtis buvo nusėdęs ant mirusiojo palaikų.

Pasak tyrimus atlikusių archeologų, žmonių kaulai išsilaikę prastai, yra gana trapūs. Kaulų irimą lemia žemės cheminės savybės, rūgštingumas. Kai kuriuos palaikus dar labiau pažeidė šimtus metų veikęs žemės sluoksnio slėgis.

Kol kas istoriniuose šaltiniuose nepavyko rasti duomenų apie netoliese egzistavusias gyvenvietes, tačiau senkapio atradimas leidžia daryti išvadas, kad geležinkelio apylinkėse būta gyvenvietės. Archeologų kalbinti vietiniai garbaus amžiaus gyventojai teigė, kad nei jie, nei jų seneliai nežinojo apie šalia buvusį kapinyną.

Šio senkapio, kaip kultūros paveldo, vertybės, įteisinimo būdas dar nėra iki galo nuspręstas. Šiuo klausimu rūpinasi Kultūros paveldo departamentas, tai užims nemažai laiko. Tuo tarpu, iškeltus palaikus buvo nuspręsta perlaidoti Garliavos kapinėse. Palaikų perlaidojimu rūpinosi Garliavos apylinkių seniūnija, Archeologinių tyrimų centras ANTIQUA ir rangovai AB „Panevėžio keliai“.

AB „Panevėžio keliai“ rekonstruojamame geležinkelio ruože Mauručiai–Jiesia yra trys Kultūros vertybių registre įrašytos istorinės vertybės: pirmoji ir antroji Rinkūnų geležinkelio pralaidos bei Pajiesio geležinkelio tiltas. Visi šie objektai buvo pastatyti dar 1861-aisiais, o Pajiesio tiltas rekonstruotas 1915 metais.

Ruožas Mauručiai–Jiesia – viena iš dviejų AB „Panevėžio keliai“ statomų europinio geležinkelio atkarpų. Kitus darbus Panevėžio bendrovė vykdo „Rail Baltica“ atkarpoje Marijampolė–Kazlų Rūda. AB „Panevėžio keliai“ yra viena iš penkių generalinių rangovų, tiesiančių 120 kilometrų ilgio „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"