TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Afganistanas: kraštas, sužavėjęs lietuvius

2007 10 30 0:00
Amatų centro kūrėjos.
Autorės nuotrauka

Dainininkė Jurga Šeduikytė spalio viduryje pradėjo projektą "Salam. Nelik abejingas", skirtą Afganistano Goro provincijos vaikams ir moterims paremti. Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvu Jurga ir jos komanda atskrido tiesiai į provincijos sostinę Čagčaraną.

Atgabenta apie toną labdaros vaikams, surengtas koncertas Provincijos atkūrimo grupės (PAG) kariams, improvizuota piešimo ir muzikos pamoka, stebėtos karių ir vietos gyventojų futbolo varžybos, kartu su tenykščiais žmonėmis ragauta nacionalinio maisto. Ne visus išvardytus objektus dėl įtempto grafiko dainininkė Jurga spėjo pamatyti pati. Todėl daug įspūdžių gali papasakoti kiti projekto dalyviai: "Būdami Čagčarane daug bendravome su vietos žmonėmis, kai kurie netgi viešėjome jų namuose", - sako Martynas Mickėnas, studijos RGB prodiuseris.

"Etnografinius dirbinius iš vietos moterų pirkome pirmą kartą jų gyvenime. Pirmą kartą pinigų gavo darbų autorės, o ne jų vyrai, kurie paprastai žmonų ar dukrų pagamintus dirbinius parduoda miestelio parduotuvėlėse ir pasiima pelną, - prisipažįsta dizainerė Jolanta Rimkutė, projekto "Salam. Nelik abejingas" dalyvė.

Iškart į lietuvių glėbį

Nusileidę Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvu "C-27J Spartan" Čagčarano oro uoste, iškart pakliuvome į lietuvių glėbį. Ginkluoti kariai, specialiosios misijos darbuotojai, mes - su šalmais ir neperšaunamomis liemenėmis, kariniai džipai, saulė, smėlis - nespėjome net susivokti kai jau buvome susodinti į automobilius ir važiavome į PAG stovyklą. Vos išsikrovę daiktus skubėjome išklausyti instruktažo. Mūsų merginoms buvo keisčiausia girdėti, kad moterys negali žiūrėti vyrams į akis, neturi teisės pirmos paduoti ranką, o mūsų vyriškiams šiukštu negalima spoksoti į čionykštes moteris. Nori fotografuoti ar padovanoti saldainių, atsiklausk lydinčių karių. Taigi europiečiams įprastos bendravimo klišės čia netinka. Sutrikome. Jurga klausė: "Ar galėsiu apkabinti mergaites, ištiesti joms ranką, paliesti? "Matysime vietoje", - išgirdo atsakymą.

Klipe - tikriausia dokumentika

Ir iš tiesų, jau kitą dieną grįžęs iš muzikinio klipo "Smėlio žmonės" filmavimo, studijos RGB prodiuseris M.Mickėnas pasakojo, kaip viename kaimelyje juos apspito būrelis vaikų. "Tenykštis kaimas įsikūręs kalno viršūnėje. Mes filmavimą nusprendėme pradėti papėdėje. Susirinkusiems vaikams ruošėmės duoti saldainių, žaislų, tačiau pastebėjome, kad nuo kalno viršūnės kažką baisiai rėkdamas atbėga pagyvenęs vyras, rankoje nešinas... pjūklu. Vertėjas suriko, kad privalome per sekundę dingti... Tai nešėm kudašių visu smarkumu, net neįsivaizdavau, jog įmanoma taip staigiai su visa aparatūra "susisukti". Jokių dovanų nepadovanojome, saldainius kažkas pametė šokdamas į karinį džipą, tiesiog ant žemės."

