TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Alytaus sinagoga kelia ginčų

2015 01 09 6:00
Alytiškiai kol kas nesutaria, kuo turėtų virsti Alytaus žydų sinagoga. Wikimedia Commons nuotrauka

Griūvančią šimtametę Alytaus sinagogą vietos valdžia siekia paversti vaikų ir jaunimo daugiafunkciu centru. Tačiau kai kurie alytiškiai į kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktame pastate norėtų matyti visą Dzūkijos regioną reprezentuojantį meno centrą ir jam yra pasirengę paaukoti net savo sukauptus meno kūrinius.

Kaip tikina paminklosaugininkai, svarbiausia ne tai, kokia veikla bus plėtojama valstybės saugomame pastate, o tai, kad jį būtina išsaugoti - kuo greičiau pradėti restauruoti.

Trūksta tik pinigų

Alytaus miesto vicemerė Nijolė Makštutienė LŽ pasakojo, kad prasidėjus naujam Europos Sąjungos finansinės paramos laikotarpiui grįžtama prie 2009 metais parengto techninio projekto, pagal kurį senoji Alytaus sinagoga turėtų tapti vaikų ir jaunimo daugiafunkciu centru. Jis būtų tam tikra poeto Anzelmo Matučio memorialinio muziejaus tąsa – pačioje sinagogoje ir aplink ją suprojektuotuose nameliuose įsikurtų įvairūs A. Matučio eilėraščių personažai. „Norime įgyvendinti kompleksinį požiūrį į poetą ir jo kūrybą“, - tvirtino vicemerė.

Pagal sumanymą interaktyviam centrui su A. Matučio kūrinių personažais turėtų būti skirtas visas sinagogos pirmas aukštas. Antrame aukšte numatytos erdvės kilnojamoms parodoms rengti. O išlikusiame ir taip pat restauruotiname rabino name būtų įkurta erdvė žydų paveldui ir Alytaus žydų bendruomenės istorijai, konferencijų salė, administracinės patalpos. Manoma, kad interaktyviame centre galėtų dirbti apie 20 žmonių.

„Lietuvos žydų bendruomenė į pastatą nepretenduoja, jis priklauso savivaldybei. Todėl beliko rasti 6 mln. litų sumanymui įgyvendinti“, - teigė N. Makštutienė. Ji neslėpė, jog tai padaryti nebus paprasta. Mat pagrindinis galimas lėšų šaltinis – Europos Sąjungos parama, o visai Alytaus apskričiai, kurią sudaro penkios savivaldybės, per regioninę plėtros tarybą kultūros objektams tvarkyti numatyta skirti tik 3,5 mln. litų.

Geriau – meno centras

Tačiau nuo pat nepriklausomybės pradžios puoselėjama ir kita idėja - paversti sinagogą miestą reprezentuojančia dailės galerija, nes nieko panašaus Alytuje nėra. Tiesa, ja labiau domėjosi meno ir kultūros žmonės, o ne vietos politikai, todėl idėja iki šiol ir liko tik idėja.

Gintaras Šurkus. / LŽ archyvo nuotrauka

Ilgametė pedagogė Nijolė L. stebėjosi, kodėl sinagogoje norima įrengti antrą A. Matučio muziejų, kai toks Alytuje jau yra. Sumanymui šiame pastate įkurti dailės galeriją pritaria ir Alytaus miesto tarybos narys Gintaras Šurkus. Pasak jo, Alytui būtina turėti meno galeriją, nes jokios kitos, kuri reprezentuotų visą Dzūkijos kraštą, nei pačiame Alytuje, nei aplinkiniuose regiono rajonuose nėra. „Kaip miestui reikia policijos komisariato, kaip reikia rotušės, taip reikia ir meno galerijos. Būtina kaupti mūsų krašto kultūros paveldą – rinkti menininkų darbus, kad juos būtų galima parodyti atvykstantiems svečiams, patiems pasižiūrėti ir kaip neįkainojamą turtą palikti ateities kartoms“, - kalbėjo G. Šurkus. Jis minėjo ir pats turįs surinkęs nemažą kolekciją Dzūkijos dailininkų kūrinių. Politikas paliktų ją Alytui, jei tik reikėtų ir būtų kur tuos darbus eksponuoti. Anot G. Šurkaus, tokiam reikalui labiausiai tiktų istorinę ir architektūrinę vertę turintis žydų sinagogos pastatas. Jame ir šalia esančiame rabino name galėtų būti eksponuojamos ne tik nuolatinės meno darbų kolekcijos, bet ir palikta erdvės kilnojamoms parodoms, žydų kultūros vertybėms.

Svarbu naudoti kultūros reikmėms

Užmojus paversti sinagogą interaktyviu vaikų ir jaunimo daugiafunkciu centru Alytaus valdžia jau pristatė ir Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistams. Departamento direktorė Diana Varnaitė LŽ apie alytiškių norus sinagogoje matyti meno galeriją LŽ prisipažino negirdėjusi. „Tiek vienu, tiek kitu atveju pastatas būtų naudojamas kultūros reikmėms, o tai priimtiniausiais žydų sakralinių pastatų panaudojimo būdas“, - pabrėžė D. Varnaitė.

Alytaus žydų sinagoga kairiajame Nemuno krante, Kauno ir Užuolankos gatvių sankirtoje, pastatyta daugiau kaip prieš šimtmetį – apie 1911 metus. Kaip pažymėjo sakralinių pastatų tyrinėtoja mokslų daktarė Marija Rupeikienė, pagrindiniu vakarų fasadu į Užuolankos gatvę atsigręžusi sinagoga yra istorizmo laikotarpio originalus plytų stiliaus pastatas su autentiškais eksterjero dekoro elementais. Ji vientiso tūrio, vieno ir dviejų aukštų, sumūryta iš gelsvų ir raudonų plytų, netinkuota, dengta dvišlaičiu šiferio stogu. Per prabėgusius dešimtmečius sinagogos eksterjeras nedaug tepasikeitė. Okupacijos metais čia buvo sandėliuojama druska. Pastatas dar naudotas ir kaip gamybinės patalpos, todėl jo vidus nuniokotas, tačiau išlikę keturi ploni metalo stulpeliai, tarp kurių stovėjo bima. Rytų sienos tarplangiuose yra iliuzinės tapybos liekanų, o antrame aukšte - geometrinio trafaretinio dekoro fragmentų. „Sinagogos pastatas stovi nenaudojamas jau daug metų. Iš išorės jis dar pakenčiamos būklės ir galbūt galėtų palaukti restauracijos, tačiau vidų būtina tvarkyti jau dabar“, - neabejojo KPD direktorė D. Varnaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"