TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Ar bus išteklių energijai po šimto metų

2015 10 26 15:08
Verkių parke įsikūrusią Atsinaujinančios energetikos ekspoziciją noriai lanko moksleiviai. Organizatorių nuotraukos

Vilniaus pakraštyje, Verkių parke, įsikūrusi Atsinaujinančios energetikos ekspozicija. Rugsėjo ir spalio mėnesį čia lankėsi aplinkinių Balsių ir Baltupių mokyklų pradinukai. 

Kas yra ta atsinaujinanti energetika – klausia gidai trečiokų ar ketvirtokų, ir iš pradžių jie teigia nieko apie tai negirdėję. Ir tik išsiaiškinus, kad per milijonus metų žemės gelmėse susidariusi nafta ir akmens anglis žmogaus baigiama išeikvoti per pastarąjį šimtmetį, vaikai susimąsto – o ką gi vartos jų karta. Ir sumąsto – energiją galima gauti iš saulės, vėjo, biokuro ar tekančio vandens.

Kiekviename ekspozicijos stende – vis kita energijos rūšis. Saulės stende bandoma išsiaiškinti, kuo skiriasi saulės kolektorius nuo saulės baterijos (beje, šiuos įrenginius, gaminančius karštą vandenį arba elektros energiją, teisingai pavadina ir retas suaugęs lankytojas). Čia gali ir palyginti, kaip atrodė prieš 25 metus Lietuvos fizikų rankomis sumontuota saulės baterija ir kokia ji šiandien, didelės Lietuvos įmonės parduodama išsivysčiusioms užsienio šalims. Beje, remiantis skirtingais duomenimis, Žemės žmogus, naudodamas tiek baterijas, tiek kolektorius, panaudoja per metus tiek saulės energijos, kiek ji atsiunčia Žemei per 1– 2,5 valandos.

Iš ko tik negaminamas biokuras. Ir iš miško kirtimų atliekų, ir iš šiaudų, ir iš lenpjūvių pjuvenų, specialiai tam auginamų greit augančių plantacinių žilvičių. Bet vilniečiams didžiausią įspūdį padaro stiklo talpa su juodomis granulėmis, padarytomis iš Vilniaus nuotekų įrenginių išdžiovinto dumblo. Pasirodo, šios granulės, padarytos tiesiogine prasme iš mūsų fekalijų, gali būti puikiausias šiluminių katilinių kuras. Biomasės stende stovintys biokuro ir biodujų jėgainių modeliai – tiksli išties veikiančių jėgainių kopija. Pradinukai, nors ir būdami miesto vaikai, dažnai būna girdėję, kokios bėdos ištinka didelių fermų kaimynystėje gyvenančius žmones, tad susidomėję žiūri, kaip iš dvokiančių srutų galima gauti net penkis naudingus produktus – elektrą, šilumos energiją, dujas buičiai ir automobiliams bei puikias organines trąšas. Arba kaip menkavertės medienos atliekos šildo miesto gyventojus ir dar gali juos aprūpinti elektra.

Sukdamas vandens jėgainės ratą ekspozicijoje gali sužinoti, kiek hidroelektrinių buvo tarpukario Lietuvoje ar kokio dydžio turbinos sukasi Kinijoje, Norvegijoje ir Kanadoje šiandien. Hidroenergija šiuo metu yra didžiausias pasaulyje atsinaujinančios energetikos šaltinis. Ji tiekia 6 proc. pasaulinės energijos arba apie 15 proc. pasaulio elektros. Didžiausia pasaulyje hidroelektrinė yra Trijų tarpeklių užtvanka Kinijoje. Ši užtvanka yra 2,3 kilometrų pločio ir 185 metrų aukščio. Kartais ji vadinama aštuntuoju Pasaulio stebuklu. Norvegijoje hidroelektrinėse pagaminama daugiausia elektros energijos– net 99 proc. visos šalyje pagaminamos energijos. Pirmoji hidroelektrinė Lietuvoje – tai 1903 metais prie Virvytės upės Kairiškių dvaro popieriaus fabrike įrengtas elektros generatorius, kurį suko vandens ratas. XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje buvo pastatyta 640 mažųjų hidroelektrinių su vandens ratais ar hidroturbinomis, dauguma jų per karą buvo sugriautos. Mažosios HE buvo sparčiai statomos po Antrojo pasaulinio karo.

