TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Aplinkos teršėjams mojuojama baudų vėzdu

2013 04 26 6:04
Į vandentvarkos objektus didžiulius pinigus investavusios savivaldybės vis dar sunkiai prikalbina gyventojus, kad šie jungtųsi prie tinklų. LŽ archyvo nuotrauka

Aplinkosaugininkai piniginėmis baudomis grasina tiems sodybų šeimininkams, kurie, užuot naudojęsi galimybe prisijungti prie naujų nuotekų tinklų, piktybiškai teršia aplinką. 

Savivaldybių atstovai tikisi, kad taip aplinkosaugininkai padės ir jiems, nes iki šiol sunkiai sekasi įtikinti žmones jungtis prie centralizuotų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, įrengtų už Europos Sąjungos (ES) milijonus. Finansuoti įvadų į konkrečius namus tiesimą privalo patys gyventojai.

Grasina nubausti

Marijampolės aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Kęstučio Užuoto teigimu, pastaruoju metu atliekamų paviršinių telkinių vandens kokybės tyrimų rezultatai parodė, kad kai kurių teršalų kiekiai viršija nustatytas normas. Dažniausiai buitinių teršalų aptinkama per Marijampolę tekančiuose Uosupio ir Javonio upeliuose.

"Dar prieš porą metų atlikome patikrinimus Marijampolės mieste ir įsitikinome, kad problemų yra labai daug. Net ir ten, kur įmanoma prisijungti prie kanalizacijos tinklų. Tada mūsų patikrinimai buvo labiau prevenciniai, bet vis vien teko nubausti 10 asmenų, kurie leido nuotekas į aplinką. Dar ne vieną dešimtį žmonių įspėjome. Dabar žiūrėsime, ar kas nors pasikeitė", - sakė K.Užuotas.

Aplinkosaugininkai neslepia šįkart būsiantys griežtesni, todėl nubaustųjų rasis kur kas daugiau. Už aplinkos teršimą nuotekomis pažeidėjams gali būti skiriamos administracinės baudos nuo 200 iki 1000 litų, taip pat skaičiuojama aplinkai padaryta žala. Patikrinimus ketinama surengti ne tik Marijampolėje, bet ir Netičkampio, Skaisčiūnų, Narto ir Puskelnių gyvenvietėse, kur taip pat esama naujų nutiestų nuotekų tinklų.

Anot K.Užuoto, daugiausia dėmesio žadama skirti vietiniams nuotekų kaupimo rezervuarams, kuriuos turi įsirengę individualių namų gyventojai. Neslepiama, kad kai kurie marijampoliečiai elgiasi itin įžūliai - teršalus iš rezervuarų tiesiog pumpuoja į kanalus, upelius.

Investavo milijonus

Marijampolės miesto ir aplinkinių gyvenviečių vandentiekio ir kanalizacijos tinklų rekonstrukcijai bei plėtrai iš ES fondų skirta daugiau kaip 60 mln. litų. Iki šių metų pabaigos prie nuotekų tinklų turėtų prisijungti daugiau kaip 3000 gyventojų, prie vandens tiekimo - apie 2500. Prie vandens tiekimo tinklų tiek miesto, tiek gyvenviečių žmonės jungiasi noriau negu prie kanalizacijos.

Bendrovės "Sūduvos vandenys" direktorius Algis Kadišius teigė, kad itin sunku prikalbinti jungtis prie kanalizacijos tinklų kai kurių nedidelių Marijampolės miesto gatvių - Alytaus, Telšių, Pakalnės, A.Gustaičio - gyventojus. Esama atvejų, kai nė vienas visos gatvės gyventojas nenori, kad jo namuose atsirandančios nuotekos būtų tvarkomos centralizuotai.

Žmonėms reikia mokėti už tuos vandens tiekimo ir nuotekų tinklų tiesimo darbus, kurie vyksta jų sklype. Kiti darbai finansuojami ES lėšomis, 5 proc. darbų vertės turi pridėti savivaldybės.

"Siūlome darbus atlikti mažiausiomis kainomis - po 50 litų už 1 metrą trasų, bet tai gyventojų nelabai domina, nes kai kuriuose namuose net nėra įrengtas vietinis vandentiekis bei kanalizacija - žmonės naudojasi šuliniais, o nuotekas išpila į įsirengtus rezervuarus", - aiškino A.Kadišius.

Džiaugsmą keičia nerimas

Kai prieš keletą metų Lietuva vandentvarkos projektams iš ES fondų sulaukė daugiau kaip milijardo litų, dauguma savivaldybių neslėpė džiaugsmo. Tačiau nutiesus tinklus paaiškėjo, kad toli gražu ne visi gyventojai pageidauja prie jų jungtis. Taip yra ne tik Marijampolėje, bet ir Kazlų Rūdos, Radviliškio, Vilkaviškio, Plungės, Joniškio bei kitose savivaldybėse.

Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Slapšinskas LŽ pasakojo, kad šių problemų pavyko išvengti tik tada, kai pati savivaldybė iš savo biudžeto sutiko dengti didelę dalį gyventojų išlaidų.

Jei specialistams nepavyks gražiuoju prikalbinti gyventojų nuotekas tvarkyti šiuolaikiškai, jie patys gali sulaukti finansinių sankcijų dėl projektuose numatytų, bet nepasiektų rezultatų.

Prijungti prie tinklų tam tikrą skaičių gyventojų vandenį tiekiančios ir nuotekas tvarkančios bendrovės turi per dvejus metus nuo tinklų įrengimo darbų pabaigos. Jei to pasiekti nepavyks, įmonėms teks grąžinti ES paramos lėšas.

Vandentvarkos projektų vykdymą prižiūrinčios Aplinkos projektų valdymo agentūros Vandenų projektų skyriaus vedėjas Edmundas Bogavičius patvirtino, kad tokie nuogąstavimai - pagrįsti. "2012 metais užbaigta 11 projektų, iki 2013-ųjų pirmojo pusmečio pabaigos planuojama baigti 30 projektų. Matyti, kad kai kuriems projektų vykdytojams išlieka rizika nevisiškai pasiekti numatytus rodiklius", - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"