TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Arbitražas saugo verslininkų paslaptis

2006 07 20 0:00
Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas Stasys Šedbaras arbitražo privalumu laiko ir išsaugotą paslaptį apie įvykusį ginčą.
LŽ archyvo nuotrauka

Teisininkai teigia, jog Arbitražo teismas verslininkams yra rimta pagalba, nes įsiplieskusius ginčus sprendžia operatyviai, konfidencialiai ir suteikia galimybę pagal norus ir poreikius "susikomplektuoti" procesą

Tarptautinėje praktikoje įprastas verslo ginčų sprendimo būdas pamažu populiarėja ir Lietuvoje. Pirmaisiais veiklos metais (2003 m.) Vilniaus komercinio arbitražo teismas nagrinėjo 9 ginčus, o šiemet, pasak Arbitražo pirmininko Vytauto Nekrošiaus, numatoma 30 ginčų. Teisininkai teigia, kad toks teismas verslininkams yra rimta pagalba, nes Arbitražas garantuoja absoliutų konfidencialumą ir operatyvumą.

"Verslo srityje labai svarbu, kad sprendimai būtų greiti. Paprastai proceso terminas yra pusė metų. Dažnai pakanka vieno, dviejų susitikimų. Apie ginčą ir jo sprendimo procesą nesužinos nei spauda, nei konkurentai, nei verslo partneriai", - sakė Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas Stasys Šedbaras. Be to, šios institucijos esminis tikslas - ne kaltinti ir bausti, o sutaikyti susivaidijusius verslo subjektus.

Alternatyva teismui

"Valstybiniame teisme teisėjas trinkteli į stalą plaktuku ir pasako, kuris teisus ir kuris nusikaltęs. Jei du verslo subjektai susipyko, Arbitražas surenka juos į krūvą ir mėgina sutaikyti. Dažnai priimami sprendimai, kurie gal nebus idealūs pagal įstatymus, bet teisingesni sprendžiant sveiku protu. Mes paliekame tuos verslininkus toliau bendrauti, prekiauti, biudžetui nešti mokesčius, o žmonėms - pajamas", - kalbėjo Šedbaras.

Nuolatinė arbitražo institucija Vilniaus komercinio arbitražo teismas įkurta 2003 metų spalį, reorganizavus ir sujungus dvi nuolatines arbitražo institucijas: Arbitražo teismą prie asociacijos "Tarptautiniai prekybos rūmai Lietuva" ir Vilniaus tarptautinį komercinį arbitražą. Arbitražs nepavaldus ir neatskaitingas jokiai valstybinei institucijai, tačiau valstybė jį laiko lygiaverčiu įprastiems valstybiniams teismams. Arbitražo teismo sprendimai privalo būti vykdomi kaip ir bet kurio kito teismo. Taikos sutarčių ar kitokių įsipareigojimų nevykdantiems verslininkams tenka bendrauti su antstoliais.

Apsisprendus verslo ginčus nagrinėti Arbitražo teisme, reikėtų šitai įtraukti į sutartį - tai abipusis šalių susitarimas. Pasak specialistų, sunkiai įsivaizduojama, kad į arbitražą verslininkai nuspręstų kreiptis jau įsiplieskus ginčui. Tačiau pasirinkę arbitražą verslininkai turi prisiminti, kad neišsprendus ginčo į valstybinį teismą galės kreiptis tik abipusiu susitarimu. Arbitražo teismo proceso medžiaga negali būti naudojama valstybinio teismo proceso metu.

"Pasidaryk pats"

Arbitražo teismo posėdyje dalyvauja tik besivaidijančios šalys, arbitrai (susiginčiję verslininkai gali jų pasikviesti kiek tik nori ir patys išsirinkti, kokių nori) bei sekretorius. Visi jie pasirašo konfidencialumo sutartį. Šalys gali pasirinkti susitikimo vietą, tarpininkavimo ir taikinimo proceso kalbą.

"Žmogus pats sau sukuria procesą, kuris paremtas gera abiejų šalių valia. Mes galime pasiūlyti arbitrus iš Lietuvos ir užsienio, bet kiekvienas turi teisę pasirinkti žmogų, kuriuo pasitiki. Jei susiginčijo labai specifinės srities verslininkai, jiems niekas nedraudžia pasikviesti arbitru ne teisininką, o tos srities specialistą", - pasakojo Vilniaus komercinio arbitražo pirmininkas Nekrošius. Abi šalys gali susitarti, kad ginčą spręs vienas arbitras.

Ginčas geriant kavą

Teisininkai akcentuoja, jog Arbitražo posėdžiuose negalioja jokios procedūrinės taisyklės, taikomos valstybiniame teisme. Verslininkai su trečiojo asmens pagalba gali spręsti problemas neformaliai draugiškai šnekėdami prie apskrito stalo ir puodelio kavos.

Be to, abi šalys gali susitarti, pagal kokią teisę spręs ginčą. "Pavyzdžiui, įsiplieskė ginčas tarp Lietuvos ir Lenkijos verslininkų. Jie gali nuspręsti problemą nagrinėti remiantis JAV teisiniu modeliu", - aiškino Šedbaras. Dažnai išskiriama, kad Arbitražo teismas kainuoja pigiau. "Jei sprendžiant ginčą nuo 30 iki 40 tūkst. litų pasirenkamas vienas arbitras, tai finansiškai labiau apsimoka kreiptis į arbitražą negu į valstybinį teismą. Kuo didesnė ginčo suma, tuo labiau apsimoka", - teigė Nekrošius. Tačiau teisininkai tikina, kad pinigai nėra lemiamas arbitražo pranašumas. Pasak Nekrošiaus, arbitražas sutaiko 40-50 proc. verslininkų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"