TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

A.Vinkus: Kuršių nerija - ne rezervatas

2011 11 07 6:00

Jubiliejų netrukus švęsiančios Neringos meras Antanas Vinkus įsitikinęs, kad ji negali būti tik muziejumi. "Tai gyvas organizmas, čia gyvena žmonės", - pabrėžia kurorto vadovas.

Kuršių nerijos gyvenvietės Juodkrantė, Pervalka, Preila ir Nida 1961 metais buvo sujungtos į vieną miestą. Šiuo metu tai ilgiausia, beveik 50 kilometrų tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros besidriekianti savivaldybė. Pagal gyventojų skaičių ji mažiausia visoje Lietuvoje. Neringoje nuolat gyvena tik apie 3 tūkst. žmonių, tačiau ji brangi kiekvienam iš mūsų.

Netrukus ši savivaldybė minės savo 50-metį. Apie tai, kuo gyvena Neringa dabar, ir jos ateitį - "Lietuvos žinių" interviu su kurorto meru Antanu Vinkumi.

Siekiama balanso

- Kelerius pastaruosius metus bandyta įpiršti mintį, kad patys neringiškiai ketina maksimaliai urbanizuoti kurortą. Ar tokie kaltinimai turėjo pagrindo?

- Įpiršti tokią mintį iš tiesų bandyta. Savivaldybė niekuomet neturėjo ir dabar neturi jokių planų plėsti tradiciškai nusistovėjusių gyvenviečių teritorijų ribas. Tačiau viešojoje erdvėje ir ne tik joje kelerius metus vis aktyviau puoselėti teiginiai apie betono grėsmę Kuršių nerijai. Tiek mes, tiek visi Lietuvos žmonės žino, kad Kuršių nerijoje gyvenvietės užima tik apie 2 proc. teritorijos, likusią dalį sudaro miškai, kopos, paplūdimiai.

- Tačiau buvo girdėti net gąsdinimų, esą Kuršių nerija gali būti išbraukta iš UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo.

- Realių grėsmių ir ketinimų nebuvo. Praėjusiais metais Neringoje viešėję du UNESCO Pasaulio paveldo centro skirti ekspertai pastebėjo, kad Neringos gyvenvietėse urbanizacija neslegia, situacija lietuviškoje Kuršių nerijos dalyje yra gera.

- Neringos savivaldybės prioritetas - vietos žmonės ir kokybiška jų gyvenamoji aplinka. Ar tokie siekiai nesikerta su aplinkosaugininkų, norinčių Kuršių neriją puoselėti kaip neliečiamos gamtos buveinę, vizija?

- Visame demokratiniame pasaulyje savivaldos prioritetas - žmogus ir kokybiška jo gyvenamoji aplinka. Kuršių nerija - tai antrasis taip aukštai pasaulyje įvertintas mūsų krašto objektas po Vilniaus senamiesčio. Šis pripažinimas nėra atsitiktinis, tai - ilgametės čia gyvenančių žmonių kūrybos ir nesavanaudiškos meilės gamtai pasekmė.

Tokio pripažinimo nebūtume sulaukę, jei ne daugybės žmonių - merijos valdininkų, miškininkų, žvejų, kultūros, poilsio ir turizmo sričių darbuotojų - pastangos. Tokie yra mūsų žmonės, tokia mūsų gyvenamoji aplinka ir tokie prioritetai.

Balanso ieškojimas tarp žmogaus veiklos ir gamtos sutverto stebuklo tausojimo nuolat sukelia diskusijų, tačiau nacionalinis parkas nėra rezervatas! Jis - gyvas organizmas. Pasaulinės vertybės statusas skatina tarptautinį turizmą, skatina šią teritoriją ir saugoti, ir naudotis ja taip, kad ji netaptų vien muziejumi ir palengva nesunyktų.

Tik čia gyvenantys žmonės gali tai užtikrinti. Jokios vizijos, kuriose nenumatoma tausojančių žmonių veikla, Kuršių nerijoje neturi ateities. Neturime pamiršti, kad dviejų valstybių - Lietuvos ir Rusijos - administruojama Kuršių nerija į Pasaulio paveldo sąrašą buvo įrašyta kaip kultūrinis kraštovaizdis - darnaus gamtos ir žmonių veiklos kūrinys.

Naujos perspektyvos

- Šiuo metu Nidoje eksponuojamas Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo planas. Po kurio laiko bus pristatytas ir naujasis Neringos bendrasis planas. Ar juose esantys skirtumai neišprovokuos naujo puolimo prieš Neringą?

