Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Alytus laukia grįžtančių emigrantų

 
2017 01 10 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nors Dzūkijos sostinėje gyventojų kasmet sumažėja daugiau kaip tūkstančiu, Alytaus asocijuotų verslo struktūrų atstovai tikina, kad į miestą grįžta vis daugiau emigrantų.

Teigiama, kad iš užsienio šalių grįžę emigrantai Alytuje kuria savo verslą, statosi individualius namus. Tačiau įdarbinimo ir nekilnojamojo turto paslaugas teikiantys specialistai tokias tendencijas kol kas vertina atsargiai – dažniausiai emigrantai sugrįžta tik laikinai, neskuba investuoti ir į nekilnojamąjį turtą. Kur kas dažniau jie bando parduoti dar turimą turtą.

Grįžta šeimos

Statistikos departamento duomenimis, Alytaus mieste gyventojų nuo 2006 iki 2016 metų pabaigos sumažėjo beveik 13 tūkst. – nuo 67 tūkst. iki 54 tūkstančių. Nemažą dalį šio proceso lėmė alytiškių ryžtas laimės ieškoti svečiose šalyse. Tačiau Alytaus krašto verslininkų asociacijos pirmininkė Dalia Matukienė įsitikinusi, kad kalbos apie tik išvažiuojančius, bet negrįžtančius emigrantus yra išpūstos. Ji teigia pastebinti, kad jaunos šeimos vis dažniau žvalgosi į gimtąjį Alytų ir čia grįžta turėdamos idėjų kurti savo verslą.

Alytaus krašto verslininkų asociacijos pirmininkė Dalia Matukienė/alytausgidas.lt nuotrauka
Alytaus krašto verslininkų asociacijos pirmininkė Dalia Matukienė/alytausgidas.lt nuotrauka

„Per pastaruosius trejus metus man teko teikti konsultacijas daugiau kaip 100 žmonių, kurie norėjo įsteigti savo smulkiąsias įmones ar pradėti plėtoti įvairius projektus. Kalbantis su jais paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė šių žmonių lėšų verslo pradžiai užsidirbo užsienyje“, – „Lietuvos žinioms“ teigė D. Matukienė. Pasak jos, grįžtantys emigrantai dažniausiai kuria smulkųjį verslą – steigia įvairias kavinukes, geodezines paslaugas teikiančias įmones, dizainerių biurus, keleivių vežimo bendroves. Savarankišką verslą dažniausiai pradeda sugrįžę jauni – nuo 26 iki 40 metų – žmonės, užsienyje baigę mokslus ir ten įgiję darbo patirties. Vienas pagrindinių akstinų grįžti į Lietuvą – šeimoje augantys mažamečiai vaikai, kuriuos tėvai norėtų auginti lietuviškoje aplinkoje.

„Sugrįžę šeimomis jie Alytuje ne tik kuria verslo įmones, bet ir statosi namus, kad turėtų kur gyventi. Kyla ištisi naujų namų rajonai“, – pabrėžė D. Matukienė.

Ne darbas rūpi

Alytaus teritorinės darbo biržos direktorius Regimantas Mačiulis „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad iš tiesų pastaraisiais mėnesiais grįžtančių ir į biržą besikreipiančių emigrantų kiek padaugėjo. Tačiau dauguma jų darbo biržos klientais tampa tik laikinai ir ne dėl to, kad ieškotų nuolatinio darbo Alytuje.

„Metų pabaigoje kasmet užregistruojame daugiau grįžtančiųjų iš užsienio. Tačiau jie grįžta tik laikinai, nes baigiasi jų turėtas terminuotas, sezoninis darbas ir jiems reikalingos sveikatos draudimo ar kitos socialinės garantijos. Susitvarkę dokumentus ar pailsėję jie ir vėl išvažiuos. Tokių, kurie ilgam grįžtų į Alytų ir čia ieškotųsi nuolatinio darbo, per metus pasitaiko vienetai“, – teigė R. Mačiulis.

