TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Anykščiai statysis Vorutos pilį

2015 12 30 6:00
Manoma, kad pirmajam Vorutos pilies statybų etapui reikėtų 430 tūkst. eurų. Anykščių rajono savivaldybės nuotraukos

Prieš 18 metų tuomečio Anykščių mero Sauliaus Nefo iškeltą idėją ant Šeimyniškėlių piliakalnio pastatyti Vorutos pilį ėmėsi įgyvendinti dabartinis rajono vadovas Kęstutis Tubis.

Šalia kelio, vedančio iš Anykščių į Rokiškį, tuoj už Anykščių miesto ribos, 2017 metais turėtų iškilti iš medinių rąstų pastatyta Vorutos pilis. Rajono meras K. Tubis teigė, jog rūpintis XIII amžiaus pilies statybomis jį skatina noras padaryti šį kraštą dar patrauklesnį ir patiems anykštėnams, ir svečiams.

Dėl valstybingumo

Voruta – istoriniuose dokumentuose minima pilis, garsi tuo, kad per susirėmimą jos teritorijoje 1251 metais Lietuvos karaliui Mindaugui pavyko apsiginti nuo lietuvių kunigaikščių, siekusių atimti iš jo valdžią. Kaip byloja viena dabarties istorikų pateikiamų versijų, Vorutos pilis stovėjo ant Šeimyniškėlių piliakalnio, stūksančio netoli Anykščių ir gerai ištyrinėto archeologų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę netrukus buvo iškelta idėja būtent čia dėl valstybingumo pastatyti Vorutos pilį.

Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas LŽ pasakojo, kad Šeimyniškėlių piliakalnis šalyje buvo neblogai žinomas ir turistų lankomas iki XX amžiaus vidurio. „Ekskursijas į jį organizuodavo Anykščiuose gyvenęs rašytojas A. Vienuolis, kuris itin domėjosi krašto istorija ir ją puoselėjo“, – sakė A. Verbickas.

1957-aisiais rašytojui mirus, domėjimasis piliakalniu nutrūko, o jis pats apaugo mišku. „Piliakalniai susiję su Lietuvos valstybingumu, tad sovietinei ideologijai jie nebuvo parankūs“, – pabrėžė muziejaus vadovas.

Kęstutis Tubis (dešinėje): „Itin svarbu, kad pilis nedvelktų kiču, o primintų autentišką XIII-XIV amžių statinį.“

Dvi deklaracijos

Baigiantis XX amžiui pamirštam Šeimyniškėlių piliakalniui išskirtinį dėmesį parodė S. Nefas.

„Dar dirbdamas istorijos mokytoju S. Nefas organizuodavo piliakalnio valymo talkas, per kurias būdavo kertami ant jo augantys medžiai ir krūmynai. O tapęs rajono meru jis užsibrėžė tikslą piliakalnio teritorijoje pastatyti ir pačią Vorutos pilį“, – kalbėjo A. Verbickas.

Idėja pastatyti pilį buvo iškelta 1997 metais. „Labai tikimės, jog praėjus dvidešimtmečiui, 2017-aisiais, pilis jau stovės ir trauks turistus“, – vylėsi muziejininkas. Jis priminė, kad rengiantis šioms statyboms buvo pasirašytos dvi deklaracijos. Pirma deklaracija, 1999-aisiais patvirtina tuomečių kultūros, aplinkos ministrų, Valstybinės aplinkosaugos komisijos, Archeologų draugijos ir Anykščių rajono vadovų, kvietė šioje vietoje pastatyti medinę pilį. Antra deklaracija, kurią 2004-aisiais drauge su kitais atsakingais asmenimis pasirašė ir tuometis šalies prezidentas Valdas Adamkus, dar sykį paraginta statyti pilį kaip paminklą šalies valstybingumui.

Anot A. Verbicko, Vorutos pilies klausimu aktyviai rūpinosi buvę Anykščių rajono merai S. Nefas ir Darius Gudelis. Už 89 tūkst. eurų, gautų iš europinių fondų, buvo parengti statyboms reikalingi dokumentai ir techninis projektas. „Kiek pamenu, tuomet iš Europos Sąjungos fondų tikėtasi lėšų ir pačios pilies statyboms, tačiau paaiškėjo, kad tokios paskirties statiniams europinių pinigų neskiriama“, – sakė muziejaus direktorius.

Beje, kitados Šeimyniškėlių piliakalnio teritorijoje buvo pastatytas vienas Vorutos pilies bokštas. Jo nuotrauka iliustruojami vidurinėms mokykloms skirti istorijos vadovėliai.

A. Verbickas pasidžiaugė, kad vos tapęs Anykščių rajono meru K. Tubis užsidegė noru kuo greičiau pastatyti pilį ir net sutiko būti jos globėju. „Šis faktas teikia vilčių, jog Vorutos pilį tikrai turėsime“, – pabrėžė muziejininkas.

Piliakalnių metams

K. Tubis neslėpė, kad jį sužavėjo pirmtakų merų, šalies istorikų ir prezidento V. Adamkaus išsakyta idėja pastatytą Vorutos pilį paversti gyvosios istorijos mokykla, kuri garsintų Anykščių kraštą ne vien Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

„Neabejoju – pastatyti šią unikalią pilį tikrai įmanoma“, – LŽ tvirtino meras. Jis svarstė, kad anksčiau pasistatyti Vorutos pilį Anykščiams greičiausiai sutrukdė ilgametė ir nemažai lėšų pareikalavusi Valdovų rūmų statyba Vilniuje.

„Techninis Vorutos pilies projektas parengtas 2006-aisiais. Jį peržiūrėję įsitikinome, kad nuo to laiko statybos kaina padidėjo 15 proc.“, – kalbėjo K. Tubis.

Anot mero, pirmajam statybų etapui, per kurį planuojama pastatyti du rąstinius bokštus, sujungtus taip pat rąstų galerijomis, reikėtų 430 tūkst. eurų. Šiuo metu intensyviai ieškoma galimybių gauti reikiamų lėšų. „Itin svarbu, kad pilis nedvelktų kiču, o primintų autentišką XIII-XIV amžių statinį“, – pažymėjo K. Tubis.

Jis vylėsi, kad 2017-aisiais, kurie Lietuvoje paskelbti Piliakalnių metais, pirmasis Vorutos pilies statybų etapas bus baigtas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"