Dainininkės J.Šeduikytės naujausiai dainai "Smėlio žmonės" kuriamas klipas, manoma, bus unikalus savo vaizdo metaforomis, įstabios gamtos vaizdais, retkarčiais kadre pasirodančiais žmonėmis. Čia viskas nerežisuota, pati tikriausia dokumentika... Klipo potekstė: parodyti ne karų nualinto Čagčarano bei jų gyventojų skurdą ar neviltį, bet krašto grožį, egzotiką, žmonių charakterius, išdidumą ir tai, kas mus visus - pasaulio gyventojus - vienija: pavyzdžiui, muzika, neįmantrūs vaikystės džiaugsmai, vietinių žmonių, ten dirbančių bei tarnaujančių sambūvis. Prodiuseris M.Mickėnas su visa filmavimo grupe režisieriumi Rimu Lukavičiumi, operatoriumi jaunesniuoju seržantu Luku Kalvaičiu ir dainininke Jurga keldavosi ketvirtą valandą ryto ir fiksavo Goro gyvenimą nuo brėkštančios aušros ir juodos nakties.

Vyrai turėjo pasislėpti

"Filmuodami daug važinėjome po kaimus, tiesa, matėme daugiausia tik vyrus ir berniukus ir tik keletą mažų mergaičių. Jas atidžiau galėjome stebėti mokykloje, kur jos kartu su Jurga dainavo ir piešė. Tik buvo iškelta sąlyga ir visi vyrai - klipo kūrėjai - išsislapstėme: operatorius - ant stogo, aš ir režisierius - tarpduryje, - pasakojo M.Mickėnas. - Mergaičių mokykloje vyrai nepageidaujami, todėl stengėmės nelįsti į akis. Šį renginį organizavo Lietuvos specialioji misija, kuriai derinant detales buvo iškeltas pagrindinis reikalavimas - kad nebūtų svetimų vyrų ir karių. Į mergaičių mokyklos teritoriją įėjome be įprastos apsaugos. Su mumis tebuvo tik PAG štabo viršininkas pulkininkas leitenantas Darius Vaicikauskas. Moterys ir merginos susirinko pasipuošusios, kai kurios avėjo aukštakulnius batelius, buvo lakuotais nagais, žieduotais pirštais, susėdo į siauručius suolus po tris. Jos daug šypsojosi projekto dalyvėms, nors nebendravo, bet duodavo ženklą, kada reikia ploti - tegu ir vidury Jurgos ir gitaristo Romo Rainio atliekamų dainų. Mokytojos dėvėjo vienspalvius kostiumėlius: šiek tiek primenančius vadinamąjį verslo kostiumėlį. Tik sijonai labai ilgi.

Šiek tiek juokinga buvo, kai paprašėme mergaičių nupiešti įsivaizduojamą Čagčarano parką. Prieš tai mūsų merginos moksleivėms išdalijo popieriaus lapus ir kiekvienai spalvotų pieštukų, flomasterių ar kreidelių dėžutę. Kas ketvirta mergaitė iškart ką gavusi suslėpė kažkur po drabužių klostėmis ir vėl tiesė rankas visaip bandydamos parodyti, kad neturi kuo piešti. Tuomet į piešimo priemonių dalybas įsitraukė mokytojos ir greitai visi dingę pieštukai atsirado ant suolų. Vaikai visur yra vaikai. Kai atėjo laikas baigti piešti, paprašėme darbelius atnešti ir mainais pradėjome dalyti dovanas: mokytojoms ir vyresnėms mergaitėms "Sarmos" kosmetikos rinkinius, mažėlėms - kepures, pirštinytes, šalikėlius. Dovanėlės mainais už piešinius - taip pat labai svarbu. Be mainų Afganistane mus galėtų apkaltinti, jog vaikus išnaudojame savo tikslais."