- Diskusijų dėl vienokių ar kitokių sprendinių kyla, bet šiuo metu ieškome visas šalis tenkinančių sprendimų. Abu dokumentai rengiami vadovaujantis tvarios Kuršių nerijos teritorijos plėtros principais. Esminių skirtumų juose nėra, todėl tikimės, kad dauguma klausimų sutarsime. Tikiu, kad diskusijomis pasieksime bendrą sutarimą. Manau, galėsime ateities kartoms pademonstruoti Neringą, atsitiesusią po ilgų diskusijų ieškant tiesos.

- Kuršių nerijos žemės gelmėse rasta geoterminių šaltinių. Ar Neringos savivaldybė ketina juos panaudoti kurdama naujus rekreacinius objektus?

- 2010 metais Klaipėdos universiteto mokslininkai Neringos savivaldybei pateikė savo išvadas, kad po Kuršių nerija glūdi mineralizuoti, gilėjant vis labiau sūrėjantys vandenys. Tokie sūrymai jau seniai pripažinti kaip turintys gydomųjų savybių ir yra naudojami Slovakijoje, Japonijoje, kitose šalyse.

Neringa turi visas galimybes plėtoti patrauklias sveikatinimo paslaugas, skirtas kurorto patrauklumui gretutiniais sezonais didinti ir poilsiautojų lankymosi trukmei būtent tuo metu ilginti.

Geriausiai turimus išteklius būtų galima panaudoti Nidos centriniame paplūdimyje įkuriant Jūros terapijos centrą. Tokiame centre turėtų būti nedideli karšto sūrymo, gėlo pašildyto vandens baseinai, kelios pirtelės. Teisingai suprojektuotas ir įrengtas Nidos jūros terapijos centras galėtų tapti tarptautiniu mastu reikšmingu Kuršių nerijos gamtos ir kultūros objektu. Jis būtų pavyzdys, kaip reikia harmoningai suderinti ir išryškinti kurortologinių išteklių panaudojimą ir gamtosaugos principus.

- Koks Jūsų požiūris į neringiškių taip trokštamą tiltą per Kuršių marias?

- Tiltas palengvintų susisiekimą per Kuršių marias. Kita vertus, esama nuomonės, kad tuomet Kuršių nerija prarastų savo unikalumą. Šiuo klausimu ir patys neringiškiai nėra vieningi.

Dėmesys - tik į naudą

- Ar dirbdamas meru jaučiate "globėjišką" Vyriausybės, Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos dėmesį?

- Visa Neringos teritorija - KNNP ir yra saugoma UNESCO, todėl natūralu, kad tiek valstybinės institucijos, tiek nevyriausybinės organizacijos šiai teritorijai skiria daugiau dėmesio.

Tvari Kuršių nerijos plėtra yra svarbi kiekvienam Lietuvos piliečiui, kuris supranta tikrąją šios teritorijos vertę. Neringos savivaldybei tenka didžiulė atsakomybė derinant turistų, gamtosaugininkų ir čia gyvenančių žmonių interesus.

Išskirtinė geografinė padėtis, unikalios materialinės ir nematerialinės šio krašto vertybės priimant sprendimus skatina mus konsultuotis su įvairių sričių specialistais, todėl nenuostabu, kad intensyviai ir glaudžiai bendradarbiaujame tiek su Aplinkos ministerija, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, Kultūros paveldo departamentu.

Džiaugiamės, kad Neringos problemos buvo išgirstos ir svarstomos šių metų liepą vykusiame išvažiuojamajame Vyriausybės pasitarime.

- Ar nuolatinis ir neslūgstantis Lietuvos vadovų bei svečių iš užsienio dėmesys netrukdo susikaupti ir dirbti tiesioginio darbo?

- Neringoje per metus apsilanko per 400 tūkst. turistų, didžioji dalis - vasaros mėnesiais ir gretutiniais sezonais. Be jokios abejonės, šis laikotarpis išties įtemptas tiek Neringos gyventojams, verslininkams, tiek savivaldybės ir jos įstaigų darbuotojams. Tačiau tai mums yra būtina, kaip minėjau, mes siekiame plėtoti kurortinę infrastruktūrą taip, kad ne vien karštaisiais mėnesiais sulauktume gausaus turistų būrio.

Neringoje apsilankę Lietuvos vadovai ir svečiai tampa tarsi mūsų kurorto ambasadoriais, padedančiais pristatyti Kuršių neriją tarptautinėse erdvėse. Dėl šių vizitų gimsta naujų idėjų, bendradarbiavimo galimybių, todėl džiaugiamės kiekviena proga pristatyti savo kraštą įvairioms Lietuvos ir užsienio delegacijoms. Tai yra labai svarbus mūsų žmonių išrinktų politikų tiesioginis darbas, gerovės Neringos žmonėms ir jų svečiams užtikrinimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"