TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

A.Zuokas: Vilniui nuleidžiama per daug kraujo

2013 09 30 6:00
A.Zuokas Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Sudėtingoje finansinėje situacijoje atsidūrusio Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas sostinę lygina su galingu sunkvežimiu, galinčiu vežti didžiausią krovinį, bet neturinčiu pinigų benzino prisipilti. Pasak jo, didelės savivaldybės skolos – ne galimybes viršijančio gyvenimo, o ydingo buvusios Vyriausybės finansų planavimo pasekmė.

A.Zuoko teigimu, imtasi reikiamų priemonių, kad po viešojo transporto pertvarkos piko metu autobusuose ir troleibusuose susidarančios keleivių spūstys imtų mažėti. Be kita ko, svarstoma sostinės penktokams ir vyresniems moksleiviams valanda vėlinti pamokų pradžią. Tariamasi, kad nuo 9 valandos paskaitos prasidėtų ir universitetuose. Apie artėjantį šildymo sezoną, sostinės finansinę situaciją, prezidento rinkimus – „Lietuvos žinių“ interviu su Vilniaus miesto meru Artūru Zuoku.

Žada mažesnes sąskaitas

- Jūsų, kaip Vilniaus miesto mero, veiklą nemaža dalis sostinės gyventojų vertina prieštaringai. Kaip savo darbus pats vertinate?

- Vienareikšmiškai vertinami tik tinginiai ir nevykėliai, o man tenka garbė ir atsakomybė vadovauti miestui trečią kartą. Matyt, gyventojų pasirinkimas ir yra atsakymas į šį klausimą. Vilniaus miesto valdančiosios koalicijos „4+“ darbą vertinčiau gerai. Galiu pasidžiaugti, kad miestas, buvęs sustingęs ir įkritęs į duobę, jau keleri metai yra įgavęs pagreitį ir kyla į viršų.

Pernai dienraščio „The Financial Times“ žurnalo „FDI Magazine“ sudarytame reitinge Vilnius pagal tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą pasaulyje užėmė 4-ąją vietą. Tai rodo, kad į miestą grįžta optimizmas, investuotojų pasitikėjimas, o kartu ir kuriamos naujos darbo vietos, mažėja nedarbas, auga atlyginimai. Be abejo, tai ne vien mero ar savivaldybės nuopelnas, dėl to dirba daugelis institucijų, taip pat Vyriausybė ir verslas.

Kitas labai svarbus dalykas, kad pernai Vilnius išbrauktas iš miestų, kuriuos kamuoja transporto spūstys, sąrašo. Šiandien eismas mieste yra gana optimalus ir efektyvus. Taip pat galima paminėti, kad pavyko suvaldyti finansinę situaciją.

- Ruduo orais nelepina, užsimenama, kad jau artimiausiu metu gali tekti įjungti šildymą. Kokias sąskaitas už šilumą vilniečiai turėtų gauti šį sezoną?

- Vertinant šio mėnesio situaciją, šilumos sąskaitos, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bus mažesnės beveik 14 procentų. Miesto gyventojai jau išmokėjo kompensaciją, vadinamą Imbraso mokesčiu. Šį pavasarį sumažinta pastovioji kainos dalis tarife, taip pat kinta kuro kainos. Rudenį turėtų pradėti veikti keletas nepriklausomų šilumos tiekėjų. Tai taip pat turės teigiamos įtakos ir mažins šilumos kainą.

Svarbiausia žinia, kad, Seimui Vyriausybės teikimu pakeitus įstatymus, pagaliau atsigręžta į didžiųjų miestų problemas, skiriant pakankamai dėmesio ir numačius finansavimą iš būsimos Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos didmiesčiams pereiti prie biokuro. Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino ketinimų protokolą. Pagal jį, savivaldybė, Vilniaus šilumos tinklai, Vyriausybė ir „Lietuvos energija“ kitų metų pradžioje turėtų įsteigti bendrą įmonę, perimsime Vilniaus termofikacinę elektrinę. Gavus apie 50 proc. paramą, kuri numatyta minėtu įstatymu, įgyvendinus projektą ir perėjus prie biokuro, 2016 metais Vilniaus miesto gyventojai tikrai už šilumą mokės 20 proc. mažiau. Taip pat ši įmonė galės gaminti elektros energiją, kuri konkuruos rinkoje, nereikės jos importuoti iš kitų šalių.

