TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Advokatai: Vilnius nebankrutuos, bet jį gali tekti gelbėti valstybės pinigais

2014 01 09 14:10
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Viešojoje erdvėje dažnai girdimos kalbos, kad Vilniaus miestui gresia bankrotas, turi mažai realaus teisinio pagrindo, nors ir skamba grėsmingai, teigia advokatų kontoros Triniti partneris Vytautas Kalmatavičius. Jo teigimu, reikia aiškiai skirti bankroto ir nemokumo sąvokas. Jei Vilniaus miestas taptų nemokus, jam finansinę pagalbą privalėtų teikti valstybė, tačiau kaip juridinis asmuo Vilnius nebankrutuotų.

„Savivaldybės atveju sąvoka „nemokumas“ reiškia ne tą patį, kaip kitų juridinių asmenų atveju. Kai juridinis asmuo, tarkime, įmonė, tampa nemokus, tai reiškia, kad jis bankrutuoja, ir teismas paprastai tokiu atveju kelia bankroto bylą. O miestas gali būti nemokus, tačiau tuomet jis bus gelbėjamas valstybės biudžeto lėšomis. Nebus taip, kad skolininkai kreipsis į teismą, o tada savivaldybė tiesiog pareikš, kad nebegali mokėti, ir užsidarys“, – sako V.Kalmatavičius.

Advokatas pabrėžia, kad galimybė savivaldybėms nutraukti veiklą dėl negalėjimo vykdyti finansinius įsipareigojimus nenumatyta jokiuose teisės aktuose: nei Konstitucijoje, nei įstatymuose, nei Civiliniame kodekse. Be to, pažymi jis, ir remiantis Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo nuostatomis, neegzistuoja teisinis pagrindas savivaldybei iškelti bankroto bylą bei vykdyti bankroto procedūras.

„Įstatymai nenumato net teorinės galimybės savivaldybei bankrutuoti, kadangi Lietuvos teisės aktuose savivaldybių statusas iš esmės skiriasi nuo kitų juridinių asmenų statuso ir savivaldybių nėra bankrutuoti galinčių teisės subjektų sąraše. Tam, kad Vilnius bankrutuotų, miestas turi ne tik nebegalėti vykdyti finansinių įsipareigojimų, bet ir pasikeisti teisinis reguliavimas. Sunku įsivaizduoti, kad valstybė galėtų imtis tokių didelių permainų“, – teigia advokatų kontoros Triniti partneris.

Advokatas taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į Lietuvos įstatymuose numatytus savivaldybės pajamų šaltinius ir jų mokestinį pobūdį bei esančius valstybės finansinės pagalbos teikimo mechanizmus pati situacija, kurioje Vilniaus miesto savivaldybė taptų absoliučiai nemoki, yra mažai tikėtina, kadangi įstatymai numato, jog valstybė savivaldybėms teikia finansinę paramą dar iki šio momento.

„Konstitucija numato, kad Vyriausybės pareiga – užtikrinti savivaldybės veiklą, o įstatymai numato, kad savivaldybei gali būti teikiamos finansinės pagalbos priemonės. Tai reiškia, kad jei Vilnius metų viduryje susiduria su pajamų trūkumu ir nebepavyksta pasiskolinti pinigų iš bankų ar kitų kreditorių, savivaldybė kreipiasi į Finansų ministeriją, prašydama suteikti trumpalaikę paskolą laikinam pajamų trūkumui padengti “, – sako V.Kalmatavičius.

Jo teigimu, tokioje situacijoje Finansų ministerija Vilniui skolina pinigus suteikdama trumpalaikę paskolą iš valstybės biudžeto apyvartos lėšų, o vėliau, paprastai iki metų pabaigos, surinkęs biudžetą, miestas turi juos grąžinti. Jei numatytas Vilniaus biudžetas nesurenkamas ir grąžinti lėšų trūksta, tada savivaldybė vėl gali kreiptis į Finansų ministeriją su prašymu dėl trumpalaikės paskolos suteikimo pajamų trūkumui padengti. Taip iš valstybės biudžeto miesto gelbėjimui tenka skirti vis daugiau lėšų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"