Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Aiškinsis, kiek lėšų sukaupta Vyčio paminklui statyti

 
2017 05 17 10:33
Organizatorių nuotrauka

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad parlamentarai galėjo būti suklaidinti apie Vyčio paminklo statybas sostinės Lukiškių aikštėje inicijuojančio fondo veiklą ir sukauptas lėšas paminklui.

Komitetas trečiadienį posėdyje žada svarstyti šį klausimą, pakviečiant ir fondo, ir Kultūros ministerijos atstovus.

R.Karbauskio teigimu, Vyčio paramos fondo atstovų pateikti duomenys rodo, kad skirtingai nei skelbta viešai, fondas turi surinkęs dešimtadalį lėšų, reikalingų paminklo gamybai. Privataus fondo skelbto konkurso metu buvo pasirinkta skulptoriaus Arūno Sakalausko realistinė Vyčio skulptūra, jos gamyba gali kainuoti apie 430 tūkst. eurų.

Vyčio paramos fondo vadovas atsargos generolas Česlovas Jezerskas sako, kad lėšos paminklui nerenkamos aktyviai, kol nėra aišku, ar fondo iniciatyva sulauks valdžios palaikymo. Anot Č.Jezersko, finansinius klausimus patikėta kuruoti kitam fondo steigėjui – buvusiam premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjui Viliui Kavaliauskui. Pastarasis BNS nurodė, kad šiuo metu yra išvykęs į užsienį, apie komiteto rengiamą posėdį taip pat sužinojęs jau būdamas užsienyje ir šiuo metu negalįs atsakyti į klausimus.

Rezoliucijai – tvirta Seimo parama

Prieš kelias savaites Seimas 91 balsu ypatingos skubos tvarka priėmė rezoliuciją, remiančią Vyčio fondo siekius Lukiškių aikštėje iki kitų metų vasario 16 – osios Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo proga pastatyti 7 metrų aukščio Vyčio skulptūrą. Seimas rezoliucija paragino Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę bendradarbiauti su Vyčio paramos fondu bei „operatyviai spręsti visus organizacinius klausimus, susijusius su paminklo „Per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę“, pastatymu iki 2018 metų vasario 16 dienos“.

Priimant rezoliuciją Seime susilaikė vienas parlamentaras, visų kitų parlamentinių frakcijų atstovai šį dokumentą palaikė be didesnių diskusijų. Didžiausia valdančioji „valstiečių“ frakcija taip pat gana vieningai balsavo už rezoliuciją.

Tačiau frakcijos seniūnas R.Karbauskis teigia, kad jau po balsavimų Seime gavo duomenų, kurie kelia abejonių dėl fondo veiklos ir skaidrumo.

„Mes kaip komitetas gavome informaciją iš Kultūros ministerijos ir iš kitų šaltinių dėl realios situacijos. Kaip supratome, yra truputį neteisinga informacija fondo pateikta Seimo nariams, ir Seimo nariai apsispręsdami balsuodami turėjo netikslią informaciją. Surinkta suma yra apie 40 tūkst. eurų, pats projektas – skulptūra nėra pradėta gaminti. Tokią turime informaciją, nors buvo teigiama kas kita. Mums buvo teigiama, kad jau pradėta gaminti“, – BNS aiškino R.Karbauskis.

Anot jo, fondo steigėjai agituodami už savo parinkto paminklo statybas Lukiškių aikštėje, teigė, kad surinkta daug lėšų, iš daugelio asmenų.

„Pasirodo, tai nėra tiesa, yra tik didelis vienas įnašas vienos įmonės. Asmenų, kurie nesusiję su pačiu fondu, yra tik keliolika, o visi kiti – tiesiogiai susiję. Didžioji dalis – 75 proc. – sumos yra vienos įmonės įnašas“, – aiškino R.Karbauskis.

Vyčio paramos fondo Kultūros komitetui pateikti duomenys rodo, kad nuo 2016 metų spalio 12 dienos iki šių metų balandžio 27 dienos fondo sąskaitoje sukaupta 51 tūkst. eurų. Didžiausią dalį – apie 41 tūkst. eurų – sumos paaukojo Vyčio fondo komiteto nario verslininko Prano Kiznio valdoma bendrovė „Lietpak“. Be to, nurodoma, kad fondas jau turėjo 14 tūkst. eurų išlaidų, iš jų apie 11 tūkst. eurų pervesta bendrovei „Petro ofsetas“ už neįvardytos knygos spausdinimą. Dar 3 tūkst. eurų pervesti skulptoriui A.Sakalauskui kaip konkurso pirmosios vietos laimėtojui.

