TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Apie Antrąjį pasaulinį karą pasakos kitaip

2016 02 02 15:30

Uostamiestyje baigta ruošti naujojo muziejaus apie Antrojo pasaulinio karo istoriją Mėmelyje koncepcija, kuri atskleidė daug netikėtų sprendimų ir originalių sumanymų. 

Karo muziejus, pavadintas „39/45“, bus įrengtas kol kas tuščiose požeminėse patalpose, po rekonstruota rytine Memelburgo piliavietės kurtina ir duris lankytojams atvers kitų metų pradžioje. 2017-aisiais Klaipėda taps Lietuvos kultūros sostine.

Kad ekspozicijos bus išties unikalios, galima suprasti vien iš detalių: pavyzdžiui, virtualiai, pasitelkus specialiuosius efektus lankytojai galės „sugriauti“ Mėmelio senamiesčio maketą ir išvysti, kas liko iš miesto širdies atėjus sovietų armijai.

„Šis muziejus bus unikalus visoje Lietuvoje ir net neabejoju, kad pritrauks gausybę žmonių. Vien ši vieta yra tarsi magnetas“, – teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Taika karo metu

Naujai kuriamas Antrojo pasaulinio karo muziejaus bus Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) padalinys. Pastarojo direktorius dr. Jonas Genys pasakojo, kad teko ilgai laužyti galvas norint pažvelgti į baisiausius įvykius kitaip.

„Šio karo tema yra subtili ir jautri, o Klaipėdos atveju ji dar ir komplikuota. 1939 metais mūsų miestą okupavo naciai, tačiau iki 1945 m. tuo metu, kai visoje Europoje degė karo liepsnos, klaipėdiečiai gyveno įprastą gyvenimą. O atėjus sovietams masiškai bėgo iš savo namų. Tad rakursų čia – daug. Mes pasirinkome bandymą pažvelgti į tą laikmetį paprasto miestiečio ar kario akimis“, – teigė J.Genys.

Todėl naujajame muziejuje bus mažiausiai stengiamasi demonstruoti šabloniškus istorijos pateikiamos būdus.

„Jau ir pati vieta įpareigojo ieškoti įdomesnių muziejininkystės sprendinių: ekspozicijos bus įrengtos autentiškose, 1942–1944 m. vokiečių statytose patalpose: jūrinių minų saugykloje. Muziejus bus suskirstytas segmentais, kiekvienoje patalpoje atskleidžiant vis naujų temą. Tai ir Mėmelis iki hitlerinės okupacijos, karo išvakarėse, šturmo metu, po karo. Muziejus turi apie 200 išskirtinių nuotraukų, kaip klaipėdiečiai gyveno 1939–1945 m.“, – pasakojo MLIM vadovas.

Atėjus sovietams uostamiestyje buvo likę vos 28, kitais duomenimis – 16 gyventojų.

„Tad lankytojai galės išvysti visą tą stulbinamų pokyčių mozaiką. Žinoma, bus muziejuje ir patrankų, ir artefaktų, uniformų, dokumentų, žemėlapių, schemų, tačiau pažvelgta į karą – kitaip. Buitiškiau, žmogiškiau, ne vien per sausą istoriją“, – sakė jis.

Specialieji efektai

Vienas iš koncepcijos kūrėjų, dailininkas Anatalojus Klemencovas tikino, jog lankytojai išvys daug tokių elementų, kurių nėra nė viename kitame muziejuje.

„Pavyzdžiui, bus galima „sugriauti“ senamiestį. Jo maketą naudojant specialiuosius, vizualinius efektus. Pamatyti, kuo virto Klaipėda po raudonosios armijos šturmo. Palyginti atstatytą uostamiestį po karo su ikikariniu. Bus daug liečiamųjų ekranų, instaliacijų, interaktyvių sumanymų, animuotų projekcijų, filmų, garsinių fonų. Vienoje iš salių stovės ilgas vežimas, pripiltas žvyro. Po juo – stiklas, o po stiklu – įvairiausi muziejiniai artefaktai, nuotraukos, datos, faktai. Lankytojas galės rankomis žarstyti žvyrą ir ieškoti istorijos pėdsakų“, – atskleidė A.Klemencovas.

Dalį išskirtinių, vokiečių karių subkultūrą atskleidžiančių eksponatų dovanos Klaipėdos paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.

„Vieną kolekciją surinkau po didžiojo 2005 metų Smiltynės gaisro. Paaiškėjo, kad pušaitės slėpė vokiečių baterijos pėdsakus, ant kiekvienos kalvelės radau po buvusį įtvirtinimą. O ten būta įdomiausių kariškų daiktų. Radau dantų pastos tūbelių, veido ir rankų kremo „Nivea“ dėžučių, indų duženų, alkoholio butelių, kavinuką, puodukų, indų likučių, specialiai kariams gamintų servizų“, – LŽ sakė jis.

Dar viena muziejaus įdomybė: tai iki šiol visuomenei nedemonstruoti išskirtiniai pokariniai dokumentai, rasti archyvuose. Mat sovietams okupavus Mėmelį valdininkams reikėjo spausdinti krūvas įsakymų, o popieriaus trūko, todėl nepasibodėta rašyti ant vokiškų dokumentų.

„Tai yra labai įdomu: vienoje pusėje – vokiškai, kitoje – rusiškai. Vien dėl to popieriaus trūkumo mums liko daugybė nežinotų vokiškosios Klaipėdos gyvenimo faktų“, – šyptelėjo J.Genys.

Muziejaus patalpos (5 salės ir foje) užims 320 kv. metrų, tačiau po rytine kurtina dar bus ir konferencijų salė bei kavinė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"