TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Anykštėnai žada laikytis monsinjoro priesakų

2014 07 26 6:00
Sklype kunigas Alfonsas Svarinskas pastatė šiuo metu jau griūvantį kryžių. Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

Prieš pusantrų metų monsinjoras Alfonsas Svarinskas paskelbė Anykščių valdžiai dovanojantis žemės sklypą su sąlyga, kad jame bus pastatytas kovotojams už Lietuvos laisvę skirtas memorialas. Anykščių vadovai pabrėžia, jog tai būta tik žodinės dovanos, tačiau jei dvasininko žemė išties atiteks rajonui, jo priesakai bus vykdomi.

Praėjusį pirmadienį į paskutinę kelionę išlydėtas monsinjoras A. Svarinskas, 1998-2000 metais klebonaudamas Anykščių rajone, Kavarske, už 5 tūkst. litų, valstybės jam išmokėtų kaip kompensacija už sovietų lageriuose patirtas kančias, savo tarnystės vietoje nusipirko sklypą. Dvasininkas ėmėsi žygių, kad jame būtų įamžintas nužudytų laisvės kovotojų atminimas.

Sklype kunigas pastatė šiuo metu jau griūvantį kryžių, o suplanuotą memorialą patikėjo įrengti Anykščių valdžiai, prieš tai pareiškęs, kad rajonui dovanoja savąja kankinyste pelnytą sklypą. Anykščių rajono vicemeras Donatas Krikštaponis ir Kavarsko seniūnas Algirdas Gansiniauskas vakar LŽ patikino, kad tokios žodinės dovanos iš tiesų būta. Jiedu neslėpė, kad laukia nemažai biurokratinio darbo, kol monsinjoro dovana Anykščių kraštui, o kartu visai Lietuvai, bus įteisinta.

Atminimo įprasminimas

Anykščių rajono savivaldybei dovanojantis sklypą su sąlyga, kad jame būtų įamžintas už laisvę kovojusių ir žuvusių 186 šio krašto partizanų atminimas, A. Svarinskas LŽ tvirtino dar 2012 metų rudenį. Kunigas tuomet neslėpė, kad tokiam žingsniui jį įkvėpė Valstybinės mokesčių inspekcijos raginimai mokėti kasmetinį kelių šimtų litų žemės mokestį, kuriam nebepavyksta surinkti pinigų. Garbaus amžiaus dvasininkas taip pat prisipažino pritrūkęs jėgų Kavarske kurti memorialą partizanams kankiniams, kurių kūnai nežinia kur pakasti. “Lietuva turi žinoti, kas jai iškovojo laisvę, ir privalo tinkamai pagerbti šių žmonių atminimą”, - tąkart sakė dvasininkas.

A. Svarinskas turimoje žemėje prie žmonių lankomo vadinamojo šv. Jono šaltinio savo iniciatyva pastatė kryžių ir norėjo, kad netoli jo atsirastų 186 mažesni kryžiai, kurių kiekvienas būtų skirtas kritusiam laisvės kovotojui. Monsinjoras tuomet svarstė, kad sklypas netoli Šventosios upės yra gana šaltiniuotoje vietoje, o tai galbūt trukdytų statyti medinius kryžius, tad būtų geriau rinktis akmeninius ar bent jau akmens plokštes. Vizualųjį sprendimą kunigas buvo nutaręs patikėti rajono valdžiai.

Pirmiausia sutvirtins kryžių

Anykščių rajono vicemero D. Krikštaponio žiniomis, minėto sklypo nuosavybės dokumentai iki šiol yra nesutvarkyti. Anot jo, jei kunigo žemė išties atiteks savivaldybei, ji neabejotinai vykdys monsinjoro valią ir stengsis, kad Kavarske būtų įamžinti kovotojai už laisvę. “Neseniai buvo pastatytas ir atidengtas paminklas partizanams Troškūnuose. Kavarskas irgi vertas paminklo žuvusiems kovotojams”, - teigė D. Krikštaponis.

Kavarsko seniūnas A. Gansiniauskas taip pat patikino, kad A. Svarinskas ne sykį siūlė priimti jo dovaną - žemę, tačiau to nebuvo padaryta. “Galėčiau sakyti taip: de facto kunigo žemė pagal jo valią turėtų priklausyti savivaldybei, tačiau de jure taip nėra”, - kalbėjo jis. Seniūnas pasakojo, kad šviesaus atminimo kunigas žemę pirko iš privataus asmens, kuris turėtą trijų hektarų žemės plotą pardavė iš viso keturiems asmenims. Trys iš jų suskubo įteisinti nuosavybę, atliko reikiamus žemės matavimus.

"Tiesą sakant, gaila, kad neatsirado kas vienam garsiausių Lietuvos žmonių, sulaukusių garbaus amžiaus, padėtų sutvarkyti žemės dokumentus", - apgailestavo A. Gansiniauskas. Jo manymu, dėl A. Svarinsko ketintos padovanoti žemės dabar teks aiškintis su Bažnyčia. Artimiausias seniūno planas - sutvirtinti kunigo žemėje jo paties iniciatyva pastatytą šiuo metu svyrantį kryžių.

Būtina tęsti darbus

Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebono pareigas šiuo metu einantis kunigas Norbertas Martinkus patvirtino, kad jo pirmtako kunigo A. Svarinsko ketintos dovanoti žemės dokumentai nesutvarkyti, dovanojimo aktas nepasirašytas. Paklaustas, kam paprastai atitenka mirusių kunigų užgyventas turtas, N. Martinkus teigė, jog vyskupijų kurijos dažniausiai prašo kunigų, kad šie parašytų testamentus.

Jis vylėsi, kad galbūt ir monsinjoras A. Svarinskas yra savo valią išreiškęs testamentu. Jei testamento nėra, dvasininkų turtas, anot N. Martinkaus, kaip ir visų kitų mirusių Lietuvos piliečių, pagal įstatymus atitenka jų giminėms.

N. Martinkus pabrėžė, kad vos porą metų Kavarske praleidęs A. Svarinskas paliko neišdildomą lietuvybės pėdsaką. Anot jo, prie šio kunigo žemėje esančio kryžiaus per bažnytines šventes žengia gausios tikinčiųjų procesijos. Ant kunigo A.Svarinsko iniciatyva priešais Kavarsko bažnyčią pastatyto stiebo per visas tautines šventes iškilmingai keliama Trispalvė. Šio dvasininko rūpesčiu bažnyčios šventorių papuošė dar ilgai stovėsiantys kryžiai.

“Svarstau, kad dabar, monsinjorui išėjus į amžinybę, galėtų būti įsteigtas jo vardu pavadintas fondas, kuris rūpintųsi jo idėjų įamžinimu”, - teigė kunigas N. Martinkus. Jis neabejojo, kad A. Svarinsko fondas turėtų nesunkiai gauti lėšų, reikalingų jo darbams tęsti. Juk kunigu, kalinčiu sovietiniuose lageriuose, buvo susirūpinęs JAV prezidentas Ronaldas Reaganas, ir jį, kaip kovotoją už žmogaus teises, yra apdovanojusios JAV, Meksika, Venesuela.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"