Vėjo elektrinės Lietuvoje jau pagamino 2,4 mlrd. KWh švarios elektros energijos. Buvo sutaupyta 350 mln. kub.m gamtinių dujų. Dėl to į atmosferą nebuvo išmesta 1,4 mln. t CO2 Per metus vėjo elektrinėse pagaminama elektra sudaro vieną ketvirtadalį viso šalies energijos poreikio. Jei pridėsime potencialias vėjo elektrines Baltijos jūroje, galėsime patenkinti pusę Lietuvos elektros energijos poreikių. Prie vėjo elektrinių stendo galima išsiaiškinti, kodėl šios jėgainės paneigia mitus apie pavojų sparnuočiams. Remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų zoologų skaičiavimu, viena valkataujanti katė per savo gyvenimą sunaikina daugiau paukščių nei jų negyvų randama prie penkių vėjo jėgainių per tuos pačius dešimt metų. Šilutės rajone migruojantys paukščiai nutupia pailsėti ant vėjo jėgainių nesisukančių dalių.

Energija gaunama iš žemės gelmių – stende pristatoma paviršinė šilumos siurblių panaudojimo galimybė sodybose, vis labiau plintanti Lietuvoje. Iš giluminių žemės sluoksnių galima gauti jau ne šilumą, o karštį – klaipėdiečiams karštas vanduo iš poros kilometrų gylio šildo miesto centrinio šildymo sistemą. O kiek dar geotermininkai turi idėjų panaudoti karštą gelmių vandenį balneologijai. Ir ne tik Klaipėdoje, bet ir Šilutėje, Vilkaviškyje, kur karštieji sluoksniai plyti palyginti negiliai.

Negali sakyti, kad vaikai neseka aktualijų – į klausimą, ar yra Lietuvoje elektromobilių, visi choru atsako teigiamai. Ir kiek nuvažiuoti jie gali vienu pasikrovimu, dažnas žino. Ekspozicijoje vaikai išgirsta apie kuriamą greito pakrovimo tarpmiestinėse magistralėse sistemą, apie tai, kaip šie automobiliai padeda saugoti gamtą. Modeliukai leidžia susipažinti su dar viena automobilių rūšimi – vandeniliniu kuru varomais automobiliais, pamatyti, kaip saulės baterija ant modeliuko stogo priverčia sukti lektuvėlio sparnus ar traktoriuko ratus.

Nemažai sužino vaikai pagal vieną iš Vilniaus miesto visuomenės aplinkosauginio švietimo programų lankydamiesi Verkių atsinaujinančios energetikos ekspozicijoje. Pavyzdžiui, kad atskira sodyba gali apsirūpinti atsinaujinančia energija ir būti visai nepriklausoma nuo elektros tinklų. Na, gal dar ne šiandien, gal netolimoje ateityje. Ir štai tada pasilieja pačių moksleivių fantazija, nugulusi piešimo popieriuje. Iš ko ateityje bus gaminama elektros energija? Pasirodo, tam galima panaudoti beveik viską. Pavyzdžiui, nuo vaivorykštės prijungti laidus į specialų įrenginį, kuris siųs elektrą tiesiai į namų šaldytuvą ar televizorių. Arba lietvamzdyje surinktą lietaus vandenį suskaidyti iki vandenilio, kuris namus visiškai šviesa ir šiluma aprūpins. Ateities kompiuteris vietoj elektros siurbs iš patalpos iškvėpuotą orą, savo veikimui panaudos jame esantį CO2, o išvalytą orą vėl grąžins į aplinką. Ateities automobilio priekaboje važinėsis paršelis, kurio išmatos bus naudojamos vietoj benzininio kuro. Čia tuo atveju, jei nenorėsi ant mašinos stogo vežiotis saulės baterijų. Ir paskutinis pavyzdys – didelį namą energija aprūpins tigras, besukantis jėgainės ratą, nes šalia pakabinta žuvis žadina jo apetitą ir greitina judesius.

Tad ekskursijos pradžioje iškeltas klausimas – ar turės žmonės šiluminės bei elektros energijos po penkiasdešimties ar šimto metų, kai pasibaigs iškastinis kuras – turi daugybę įdomiausių teigiamų atsakymų. Beveik trys šimtai vaikų piešinių liko Verkių ekspozicijoje, galbūt pavyks surengti įdomiausių darbų parodą Vilniaus savivaldybėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"