Paminklą gamintų Ukrainoje

Po šių metų vasarį organizuoto konkurso Vyčio paramos fondas su pirmosios vietos laimėtoju A.Sakalausku pasirašė sutartį dėl paminklo gamybos. Joje nurodoma, kad paminklo sąmatinė vertė – 428 tūkst. 695 eurai, į šią kainą įskaičiuotas autoriaus atlyginimas – 22 tūkst. 240 eurų ir 406 tūkst. 455 eurai kūrinio sukūrimo išlaidos. Sutartį taip pat pasirašė ir trečioji šalis – pernai rudenį Ukrainoje įsteigtas paramos fondas „Kunigaikščių Ostrogiškių“ karūna. Šio fondo steigėjas – nuo 2011 – ųjų Ukrainoje gyvenantis lietuvis verslininkas Robertas Gabulas.

Vyčio paramos fondo valdybos pirmininkas Č.Jezerskas BNS teigė žinantis apie sutartį, tačiau išsamesnės informacijos neturintis.

„Nežinau, kas ten pasirašė be manęs tą sutartį. Pasakiau, kad kol nebus aiškumo, niekam pinigų nemokėti“, – BNS aiškino Č.Jezerskas.

Beje, minėta sutartis numato, kad ji įsigalioja tuomet, kai į A.Sakalausko ir Ukrainos fondo sąskaitas bus pervestos lėšos pagal numatytą grafiką.

Paklaustas, kodėl pasirinkta paminklo gamyba Ukrainoje, Č.Jezerskas paaiškino, jog tai pasiūlė konkursą laimėjęs skulptorius.

„Žinau, kad tas skulptorius, kuris išlošė konkursą, jis kartu su jais dirba ir bendradarbiauja. Skulptorius turi savo matymą“, – sakė Č.Jezerskas.

Ukrainos kunigaikščių Ostrogiškių fondas yra inicijavęs antkapinio paminklo Oršos mūšio (1514) laimėtojui kunigaikščiui Konstantinui Ostrogiškiui Kijeve atstatymą. Šis fondas taip pat yra organizavęs konkursą, per kurį atrinkti du ukrainiečiai skulptoriai ir vienas lietuvis – nacionalinės premijos laureatas A.Sakalauskas.

Dailininkų sąjungos atstovė: taip negali ir neturi būti daroma

Dailininkų sąjungos Vilniaus skulptorių sekcijos pirmininkė Aušra Jasiukevičiūtė kritikuoja Vyčio paramos fondo organizuotą konkursą. Anot jos, su skulptoriais iš anksto dėl konkurso nebuvo tariamasi, jis organizuotas skubotai, konkurso sąlygos buvo keičiamos.

„Dalis mūsų dailininkų, kurie buvo įrašyti į fondo sąrašą, jų nebuvo net atsiklausta, juos tiesiog įrašė kaip garsias pavardes, kas irgi mus labai papiktino. Mums kilo įtarimas, kad buvo išlaukta ilgesnį laiką ir tada, kai jau beveik nelieka laiko padaryti gerai, jie staiga išmeta tą idėją, paduoda ją į eterį, pasako, kad nacionalinės reikšmės asmenys pritaria ir jie tą daro, skelbia konkursą“, – BNS kalbėjo A.Jasiukevičiūtė.

Anot jos, dėl paskubomis organizuoto konkurso dalis žinomų skulptorių konkurse nepanoro dalyvauti. A.Jasiukevičiūtės teigimu, siekdami „pridėti svorio“ skelbtam konkursui jo organizatoriai keliems skulptoriams nacionalinių premijų laureatams sumokėjo po kelis tūkstančius eurų už dalyvavimą konkurse.

„Pati stebėjau, kaip konkurso sąlygos keitėsi tris kartus. Jei tai būtų valstybinės institucijos skelbiamas konkursas, tai būtų galima diskvalifikuoti visus. Nes taip nėra ir negali būti daroma. Didelė dalis skulptorių, net tų, kurie norėjo galbūt dalyvauti šitame konkurse, atsisakė ir nedalyvavo, nes suprato, kad tai yra profanacija. Jie tai stumia, kitaip nepavadinsi“, – kalbėjo A.Jasiukevičiūtė.

Tuo metu Vyčio paramos fondo vadovas Č.Jezerskas tikino, kad už dalyvavimą konkurse skulptoriams nebuvo mokama. Premijas gavo tik konkurso pirmų trijų vietų nugalėtojai. Išsamesnių paaiškinimų dėl fondo finansinės situacijos Č.Jezerskas sakė negalįs pateikti, nes tai kuruoja kitas fondo steigėjas V.Kavaliauskas. Pastarasis šiuo metu išvykęs į užsienį ir telefonu neatsiliepia.

