TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Aerodromuose nelieka vietos aviatoriams

2015 10 21 6:00
Be oro uostų ir statutinėms struktūroms priklausančių aerodromų, Lietuvoje yra 25 civiliniai aerodromai. LŽ archyvo nuotrauka

Kai pernai Seimas pripažino aerodromus strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiais objektais, jie nebegali būti nei išnuomojami, nei perduodami pagal panaudos sutartis iki šiol juose veikiantiems aeroklubams.

Aviatoriai tokią padėtį prilygina užmojams sunaikinti Lietuvoje ne tik sportinę aviaciją, bet ir beužsimezgantį aviacinį turizmą. Tačiau politikai tikina, kad aeroklubams bus ištiesta pagalbos ranka.

Grėsmė sunykti

Be oro uostų ir statutinėms struktūroms priklausančių aerodromų, Lietuvoje yra 25 civiliniai aerodromai. Dauguma jų šiuo metu naudojasi įvairūs aeroklubai, bet nebeilgai. Įsileisti šiuos klubus į civilinius aerodromus draudžia praėjusių metų spalį Seimo priimtas Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas.

Lietuvos aeroklubo, vienijančio 12 Lietuvos aviacijos sporto organizacijų, prezidentas Jonas Mažintas LŽ tvirtino, kad draudimas visuomeninėms organizacijoms naudotis aerodromų baze reiškia ne ką kitą o sportinės aviacijos naikinimą. „Jei liks dabartinis reglamentavimas, aeroklubai negalės naudotis aerodromuose esančiu turtu, nes jis turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Visuomeninėms organizacijoms nesuteikta teisė naudotis tokiu turtu“, – kalbėjo jis.

Anot J. Mažinto, šiuo metu trims regioniniams aeroklubams jau iškilo tolesnės egzistencijos klausimas – baigėsi jų turėtos aerodromų panaudos sutartys. Dar nemažos dalies aeroklubų sutartys nustos galioti šį rudenį. Pratęsti jų dėl minėto įstatymo nuostatų neketinama. Taigi aviatoriams lieka tik vienas kelias – pasitraukti iš aerodromų.

Įžvelgia žlugdymą

Besiklostanti situacija šalies aerodromuose gali sužlugdyti visas viltis Lietuvoje plėtoti aviacinį turizmą. Bene labiausiai to link pažengusio Ignalinos aerodromo įkūrėjas Rimvydas Maciulevičius LŽ teigė, jog nemažai prie šios turizmo šakos augimo Lietuvoje yra prisidėję ir Marijampolės, Alytaus, Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aeroklubai. „Tokia veikla turėtų būti kaip nors skatinama, o ne žlugdoma“, – pabrėžė R. Maciulevičius.

J. Mažintas minėjo, kad per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį valstybė neskyrė nė cento bendrosios aviacijos aerodromams prižiūrėti ir administruoti. Jie buvo tvarkomi tik žmonių pastangomis iš entuziazmo. Lietuvos aeroklubo prezidentas vylėsi, jog Seime atsiras „sveiko proto“ politikų, kurie neleis išnykti Lietuvos aviacijos sportui ir paminti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno pradėtų Lietuvos aviacijos tradicijų.

Siūlo taisyti įstatymą

Sugriežtinti minėto įstatymo normas po skandalingo atvejo, kai į Šiaulių oro uostą bandė įžengti su Rusija siejamos bendrovės, pasiūlė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuomet tikėtasi sukurti efektyvią grėsmių užkardymo sistemą.

„Aerodromai yra tokie objektai, kuriuose visuomet gali nusileisti ir pakilti lėktuvai. Todėl labai svarbu, kas juos valdo“, – LŽ aiškino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. Pasak jo, šiuo metu Ūkio ministerijoje ir Vyriausybėje yra rengiamos naujos įstatymo pataisos, kuriose turėtų būti atsižvelgta ir į bendrojo naudojimo aerodromuose susiklosčiusią situaciją.

Kol vykdomoji valdžia dar tik kuria naujus planus, vakar Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis įregistravo pataisas, kuriomis siekiama patikslinti naudojimosi aerodromais tvarką, atsisakyti perteklinių ir nepagrįstų suvaržymų bei apribojimų.

„Dar praėjusiais metais, kai Seime buvo svarstomi prezidentės pateikti pasiūlymai, kilo įtarimų, kad pakeitus įstatymą gali susiklostyti tokia situacija, kokia yra dabar. Tačiau tuomet manęs niekas nenorėjo girdėti“, – sakė R. Žemaitaitis. Politikas siūlo leisti aerodromus išnuomoti, perduoti pagal panaudos sutartį arba perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise ne tik valstybės įmonėms, savivaldybėms ir konkrečioms bendrovėms (pavyzdžiui, AB „Detonas“, „Lietuvos geležinkeliams“, Lietuvos radijo ir televizijos centrui, „Lietuvos energijai“, LITGRID, LESTO, „Klaipėdos naftai“), bet ir visuomeninėms organizacijoms – aeroklubams, sporto klubams, federacijoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"