TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Akmenė norėtų glaudesnių ryšių su Latvija

2013 10 29 4:50
Asmeninio albumo nuotrauka

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas apgailestauja, kad Lietuva ir Latvija neatkuria kelių, užartų abiem šalims atgavus nepriklausomybę. Anot jo, geresnis dvišalių santykių puoselėjimas padėtų ir Akmenės rajono ekonomikai.

- Dar prieš keletą metų teigėte, kad išsprendus nedarbo, miestų ir miestelių apšvietimo problemas bei sumažinus šildymo kainas rajone problemų nebeliktų. Ar pavyko jas išspręsti ar bent kiek sumažinti?

- Galiu pasidžiaugti, kad dvi minėtas problemas išsprendėme, likusią bandome spręsti. Miestai ir miesteliai apšviesti, tai padaryti pavyko sutaupius lėšų, skirtų socialinėms išmokoms. Sutikome tapti savivaldybe, kurioje pašalpos skiriamos nustačius realų jų poreikį. Šildymo kainos rajone mažėja jau nuo 2011-ųjų, per pastaruosius metus jos sumažėjo net ketvirtadaliu. To pasiekti pavyko pastačius naujas katilines. Į jų statybą investuota 36 mln. litų. Jei nebūtų šių investicijų, šildymo kainos Akmenėje būtų tokios kaip Prienuose ar Pakruojyje, kur šildymas brangiausias Lietuvoje.

Sumažinti nedarbą kiek sunkiau. Darbo biržos duomenimis, 12 proc. rajono gyventojų darbo neturi. Šią problemą bandome spręsti savivaldybės lėšomis gydydami žmones nuo priklausomybių. Kol kas atrodo, kad šis sumanymas pasitvirtina.

- Esate sakęs, kad rajone darbo vietų yra, bet trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Ar ieškote būdų, kaip į rajoną pritraukti reikalingų specialistų?

- Įrodėme verslo atstovams, kad jie mūsų rajone yra laukiami, tad jau įkurta pakavimo medžiagų įmonė, kuriamas siuvimo cechas. Pakavimo medžiagų įmonėje nemažai darbo vietų atsirado jokios specialybės neturintiems žmonėms, o tokių rajone yra daug. Drauge pajutome, kad jau imame stokoti inžinierių ir ekonomistų. Todėl nuolat pabrėžiu, kad atėjo laikas įteisinti vadinamuosius siuntimus, kuriuos gavę valstybės lėšomis išugdyti aukštųjų mokyklų absolventai vyktų dirbti ten, kur reikia jų specialybės žinių. Kai man atšaunama, jog tai prieštarautų Konstitucijai, pažymiu, kad ją visada galima keisti ir pildyti. Juolab kad tokia siuntimų sistema yra įteisinta JAV, Švedijoje ir Vokietijoje.

- Kaip Akmenės rajonui pavyksta pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama?

- Savivaldybė yra įgyvendinusi apie 50 ES finansuotų projektų. Pramoniniame rajone išasfaltuota gatvė, prie jos steigiamos verslo įmonės, renovuota 40 daugiabučių ir ruošiamasi renovuoti dar 25, atnaujinta nemažai mokyklų, įrengti jų sporto aikštynai, tvarkomas Naujosios Akmenės parkas, atlikta daug kitų aplinkos tvarkymo darbų. Pasikeitus aplinkai žmonėms, ypač vyresniems, nebesinori būti vien namuose, jie dažniau iš jų išeina, bendrauja vieni su kitais.

- Jūsų rajonas ribojasi su Latvija. Kaip naudojamasi šia kaimynyste?

- Ja naudojamasi toli gražu nepakankamai. Kai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo užarti atokūs keliai, jungę mus su latviais, tie keliai tokie ir liko iki šiol. Tai žmones skiria. Tačiau galiu pasidžiaugti, kad savaitgaliais mūsų turguje ar prekybos centre girdžiu daug latvių kalbos. Be to, draugauja mūsų ir jų muzikos mokyklos, keičiamės koncertais. Artimiausi mūsų draugai latviai gyvena Aucės savivaldybėje, bet taip pat draugaujame su Dobelės savivaldybe, garsėjančia vietos ligoninės akušerijos skyriumi. Girdime, kad gimdyti į jį vykstama net iš Rygos, tad manome, kad kada nors galbūt Dobelėje gimdys ir mūsų rajono moterys.

- Akmenės rajonas neseniai nustebino Lietuvą sumanymu įkurti juros periodo parką. Ko reikia, kad jis atsirastų?

- Mokslininkai mums yra išaiškinę, kad rajone yra visus Žemės evoliucijos laikotarpius liudijančio palikimo, negana to, rajone surasta fitozauro liekanų. Todėl norėtume išnaudoti šį potencialą. Esame lankęsi Lenkijoje, turinčioje net keturis juros periodo parkus. Viename jų, tapusiame pramogų parku, įdarbinta net 400 žmonių.

Norėtume kurti geologinio paveldo parką, esame užsakę jo galimybių studiją. Taip pat apsvarstėme galimybę rajone pastatyti dinozaurų muliažų. Be to, žinau apie sklandančią idėją kurti Europos dinozaurų kelią. Jį kurtų kitų šalių entuziastai, bet visai įmanoma, kad toks kelias eitų ir per Akmenės rajoną.

- Kaip šiuo metu gyvuoja „Akmenės cementas“, kadaise neabejotinai buvęs rajono ekonomikos širdimi?

- Manau, jog verslininkai į šį klausimą atsakytų žodžiu „blogai“, o aš sakau, kad ši įmonė, tapusi mūsų rajono vizitine kortele, turi šviesią ateitį. Sovietmečiu „Akmenės cemente“ dirbo 3500 žmonių, dabar - 560. Keturių akcininkų valdoma bendrovė prieš dvejus metus nutarė pastatyti naują gamyklą, į kurios statybas investuojama 350 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"