TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

A.Kaušpėdas: „Vilnius yra neefektyvus miestas, bet dar gali pasikeisti“

2013 06 18 16:43
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ne paslaptis, kad žymiosios ir kone legenda tapusios grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas yra ir architektas. O antradienį vykusioje konferencijoje apie gyvenamojo būsto integraciją į gamtą A.Kaušpėdas skatino padiskutuoti apie labai svarbią šiandienos pasaulio temą – darną su gamta ir gamtinį paveldą. 

Pasak architekto, šios temos turėtų būti itin aktualios ir vilniečiams. Taip pat renginyje dalyvavo architektas iš Vokietijos Volkmaras Nickolas ir Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento estetikos skyriaus vedėja Vaiva Deveikienė. Svečias iš užsienio dalijosi mintimis apie Vokietijos ir Lietuvos miestų skirtumus bei pagrindinius dalykus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį norint Lietuvos gyvenamuosius būstus paversti bent šiek tiek panašesniais į esančius Berlyne.

Vilniečiai gyvena išsibarstę

„Kuo geras gyvenimas mieste?“, – konferencijos pradžioje klausė V.Nickolas. Pasak jo, atsakymas paprastas – žmonių ir pastatų įvairove. Architektui pritarė ir A.Kaušpėdas, pabrėždamas, kad neefektyvus miestas yra toks, kuriame gyvena per mažai žmonių. Jo teigimu, Vilnius yra būtent toks – miestas, kurio gyventojų tankumas per mažas.

„Kuo Vilnius skiriasi nuo kitų Europos miestų? Viena vertus, net 44 proc. visos šalies teritorijos užima miškai, parkai ir želdynai. Tai, žinoma, yra gerai, tačiau turime tik 20 proc. urbanizuotos teritorijos. Vilnius – ne tik mažiausią gyventojų tankumą turinti sostinė Europoje, bet ir rečiausiai apgyvendintas Lietuvos didmiestis“, – konferencijos metu teigė A.Kaušpėdas.

Architekto teigimu, miestas yra laikomas neefektyviu tuomet, kai gyventojų tankis siekia 30 gyventojų vienam hektarui ribą. Pasak A.Kaušpėdo, tankis neturėtų būti mažesnis nei 50 gyventojų/ha.

Architektas, kalbėdamas apie Vilniaus miesto neefektyvumą, klausė susirinkusiųjų, kur dingo didžioji dalis seniau sostinėje gyvenusių vilniečių. Jo teigimu, atsakymas logiškas ir aiškus – gyventojai persikraustė į priemiesčius.

„Beje, taip padariau ir aš pats“, – prisipažino architektas.

„Antakalnio terasos“ – beveik įgyvendintas projektas

Konferencijos metu A.Kaušpėdas įvardijo svarbiausius architektūrinius Vilniaus tikslus. Savaime suprantama, kad vienas iš jų yra pasiekti didesnį gyventojų tankumą, kitaip sakant, bandyti sulaikyti vilniečius, kad jie neišvažiuotų į priemiesčius. Tai galima padaryti ieškant aukso vidurio tarp urbanizuotos ir „žalios“ teritorijos. Architekto teigimu, reikia kurti kompaktiškus pastatus.

Vienas iš tokių projektų – „Antakalnio terasos“. A.Kaušpėdas tikino, kad pastatų komplekso pagrindinis tikslas yra sukurti gyvenamuosius namus, kurie būtų integruoti į gamtą. Pasak architekto, suprojektuoti tokius pastatus nebuvo lengva, tačiau daugelis idėjų šiandien jau yra įgyvendintos – mediniai takeliai, tekančio vandens baseinėliai, gėlynai. Jo teigimu, šiuo metu yra įgyvendinta beveik pusė visų idėjų.

Algirdas Kaušpėdas. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Renginio metu A.Kaušpėdas pasidalijo „Antakalnio terasų“ nuotraukomis ir suprojektuotomis vizualizacijomis.

„Pastatų komplekso „Antakalnio terasos“ statymas yra plėtojamas trimis etapais – kuriamos eglių, beržų ir pušų terasos. Pirmasis etapas jau yra įgyvendintas. Šiuo metu eglių terasoje yra pasodinta apie 3000 augalų, iš jų medžių – apie 150. Tuo tarpu likę du etapai dar tebėra projektuojami“, – teigė A.Kaušpėdas.