Jurga sužavėjo gubernatorių

Pasak prodiuserio Martyno, po dovanų ritualo muzikos ir piešimo pamoką stebėjęs provincijos gubernatorius Bazas Mohammedas Ahmadi padėkojo dainininkei, įteikė dovanų kilimą. Jurga irgi neliko skolinga, apdovanojo mokyklos direktorę, patį gubernatorių. Mokyklai Jurga padovanojo natūralaus nedažyto vaško žvakę - ją uždegė ir paaiškino, jog žvakė dovanoja žmonėms ne tik šilumą, bet ir teikia jaukumo, saugumo jausmą. Gavusieji žvakę ilgai laikė iškėlę, sukiojo į visus šonus rodydami susirikusiesiems. Po pamokos mergaitės išskubėjo namo, o mes - į futbolo varžybas tarp Lietuvos karių ir Čagčarano komandos. Dainininkė Jurga taip patiko gubernatoriui, kad buvo pakviesta varžybų stebėti iš ypatingos ložės: pakylos prie molinio namo šalia milžiniškos futbolo aikštės.

Futbolas smėlyje

"Suvažiavo daugybė vietos žiūrovų: vyrų ir berniukų. Pažiūrėjus nuotraukas atrodo nerealu: veiksmas vyksta ant žvyruotos, smėlėtos dangos, vartai - kreivi, aplink pilna ginkluotos policijos ir dar daugiau PAG karių... Nors buvome perspėti laikytis krūvelėje, vengti vietos žmonių susibūrimų, stebėti aplinkinius, greitai pamiršome budrumą ir, manau, mūsų kariai, karštai sirgdami už savo komandą, akimis dar ganė ir mus. Šiaip ar taip, jautėmės kaip gerai prižiūrimi vaikai, - prisipažino M.Mickėnas. - Vietiniai vyrai lietuves merginas stadione apžiūrinėjo ir kalbino nesidrovėdami, tarsi jos būtų iš kitos planetos.

Atvežėme daugiau kaip toną labdaros. Tik trečdalį jos išdalijome. Visa kita paskirstys kariai ir specialiosios misijos darbuotojai. Jie geriausiai žino, ko, kam ir kiek reikia. Kai filmuodami klipą ar akcijose dovanodavom vaikams šiltų drabužėlių, žaislų, jautėme, kad vieni pasiima tuos daiktus kaip privalomą duoklę: jūs, užsieniečiai, gerai gyvenate ir galite duoti... Kiti gi, baikštūs mažyliai, vos ką gavę nerdavo į draugų minią ir pranykdavo joje, treti - smalsesni - dar pasilikdavo pažaisti su mumis kamuoliu, pūtė muilo burbulus. Su vaikais žaisdavo ir mus lydintys kariai. Jautėme, kad vaikams patinka mūsų dėmesys.

Galiu pasakyti, kad visi žmonės Čagčarane - tvarkingi, švarūs, pagal galimybes susitvarkę. Gal tik vaikiukai purvinesni, bet tokioje aplinkoje gyvendamas, kur vien dulkės ir mažai vandens, manau, kiekvienas mūsų neblizgėtų švara. Čagčarano žmonės gyvena pagal savo tradicijas ir pagal savo kalendorių, kuris rodo, jog dabar pas juos yra XIV amžius. Mūsų kalendorius kitoks. Tai ir visas skirtumas", - pasakojo Jurgos muzikinio klipo prodiuseris M.Mickėnas, šiandien jau vėl svajojantis nors savaitei sugrįžti atgal į Čagčaraną.

Namai tarsi skirtingi pasauliai

Drabužių dizainerė J.Rimkutė, dainininkės Jurgos klipo "Smėlio žmonės" kostiumo kūrėja, sako, jog parinkdama, kuo dėvėti Jurgai filmuojantis, paisė, kad drabužis negalėtų būti suprastas kaip siena tarp Vakarų ir Rytų kultūrų. Sako ieškojusi kažko laisvo, šiurkštaus, tokios spalvos, kuri "atmuštų" smėlį. O šiurkštūs batai reiškė, kad Goro smėlynams privaloma ištvermė, valia ir ryžtingumas.

"Goro provincijoje vos keliasdešimt kilometrų spinduliu lankydami moteris amatininkes jų namuose pabuvome tarsi skirtinguose pasauliuose: dvejuose namuose dominavo tadžikiškos rankdarbių tradicijos, trečiame būste - jau pamatėme puštunų etnografinį braižą. Taip jau yra Gore - ten gyvena skirtingos etninės grupės.