Pertvarka tik prasidėjo

- Siekta gerokai padidinti vadinamąjį vartų mokestį sostinės įmonėms, vežančioms atliekas į Kazokiškių sąvartyną, dėl to gyventojams būtų pabrangęs šiukšlių išvežimas. Ar savivaldybės tarybai nepritarus tokiam žingsniui dar bus grįžta prie šio klausimo? Gal planuojama koreguoti ir kitus komunalinių paslaugų įkainius?

- Klausimas yra gana sudėtingas. Objektyviai žiūrint, komunalinių atliekų tvarkymo sprendimai labai uždelsti. Tai sukėlė daug ekonominių problemų. Savivaldybės tarybos nariai nepritarė minėtam vartų mokesčio padidinimui. Sakyčiau, teisingai, nes turime ir galime ieškoti efektyvesnių sprendimų, kad vartų mokestis neaugtų taip drastiškai, t. y. tris kartus, kaip buvo siūlyta, ir kuo mažesnė jo dalis kristų ant gyventojų pečių. Mano prašymu konsultantai iš naujo turi perskaičiuoti pateiktus siūlymus, pateikti optimalų vartų mokesčio dydį, atsižvelgdami į tai, kad tarifo įtaka gyventojams būtų kuo mažesnė. Kai bus pateikti skaičiavimai, tikiuosi, taryba juos įvertins, grįš prie šio klausimo ir priims gyventojams geriausią sprendimą. Šiandien komunalinių paslaugų kainų peržiūrėjimo neplanuojame. Didžioji dalis savivaldybės ar jos įmonių teikiamų paslaugų yra pigiausios Lietuvoje.

- Nemažą sąmyšį ir nepasitenkinimą sukėlė viešojo transporto pertvarka. Iki šiol skundžiamasi perpildytais autobusais ir troleibusais, pakoreguotais maršrutais, panaikintais mikroautobusais. Ar esate patenkintas įvykdytais pakeitimais? Kokias dar naujoves planuojate miesto viešajame transporte?

- Pertvarka tik prasidėjo. Suprantama, kad tokio dydžio pertvarkymai reikalauja laiko ir galimybės gyventojams prisitaikyti prie pokyčių. Pertvarką lėmė kelios priežastys. Pirmiausia – biudžeto situacija. Prieš dvejus metus vos išgelbėjome įmonę „Vilniaus viešasis transportas“ nuo bankroto. Galima pasidžiaugti, kad per dvejus metus viešojo transporto skolos sumažėjo nuo 180 iki 110 mln. litų.

Matome autobusų perpildymą. Gaila, bet vieni vykdo reformas, o kiti stengiasi, kad būtų tik blogiau. Pavasarį mano iniciatyva teikti siūlymai leisti įtraukti į viešojo transporto sistemą privačius vežėjus, kurie važiuotų pagal mūsų maršrutus, būtų bendros bilieto sistemos dalimi. Tačiau taryba du kartus tam nepritarė. Tad atsirado tam tikras transporto priemonių deficitas. Dabar tai baigiame išspręsti. Įvyko konkursas, ir pagal laikiną sprendimą įtrauksime privačius vežėjus. Taryba pagaliau įvertino ir priėmė sprendimą, pagal kurį galėsime skelbti konkursą ir į viešojo transporto sistemą privačius vežėjus įtraukti ilgam laikotarpiui. Taip pat šį mėnesį radome išsinuomoti papildomai autobusų iš skirtingų parkų, taip pat ir užsienyje. Tikrai nebus taip, kad vilniečiams piko metu į viešąjį transportą reikės grūstis.

