TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Antrąją Šv. Velykų dieną – margučių ridenimas ir lalavimas Rumšiškėse

2014 04 21 18:46
Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Baigę pasninką, atšventę Šv. Velykas su šeima ir apsilankę bažnyčioje paminėdami Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš mirusiųjų lietuviai šventes tradiciškai baigia švęsti kiek trankiau ir linksmiau. Nemažai tautiečių antrąją Šv. Velykų dieną sutinka kartu su daugybe nepažįstamų, bet pasivaržyti ir linksmai pasibūti nusiteikusiųjų Rumšiškėse esančiame Lietuvos liaudies buities muziejuje.

Įprastai šventės pastarajame prasideda vidurdienį ir pasklinda po visus keturis muziejuje įrengtus etnografinius regionus – Suvalkiją, Aukštaitiją, Žemaitiją ir Dzūkiją. Daugiausia atrakcijų publiką šįmet sutraukė į Žemaitiją ir greta esantį miestelį. Šio teritorijoje buvo galima pasigaminti aitvarą, sudalyvauti viktorinoje ir laimėti riestainių, išsimainyti atsineštus margučius į labiau patikusius, pasiklausyti muzikos. Iš miestelio traukiant į Žemaitiją, kur įsikūrusiose sodybose kiaušiniai ridenti loveliais ir lazdomis, buvo galima sutikti ir Velykų bobutę. Kraitelę margučių prisikrovusi moteris su ja pabendravusiems vaikams padovanodavo ir vašku margintų kiaušinių, ir gardžių meduolių. Velykų bobutė buvo vadinama Velyke. Ji gyveno pamiškėje, turėjo cukrinį arba vaškinį vežimaitį, į kurį Šv. Velykų rytą pasikinkydavo kiškius ir veždavo kiaušinius vaikams. Dažniausiai kiekvienam vaikui ant palangės buvo paliekami du margučiai.

Bene smagiausia šventės atrakcija – kiaušinių ridenimas. Net tie, kurie į Rumšiškes jų neatsivežė, kitų dalyvių ir šventės rengėjų buvo apdovanoti, todėl galėjo nevaržomi įsitraukti į šį užsiėmimą. Visi puikiai žino vaikišką žaidimą, kuomet nuo medinio lovelio ridenami kiaušiniai, o laimi tas, kurio kiaušinis nurieda toliausiai. Seniau tokį žaidimą žaidė ir vaikai, ir suaugę. Tikėta, kad kiaušiniai riedėdami per žemę pažadina žalčius ir gyvates, o šie, pradėję šliaužioti savo pilvais kutena ir prikelia žolytes bei augaliukus.

Visų pirkių, įsitraukusių į šventinį sūkurį, prieigose buvo galima pasiklausyti tradicinių Šv. Velykų lalavimų. Be šių liaudiškų melodijų senovėje neišsiversdavo nė viena pavasarį skelbianti šventė.

Į Rumšiškes antrąją Šv. Velykų dieną atvyko ir „Svajonių karavanas“, raginęs šventėje apsilankiusias šeimas parašyti savas svajones, kurių dalis bus išpildyta. Greta norintieji už nedidelį mokestį vaišinosi ir „Svajonių koše“, išvirta iš grikių.

Seniau įvairūs Šv. Velykų papročiai buvo nesvetimi nei vaikams, nei suaugusiems. Vyrai margučius užkasdavo laukuose - tikėta, kad tada derlius bus geresnis, o moterys kiaušinių paslėpdavo namuose, manydamos, kad tai apsaugos juos nuo žaibų. Šv. Velykų margučius sergantieji glausdavo prie skaudamų vietų, o vaikų norinčios susilaukti moterys gerdavo žalius kiaušinius.

Suaugę lankydavo kaimynus, barškino barškučiais ir taip linkėjo vieni kitiems šilto pavasario ir gero derliaus, dainavo dainas su motyvais „ai lalu lalu“ ir „ei lalo“ - todėl ir sakoma, kad eidavo lalauti. Manoma, kad lalavimas skirtas trigalvei gimimo, gyvenimo ir mirties deivei Lelai, kuri taip pat buvo ir vaisingumo, jaunuolių, santuokos globėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"