Architektas sakė, kad eglių terasos yra tankiausia teritorija, o didžiausia daugelio sostinės gyventojų kiemų problema – vietos trūkumas. Todėl „Antakalnio terasosose“ bus įrengtos požeminės automobilių aikštelės. O atsižvelgiant į skirtingus žmonių interesus, terasos turės 4 kiemelius – senjorų, jaunimo, bendruomenės ir vaikų.

A.Kaušpėdas taip pat prisiminė ir urbanistą Mindaugą Pakalnį, kuris paskaičiavo, kad aplink Vilniaus centrą yra apie 500 ha netinkamai naudojamų žemės plotų, kur galėtų apsigyventi apie 150 tūkstančių žmonių.

„Taigi kalbant apie „Antakalnio terasas“, ko gi čia trūksta? Savaime aišku – gyventojų. Nors jau kalbėjau su namo gyventojais, kurie mielai priima svečius ir didžiuojasi savo namais. Taip ir turi būti“, – įsitikinęs architektas.

Gyventojų tankumas: gerai ar blogai?

Kaip jau minėta, kone didžiausia Vilniaus problema – mažas gyventojų tankumas, tuo tarpu Vokietijoje, pasak architekto V.Nickolo, gyventojų tankumas yra itin didelis.

„Kartais vaikštant Berlyno gatvėmis atrodo, kad labai sumažėjo privatumo jausmas – mažos ir siauros gatvės, o jose beveik vienas šalia kito pastatyti namai. Beje, pastebėjau, kad namai dabar statomi daug aukštesni“, – sakė vokiečių architektas.

Kalbėdamas apie emigraciją, V.Nickolas teigė, kad šiuo metu ji Vokietijoje yra išties didžiulė, tačiau architektas pastebėjo ir šių dienų tendenciją: „Mes turime didesnį pastatų tankį, bet vis mažiau pačių žmonių. Tiesa, nors daugelis ir emigruoja, egzistuoja ir kita pusė – į šalį atvyksta daug imigrantų. Situacija išties keista – daugelyje mokyklų beveik nėra vokiečių vaikų.“

Architektas pastebi, kad architektūra yra susijusi su žmonių socialine veikla, populiacija, demografiniais duomenimis, švietimu ir ekologija.

„Tankumas ne visuomet yra blogas dalykas. Žmonės, kad ir kaip tai bebūtų keista, tokioje aplinkoje jaučiasi saugiau. Tai susiję netgi su psichologiniais veiksniais.“

Vokiečių architektas pabrėžė, kad projektuojant pastatus svarbus yra tikrai ne tik architektas ar užsakovas. Labai didelę reikšmę turi ir visuomenės nuomonė. „Deja, visuomenė dažnai jaučiasi tarsi neįsileidžiama į architektūrines diskusijas, todėl kyla protestai.“

Svečiui iš užsienio pritarė ir V.Deveikienė, prisimindama kritiką dėl šalia Neries kranto įrengto nedidelio paplūdimio: „Šiuo atveju daug svarbiau ne estetinė, o socialinė pusė – žmonės susitinka, bendrauja. Džiaugiuosi, kad žalia pieva prie Neries susilaukia daugelio žmonių. Nors ir sutinku, kad visuomenė ne visuomet yra informuojama. Informacijos tikrai trūksta.“

Konferencijos pabaigoje V.Deveikienė kalbėjo apie medžių ir želdynų teikiamą naudą. Oro užterštumo mažinimas, mikroklimato gerinimas, triukšmo mažinimas, lietaus vandens reguliavimas, apsauginės užtvaros - svarbiausios kuriamų želdynų užduotys.

Tiesa, V.Deveikienė taip pat įvardijo ekonomines ir socialines želdynų sodinimo priežastis.

„Socialinė funkcija – bendruomeniškumo skatinimas, kultūrinio identiteto svarba. Ekonominės priežastys – teritorijos prestižas, patrauklumas, išliekamoji vertė, galiausiai architektūrinė užduotis – funkciniai ir estetiniai veiksniai, džiaugsmo ir pasitenkinimo poveikis. Kodėl mieste tiesiog privalo būti kuo daugiau medžių? Nes jie absorbuoja didelį teršalų kiekį ir išvalo orą“, - renginio pabaigoje sakė V.Deveikienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"