Siekiame šiek tiek pakoreguoti kai kurių įstaigų darbo laiką. Šiuo metu tariamės su universitetais, kad kai kuriuose jų, ypač esančiuose miesto centrinėje dalyje, studijos prasidėtų nuo 9 valandos. Nagrinėjame galimybę ir kiek vėlinti pamokas miesto mokyklose ir gimnazijose. Jose atlikome apklausas, suvesime duomenis ir, matyt, taip pat tikslinsime laiką, kad jau patiems į mokyklas vykstantiems moksleiviams – penktokams ir vyresniems - pamokos prasidėtų nuo 9 valandos. Tai būtų patogiau ir mokiniams, nes nereikėtų labai anksti keltis, o ir mes piko metu sumažintumu spaudimą viešajame transporte.

Neabejotinai dar daug ką viešajame transporte turime gerinti. Atsiprašau gyventojų, kuriems tenka performuoti savo įprastus maršrutus. Tačiau gauname ir padėkų. Matome, kad greitojo eismo maršrutai pritraukia papildomų keleivių. Šiandien Vilniuje cirkuliuoja 460 tūkst. „Vilniečio kortelių“. Tai reiškia, kad beveik visi darbingo amžiaus vilniečiai jas turi ir nuolat arba kartais naudojasi viešuoju transportu. Dabar vykdomos pertvarkos žinomos kiekvienam civilizuotam ES miestui. Daugelis jų tai yra seniai įgyvendinę ir perėję, o mes darome dabar.

Dotuoja kitas savivaldybes

- Premjeras Algirdas Butkevičius Vilniaus miesto savivaldybės finansinę situaciją įvertino kaip itin blogą. Skolos kreditoriams siekia 1,25 mlrd. litų. Tačiau subalansuoti miesto biudžeto neskubėta – jo deficitas nuo 2008-ųjų kasmet vidutiniškai sudaro 120-175 mln. litų. Kada sostinė pradės gyventi pagal galimybes?

- Tada, kai Vyriausybė ir Seimas patvirtins tokį biudžetą, kokį privalu patvirtinti Vilniaus miesto gyventojams. Vilniuje sukuriama 40 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Lyginant su beveik visais kitais šalies miestais, vienam sostinės gyventojui tenka mažiausia biudžeto lėšų dalis. Su Ryga ar Talinu apskritai nėra ko lyginti. Vilniečiui per metus tenka apie 1900 litų biudžeto lėšų, Rygos ir Talino gyventojui – atitinkamai 3000 bei 3300 litų.

Kai 2007 metais baigiau antrają mero kadenciją, Vilniaus skolos buvo 274 mln. litų. Po ketverių metų miesto vadovu tapus trečią kartą, savivaldybės skolos siekė 860 mln. litų. Taip nutiko, nes formuojant biudžetą Andriaus Kubiliaus Vyriausybė finansinę naštą permetė ant savivaldos pečių. Vilniaus pečiai – plačiausi, ir mums teko didžiausia našta.

Seimo patvirtintas Vilniaus biudžetas niekada nebuvo surenkamas. Ką reikštų, jeigu bandytume gyventi pagal de facto surenkamą biudžetą, o ne tą, kurį mums numatydavo valstybė? Reikštų, kad turėtume uždaryti 20 mokyklų ir 20 darželių, darbuotojus atleisti, o tėvai nežinia kur turėtų dėti vaikus. Tai reikštų, kad Vilniuje apšviesti gatves tamsiuoju paros metu galėtume tik 3 valandas, miesto tvarkymui skirtume perpus mažiau lėšų, viešojo transporto maršrutų mažėtų 20 proc., darbo netektų apie 2 tūkst. žmonių. Tokios būtų pasekmės, jeigu gyventume pagal tai, kiek turime. Tai neteisinga, nes Vilnius – didžiausias mokesčių mokėtojas.

- Daug vilčių dedate į Vyriausybės pažadą padidinti sostinei tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį. Tačiau dėl to nukentės kitos merijos, kurioms šio mokesčio teks mažiau. Ar neįžvelgiate čia problemos?