Ieškojo lietuviškos terpės

Prie tokių išimčių būtų galima priskirti alytiškės Rimos šeimą. Dar prieš ketvertą metų sutuoktiniai save taip pat vadino emigrantais, gyveno ir dirbo Anglijoje. Tačiau prieš beveik trejus metus, emigracijoje praleidę ketverius metus, Rima su vyru bei mažamečiu sūneliu ryžosi grįžti į gimtąjį Alytų. „Emigracijoje nuolat kamavo namų, šeimos, draugų ilgesys. Be to, norėjome, kad mūsų vaikas augtų lietuviškoje aplinkoje, šalia savo senelių“, – teigė moteris. Ji prisipažino, kad iš pradžių nebuvo lengva, bet dabar jau apsiprato, abu sutuoktiniai turi darbą. Nors lietuviškų atlyginimų lyginti su angliškais, anot moters, neverta, jiems užtenka pinigų šeimai išlaikyti, nuosavam butui bei dar truputį pasitaupyti. Todėl dabar jau nesigaili, kad Angliją iškeitė į Lietuvą.

Parduoda turtą

Aplink Alytų, ypač netoli kelių, vedančių Vilniaus ar Kauno link, iš tiesų galima išvysti nemažai naujakurių – vienas po kito stiebiasi nauji individualūs namai. Tačiau, nekilnojamojo turto agentūrų darbuotojų teigimu, manyti, kad šiuose individualiuose namuose kuriasi iš užsienio parvykę emigrantai, būtų klaida. Emigrantų gali būti tik vienetai, o daugiausia individualių namų įsigyja pasiturintys alytiškiai, nusprendę atsisakyti gyvenimo miesto daugiabučiuose ir miesto šurmulį norintys iškeisti į užmiesčio ramybę.

Seniausios Alytuje nekilnojamojo turto agentūros „Miroda“ vadovės Rimos Mitkienės teigimu, prieš kokį dešimtmetį užsienyje pinigų uždirbę emigrantai iš tiesų stengėsi sutaupytas lėšas investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Alytuje jie pirko butus, namus ar statybai tinkamus žemės sklypus. Tačiau prasidėjus ekonomikos krizei tokios investicijos labai sumenko, ir dabar jau tik retas emigrantas ryžtasi investuoti į nekilnojamąjį turtą. Nebent būtų nepabaigęs statybų. R. Mitkienė sako pastebėjusi, kad kur kas dažniau emigrantai bando išparduoti Lietuvoje turimą nekilnojamąjį turtą – namus, butus, į kuriuos sugrįždavo tik dukart per metus – per atostogas. Savo ateities su mūsų šalimi jie jau dažniausiai nebesieja.

Nekilnojamojo turto agentūros vadovės teigimu, neretai emigrantai, pardavę visą nekilnojamąjį turtą, į užsienį išsigabena ne tik vaikus, bet ir kitus šeimos narius, ypač senstančius tėvus.

Reikėtų paskatų

D. Matukienė tvirtino, kad ir į Alytų, ir į Lietuvą grįžtų daugiau emigrantų, jei mūsų šalyje būtų sudarytos palankesnės sąlygos jaunimui pradėti savo verslą. Bene efektyviausia priemone, stabdančia jaunimo emigraciją, galėtų būti finansinė Europos Sąjungos parama įsigyjant savarankiškam verslui kurti reikalingą turtą jaunimui iki 29 metų. Taip pat galėtų būti finansiškai remiamos ir šeimos, nusprendusios įsigyti būstą šalies regionuose, kuriuose plėtojama vaikų ugdymui reikalinga infrastruktūra, ten, kur yra laisvų vietų vaikų darželiuose, mokyklose. Taip esą būtų galima išlaikyti jaunus žmones regionuose ir pasiekti, kad šie nebėgtų į Vilnių ar į užsienio šalių miestus, o liktų gyventi Alytuje.

„Gal į valdžią atėjęs jaunimas pagaliau atsižvelgs į vaikus auginančių šeimų poreikius ir joms kylančias problemas. Juolab kad dabartinės technologijos be problemų leidžia verslą plėtoti ir mažesniuose miestuose. Juk dabar tiek būnant bet kuriame Anglijos mieste, tiek ir Alytuje, pavyzdžiui, galima projektuoti pastatų kompleksą Londone“, – sakė Alytaus krašto verslininkų asociacijos pirmininkė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"