Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Archeologai įžengė į Klaipėdos Pompėjus

 
2017 06 13 16:00
Senamiestyje vos dirbti pradėjusiems archeologams jau pavyko rasti XVIII amžiaus artefaktų. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos senamiestyje, netoli Teatro aikštės esančiame skverelyje, detalius tyrimus vykdyti pradėjusi archeologų komanda nekantriai laukia, kada prisikas iki giliausių sluoksnių. Mat tikimasi aptikti užsikonservavusio, Didžiojo gaisro 1854 metais nesunaikinto XVI-XVIII amžiais gyvavusio kvartalo pėdsakus.

„Tai yra didžiausią intrigą mūsų krašte šiemet keliantys archeologiniai kasinėjimai. Bus bandoma rasti Senosios Dangės vagą, gal net laivų, jų statyklų pėdsakus, greta buvusių pastatų liekanas.

Tikri Klaipėdos Pompėjai, nes anksčiau detalių tyrimų tame skvere nebuvo, o radiniai gali būti puikiai užsikonservavę. Itin daug lūkesčių siejama su Senosios Dangės vaga, nes iki ją užpilant XVII amžiuje ten buvo pagrindinis Mėmelio uostas“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.

Archeologai jau atkasė, spėjama, XIX amžiaus pastatų, akmenimis grįstų gatvelių liekanas ir rado XVIII amžiaus kaolino pypkių, įvairių indų šukių, monetų ir kita.

Kvepia intriga

Gavus visus reikiamus leidimus, nedideliame Klaipėdos senamiesčio skvere tarp Tomo ir Mėsininkų gatvių bus statomas dviejų aukštų viešbutis su mansarda. Tačiau prieš tai teritorijoje privalu atlikti išsamius archeologinius tyrimus, juos vykdo UAB „Statybų archeologija“.

Anot bendrovės vadovo Donato Zubricko, iš viso planuojama ištirti 1,8 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Tyrėjai į darbus kibo praėjusią savaitę ir planuoja juos vykdyti iki spalio mėnesio.

„Šie kasinėjimai bus itin intriguojantys. Skveras tarp Tomo ir Mėsininkų gatvių bei greta esanti buvusio stadiono teritorija vadinama Klaipėdos Pompėjais.

Iš istorijos žinome, kad dabartinės Italijos teritorijoje gyvavęs Pompėjų miestas pirmaisiais mūsų eros amžiais buvo sunaikintas išsiveržusio Vezuvijaus ugnikalnio. Po didžiuliu pelenų sluoksniu vėliau archeologai rado puikiausiai išsilaikiusius pastatus net su sustingusiais žmonių kūnais“, – pasakojo D. Zubrickas.

Jis paaiškino, kad dabartinių archeologinių tyrimų vieta Pompėjų atvejį primena būtent dėl tikimybės, jog šimtų metų senumo pėdsakai po žeme bus labai gerai išsilaikę.

„1854 metais anuometį Mėmelį nusiaubė Didysis gaisras, tačiau mūsų tyrimų teritorija buvo nepaliesta ugnies. Tad yra didžiulė tikimybė, kad rasime įvairių laikotarpių pastatų liekanų. Nuo XVI iki XX amžiaus pirmosios pusės. Svajojame, kad gal net XV amžiaus sluoksniai bus išlikę. Itin vertinga būtų aptikti medinių konstrukcijų likučių, jau nekalbant apie įvairius artefaktus. Mums atsivers visai kitokios archeologijos pažinimo galimybės“, – prognozėmis dalijosi D. Zubrickas.

Donatas Zubrickas: „Labiausiai intriguoja tai, kad senvagėje visi tų laikų reliktai, net organinės medžiagos turėtų būti išlikę puikiai.“

Kol kas tyrėjai pasiekė tik XIX amžių siekiantį archeologinį sluoksnį, kuriame aptikta ir ankstesnių laikų radinių. Pavyzdžiui, XVIII amžiaus antrosios pusės kaolino (baltojo molio) pypkučių nulūžusiais kandikliais. Įdomu tai, kad pagal įspaudus ant pentinėlių ar kandiklių galima sužinoti tikslias vietas, kur pypkės buvo gamintos.

Vienos rastųjų gimtinė – tuometės Prūsijos Rostino miestelis. Manufaktūra įkurta vietos žemvaldžio Colonelio von Bredowo 1753 metais. Šio fabriko įspaudas buvo skydas su šešiomis žvaigždutėmis, imituojant Gaudos miesto herbą.

XIX amžiaus asla ir grindinys. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Šis olandų miestas XVII-XVIII amžiais buvo tapęs didžiausiu Europoje kaolino pypkių gamintoju (veikė per 100 manufaktūrų). Vėliau ir vokiečiai ėmė kopijuoti olandų meistrų darbą.

Ieškos upės

Klaipėdos senamiestyje vaikštinėjantys žmonės turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Didžioji Vandens gatvė taip pavadinta ne be reikalo: ji sąlyginai žymi Senosios Dangės vietą. Dar 1675 metais nubraižytame miesto plane aiškiai matyti, kad į pietus nuo tiesios dabartinės Dangės vagos buvo įstriža jos atšaka, kuri įtekėjo į Mėmelburgo piliavietės gynybinius griovius.

„Mūsų tiriamas sklypas kaip tik patenka į zoną, kurioje galėjo būti Senoji Dangė. Netoli esančiame Dienovidžio skvere prieš keliasdešimt metų tyrimus atlikę archeologai rado net laivų statyklos liekanas. Tad bandysime ir mes rasti tą vagą, kurią galima pavadinti tikra radinių saugykla. Prieš tris šimtmečius ir seniau Senoji Dangė buvo pagrindinis miesto uostas. Iki XVI amžiaus Naujoji Dangė rašytiniuose šaltiniuose apskritai neminima“, – teigė D. Zubrickas.

Pasak L. Kavaliausko, tai, ką saugo Senoji Dangė, gali labai papildyti istorines žinias apie Klaipėdą.

„Mokslininkai jau buvo užčiuopę sunaikintos upės vietą ir joje rado senovinės laivų statyklos likučius. Vadinamąjį stapelį. Tai buvusi vietoj dabartinių elingų ir slipų naudojama, iš rąstų padaryta technologinė sistema sausumoje pastatytiems laivams nuleisti į vandenį. Savotiški mediniai pabėgiai“, – niuansus dėstė paveldosaugininkas.

Senoji Dangė buvo užpilta XVI-XVII amžiaus pirmojoje pusėje. Anot istorinių šaltinių, tai padarė lenkai iš uosto konkurento Gdansko.

XVIII amžiaus kaolino pypkė. Deniso Nikitenkos nuotrauka

„Yra versija, kad buvo nuskandinti akmenų prikrauti laivai. Arba akmenys tiesiog suversti į upę. Tikslas – visiškai paralyžiuoti Mėmelio uosto darbą. Senoji Dangė ilgainiui tapo tarsi dvokiančia bala, kurioje amatininkai galėjo rauginti odą. Paskui tą vagą užpylė žemėmis, kai 1722 metais Mėmelio senamiestis buvo sujungtas su Friedricho priemiesčiu ir suformuotas kvartalas. Uostu tapo Naujoji Dangė, kuri ir dabar teka toje vietoje. Kokiame gylyje po žeme gali būti senosios upės atšakos pėdsakai, sunku pasakyti. Labiausiai intriguoja tai, kad senvagėje visi tų laikų reliktai, net organinės medžiagos turėtų būti išlikę puikiai“, – vylėsi D. Zubrickas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"