Dailininkų sąjungos atstovės teigimu, situacija yra nesuprantama, nes Vyčio paramos fondas skelbiasi, kad jau lieja Vyčio paminklo skulptūrą Ukrainoje, tuo metu Kultūros ministerija dar tik planuoja surengti menines dirbtuves paminklo Lukiškių aikštėje idėjai.

Fondo siekis – spėti iki Vasario 16 – osios

Vienas Vyčio paramos fondo steigėjų V.Kavaliauskas anksčiau žiniasklaidai yra sakęs, kad jei būtų eita „biurokratiniu keliu“, tai Vyčio paminklo sukūrimas ir pastatymas būtų trukęs ne vienerius metus.

„Dažnai prisimenu velionio prezidento Algirdo Brazausko žodžius, kad Lietuvoje nieko neįmanoma pastatyti, nes viską sužlugdo begalinės diskusijos ir ginčai. Būtent dėl to nebuvo įgyvendintas sumanymas pastatyti skulptoriaus Gedimino Jokūbonio sukurtą Jono Basanavičiaus paminklą skverelyje tarp Vilniaus universiteto ir Signatarų namų. Juk beveik visi paminklai Lietuvoje pastatyti visuomeninės iniciatyva“, – portalui lrt.lt yra sakęs V.Kavaliauskas.

„Manau, kad 2018 metų vasario 16 dienai galėtume pastatyti paminklą, kuris taptų pagrindiniu Lietuvos paminklu“, – sakė jis.

Seimo komitetas aiškinsis

Anot Seimo Kultūros komiteto pirmininko R.Karbauskio, trečiadienį komitetas aiškinsis situaciją ir su Kultūros ministerijos, ir su Vyčio paramos fondo atstovais.

R.Karbauskio teigimu, vyriausybinė darbo grupė turėtų tęsti veiklą, o paminklo atrankai, kaip kad ir numačiusi Kultūros ministerija, turėtų būti rengiamos meninės dirbtuvės, jose galėtų dalyvauti visi norintys menininkai.

„Yra galimybė ir su premjeru kalbėjome, kad kitų metų gruodį galėtų būti įgyvendintas šis projektas (paminklo pastatymas Lukiškių aikštėje – BNS). Mums svarbiausia dabar suprasti, ar iš tikrųjų tuo projektu nepabandyta pasinaudoti kai kurių žmonių iš fondo steigėjų pusės mėginant padėti savo įvaizdžio formavimui, o ne pasiekti, kad būtent visuomenės pagalba ir visuomenės palaikymu šis projektas būtų įgyvendintas. (...) Tai gali panašėti į ne visai sąžiningą dalyką“, – svarstė valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos seniūnas.

Kultūros komiteto narys opozicinių konservatorių atstovas Vytautas Juozapaitis taip pat sakė, kad pagal fondo atstovų anksčiau teiktą informaciją susidaręs įspūdį, jog renkant lėšas Vyčio paminklui pažengta toliau. Tačiau gauta faktinė informacija atskleidė kitokį vaizdą.

„Ta informacija mus pasiekė per vėlai. (...) Nevadinčiau to manipuliavimo politikais, gal tiesiog mėginama pasinaudoti jautria tema ir patraukti daugiau žmonių, kad tas įvyktų. Aš manau, kad tie žmonės tikrai nuoširdžiai nori įgyvendinti savo idėją ir galbūt dėl to ne viską pasako arba gal ne visi žinojo vienodą informaciją“, – svarstė V.Juozapaitis.

R.Karbauskis savo ruožtu teigė, kad minėta situacija gali būti panaši į kai kuriuos ankstesnius precedentus, kai privačių fondų inicijuoti paminklų statymo projektai įsibėgėjus darbams dėl netęsėtų pažadų surinkti lėšų guldavo ant valstybės pečių ir turėdavo būti baigiami skubiai ieškant finansų biudžete.

Kultūros ministerijos duomenimis, 2009 metais privataus fondo iniciatyva atidengtas paminklas sostinės V.Kudirkos aikštėje, jo autorius taip pat skulptorius A.Sakalauskas. Paminklas galiausiai pagamintas ir pastatytas ne surinktų visuomenės, o valstybės lėšomis. V.Kudirkos paminklui visuomenininkams pavyko surinkti 107 tūkst. litų (30 tūkst. 989 eurus). Valstybės lėšų iš Vilniaus savivaldybės biudžeto ir Vyriausybės rezervo fondo 2006–2008 metais šiam paminklui skirta 2 mln. 200 tūkst. litų (637 tūkst. 164 eurai).

Šiuo metu Lukiškių aikštė Vilniuje rekonstruojama. Anksčiau skelbta, kad darbus ketinama baigti iki šių metų rudens. Į rekonstrukcijos projektą paminklo statyba neįtraukta, tik numatyta palikti jam vietą. Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"