- Vilniaus gyventojai savo mokesčiais, kuriuos Vyriausybė perskirsto, dotuoja visus miestus, išskyrus Kauną, Klaipėdą ir Mažeikius. Nuleiskime kraują donorui, tada visa Lietuva bankrutuos. Yra daug priemonių ir būdų planuojant biudžetą finansus subalansuoti taip, kad nenukentėtų niekieno interesai.

Žiūrėkime, ką finansuojame. Vilniaus darželiuose nėra vietų, o kituose miestuose – pustuščiai darželiai ir mokyklos. Tai ką, vilniečiai savo mokesčiais turi juos išlaikyti? Politikams taip pat reikia priiminėti nepatogius ir nepopuliarius sprendimus. Jeigu nėra vaikų, vadinasi, reikia jungti mokyklas, darželius. Šiuo atveju ne Vilnius, o nemaža dalis Lietuvos gyvena ne pagal savo pajamas.

Politikai turėtų aiškiai matyti – jeigu Vilnius neturės pakankamai pinigų savo egzistavimui palaikyti, nesudarys reikalingų sąlygų investuotojams atvykti į Lietuvą, greitai nebus pinigų nei regioninei politikai, nei kam kitam. Valstybė ir Vyriausybė turi ne vieną instrumentą garantuoti finansavimą regionams. Vilnius buvo donoras ir bus. Jeigu būtų tinkamai finansuojamas, jo mokesčių indėlis į valstybės biudžetą būtų gerokai didesnis. Šiandien Vilnius yra geras, galingas sunkvežimis, galintis vežti didžiausią krovinį, tačiau neturintis pinigų benzino prisipilti.

Akiratyje – Tautos namai

- Jūsų pavardė neatsiejama nuo grandiozinių sumanymų ir planų. Esate Guggenheimo muziejaus Vilniuje entuziastas, pasirūpinote įkurti skrydžių ir taksi bendroves. Kokio projekto įgyvendinimo ketinate imtis dabar?

- Ką reiškia grandioziniai projektai? Paminėjote oro linijų kompaniją, taksi įmonę, galbūt dar vieną kitą. Visų jų vertė yra, sakyčiau, penkis kartus mažesnė nei uždaros slidinėjimo trasos Druskininkuose. Norite pasakyti, kad sostinė, kurianti 40 proc. BVP, negali turėti projektų, kurių vertė mažesnė negu slidinėjimo trasos ar vandens pramogų parko Druskininkuose? Tai kai kurių mūsų žmonių ar politikų mąstymo skurdumas.

Vilnius – ES sostinė, neturinti susisiekimo traukiniais su Vakarų Europa. Neturime šalia savęs keltų linijos, kaip Klaipėda, Ryga ar Talinas. Kaimynių šalių keliai į Vilniaus ir Lietuvos pusę yra prastos būklės. Tai kaip mums pritraukti turistus? Vienintelis – oro kelias. Atkūrėme bazinį oro vežėją, norime, kad būtų daugiau galimybių čia atvykti.

Iki šiol absoliučiai visas taksi verslas buvo nelegalus. Mūsų atsakymas tam – įkurti savo įmonę. Turime civilizuotą paslaugą, įdarbinome 150 žmonių. Tai ne grandiozinis projektas, jo vertė neviršija 0,5 mln. litų.

Kokie projektai planuojami? Lietuvos sostinė turi turėti Tautos namus, Kongresų centrą, pasaulinio lygio daugiafunkcį kultūros centrą. Būtų gražu ir reikalinga, jei turėtume tokio lygio institucijas savo mieste. Jeigu jų neturėsime, jaunimas pasirinks gyvenimą Londone, Dubline ar kitur, nes ten verda gyvenimas. Vilnius ir jo gyventojai turi turėti ambicijų, kryptingai siekti jų įgyvendinimo.

- Kitąmet vyks prezidento ir Europos Parlamento rinkimai. Ar ketinate juose dalyvauti?

- Tai nėra grandiozinis projektas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"