Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Ant Kristinos Brazauskienės užsiundė antstolius

 
2017 04 04 16:39
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Prezidento kanceliarija kreipėsi į antstolius, prašydama iš Turniškių priverstinai iškeldinti prezidento Algirdo Brazausko našlę Kristiną Brazauskienę.

„2016 metų gruodžio 21 dieną įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo pripažinta, kad K.Brazauskienė nuo 2015 metų spalio 12 dienos Turniškėse esančiose patalpose gyvena neteisėtai ir privalo išsikraustyti. Teismo sprendimo nevykdant geranoriškai, Prezidento kanceliarija kreipėsi į antstolius, kad būtų pradėta iškeldinimo procedūra“, – BNS antradienį patvirtino prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba.

Vykdomasis raštas perduotas Vilniuje dirbančiai antstolei Ingai Karalienei. Ji BNS nekomentavo, motyvuodama, kad įstatymas antstoliui neleidžia komentuoti vykdomųjų bylų.

Komentuoti situacijos antradienį BNS nepanoro ir pati K.Brazauskienė.

„Viso gero“, – BNS tepasakė prezidento našlė ir nutraukė pokalbį.

Atmetė prašymą

Praėjusią savaitę Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad nepriima nagrinėti K.Brazauskienės skundo, kuriuo ji siekė panaikinti ankstesnių teismų įpareigojimą išsikelti iš gyvenamų patalpų Turniškėse.

„Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad kasaciniame skunde nesuformuluota tokių teisinių argumentų, kurie atitiktų Civilinio proceso kodekso nustatytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl pateiktą kasacinį skundą atsisakyta priimti“, – BNS sakė teismo atstovė Dovilė Bružaitė.

Teismui viešai paskelbus apie nepriimtą skundą, išieškotojas, Prezidento kanceliarija kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą. Išduotas vykdomasis raštas netrukus buvo perduotas antstoliams vykdymui. Aukščiausiajam Teismui nepriėmus skundo, tapo aišku, kad A.Brazausko našlė Turniškėse gyvena neteisėtai – dviejų instancijų teismai yra pripažinę, kad K.Brazauskienė patalpas yra užėmusi neteisėtai.

Pernai gruodį Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad palieka galioti sprendimą dėl K.Brazauskienės iškeldinimo. Našlės apeliacinis skundas buvo atmestas.

Tada teisėjų kolegija, išnagrinėjusi K.Brazauskienės apeliacinį skundą, nusprendė palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą pernai gegužės 13 dieną – sprendimu buvo tenkintas Prezidentūros kanceliarijos ieškinys. Skundu K.Brazauskienė norėjo, kad būtų panaikintas prieš tai sudarytas panaudos sutarties punktas dėl 5 metų ir nustatytas 10 metų gyvenamųjų patalpų Turniškėse panaudos laikotarpis.

Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, prezidento ir prezidento sutuoktinio teisinis statusas yra skirtingas. A.Brazauskui buvo suteiktos gyvenamosios patalpos Turniškių gatvėje neterminuotam laikotarpiui, jam mirus, su jo našle buvo sudaryta panaudos sutartis 5 metams.

„Ji apie sutarties terminą žinojo ir jam neprieštaravo“, – paskelbė apygardos teismas.

Teisėjų kolegija tuomet teigė, kad prezidento sutuoktinis pagal teisinį reguliavimą turi socialines garantijas, viena iš jų – gyvenamosios patalpos, tačiau įstatymas nereglamentuoja nei patalpų dydžio, nei konkrečios vietos. K.Brazauskienei buvo pasiūlytas kitas gyvenamasis būstas, tačiau ji atsisakė kraustytis.

Kreipėsi antrą kartą

Prezidento kanceliarija į teismą dėl K.Brazauskienės iškeldinimo iš valstybinės rezidencijos Turniškėse kreipėsi 2015 metų spalį, kai pasibaigus būsto panaudos sutarčiai K.Brazauskienė nereagavo į prašymus dėl išsikeldinimo iš valstybei priklausančios rezidencijos. Ją numatoma panaudoti valstybės reikmėms.

Jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos.

Civilinio proceso kodeksas numato, kad kai iškeldinama iš gyvenamosios patalpos, terminas įvykdyti sprendimą nustatomas ne trumpesnis kaip 30 dienų ir ne ilgesnis kaip 45 dienos.

Iškeldinamo asmens turtą turi pasiimti pats iškeldinamasis. Jeigu iškeldinimo metu iškeldinamas asmuo nedalyvauja arba atsisako pasiimti iškeldinamą turtą, to turto apsaugą turi užtikrinti antstolis. Antstolis gali aprašyti ir įkainoti iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą.

Aprašytas turtas kartu su turto aprašo kopija perduodamas saugoti asmeniui, paskirtam turto saugotoju. Turto aprašo kopija išsiunčiama ar kitaip perduodama skolininkui. Turtą gali saugoti ir pats antstolis.

Turto saugotojas perduoda turtą skolininkui antstolio patvarkymu. Visas su turto saugojimu susijusias išlaidas atlygina skolininkas.

Jeigu skolininkas per tris mėnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos nepasiima savo turto, jis realizuojamas, o gautos pajamos, atskaičius vykdymo išlaidas, perduodamos skolininkui.

Jeigu iškeldinimas vykdomas nedalyvaujant iškeldinamajam ar bent vienam pilnamečiui jo šeimos nariui arba iškeldinamasis atsisako pasiimti iškeldinamą turtą, šis turtas įrašomas į turto aprašą ir esant galimybei įkainojamas. Jei yra didelis kiekis vienarūšių ir (arba) mažaverčių daiktų (namų apyvokos reikmenų, aprangos, avalynės, dokumentų, knygų ir pan.), jie gali būti supakuojami į dėžes, maišus ir kt. arba sudedami į atskiras patalpas, kurios užantspauduojamos ir joms suteikiamas numeris. Šis numeris įrašomas turto apraše.

Kai nėra galimybių užtikrinti iškeldinamojo turto apsaugą, antstolis aprašyto turto saugotoju skiria išieškotoją.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"