Esu apvažiavusi daugybę pasaulio kraštų, ir visur stengiuosi pamatyti bei įvertinti vietinius rankdarbius, - sako J.Rimkutė. - Afganistane tai buvo svarbu ne tik man. Pirkdamos etnografinius rankdarbius tiesiai iš autorių parodėme, kad jų darbai yra vertingi. Tikiu, kad iš dalies gautų lėšų jos ne tik vaikus aprengs, bet ir prisipirks kokybiškesnių medžiagų darbui: siūlų, audinių ir t. t. Po susitikimų ir profesinių pašnekesių mus visada pakviesdavo pasivaišinti: čia pat ant žemės tiesdavo paklodę, ant jos išdėliodavo vietinės duonos papločių ir atnešdavo kefyro dubenis, kuriuose primerkta daugybė šaukštų. Jau seniai buvau valgiusi iš to paties dubens su keletu kaimynų."

Rankdarbiai degina akį

Dizainerė Jolanta smagiai nustebo, kad kai kurie motyvai Afganistano moterų rankdarbiuose yra universalūs, tarsi nepriklauso nuo tautos gyvenamosios vietos. Jie tiesiog keliauja per visą pasaulį. Tarkime, siuvinėjimas kryžiuku: ir lietuvės, ir Afganistano moterys moka taip siuvinėti, tačiau Goro provincijoje visiškai kitokios spalvos, ornamentika. Pasak J.Rimkutės, pati aplinka, kurioje gyvena šie žmonės - gamta, namai, vyrų apranga - yra labai monotoniškų spalvų. O moterų rankdarbiai ryškūs ir švytintys, tiesiog degina akį.

"Vienuose namuose mane moterys aprengė kaip jaunąją ir papuošė daugybe karoliukų: prikabinėjo ant kaklo, kaktos, galvos, uždėjo kepurę, - prisipažino Jolanta. - Įsitikinau, kad šiame krašte rankdarbio vertė yra milžiniška: ji matuojama pagal tai, kiek rankų darbo žmonės įdeda per vestuves. Daugybė dalykų skirta vien vestuvėms: nuo veidrodėlių iki skarų."

Dirbinius parduos aukcione

Lietuvos specialiosios misijos atstovai su J.Rimkute pradėjo planuoti, kad vėl grįš į šį kraštą ir pamokys vietos moteris kai kurių amatininkystės niuansų. Ypač kenkia kokybei ne atlikimo rankomis meistriškumas, o pigios, sintetinės medžiagos.

"Manau, viso pasaulio etnografija turi rasti ir randa vietos šiuolaikiniame kostiume ir interjere. Tas pat ir su Afganistano dirbiniais, - sako J.Rimkutė. - Tarkime, marokiečių stilius šiuo metu madingas visame pasaulyje: naudojamas kuriant ir drabužius, ir interjerą, ir net kulinarijoje. Esu įsitikinusi, jei Afganistanas nebūtų taip nualintas karų, savąjį etnostilių galėtų lygiai taip pat sėkmingai pristatyti pasauliui, ir jis būtų labai populiarus.

Bendraujant su moterimis man patiko jų išdidumas, uždarumas. Iš jų akių matyti, kad nestokoja entuziazmo: nori užsidirbti pačios iš to, ką moka geriausiai daryti."

Projekto "Salam. Nelik abejingas" dalyviai, pasak Jolantos, važiavo išsiaiškinti daugybės dalykų: visų pirma sužinoti, ar Afganistane yra vadinamųjų unikalių etnografinių rankdarbių? Ar Goro provincijos moterys nori, kad šie dirbiniai pasiektų pasaulį? Į Lietuvą atsivežtus dirbinius ketinama parduoti labdaros aukcione, o už gautus pinigus Goro provincijos moterims bus perkama reikalingų įrankių, medžiagų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"