TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Archeologiniame lobyne - gyvūnų kapinės

2013 07 08 6:00
Valdžios pamirštas XIII amžiaus Žardės piliakalnis apaugo brūzgynais. Deniso Nikitenkos nuotraukos

Šalia Klaipėdos stūksantis valstybės saugomas piliakalnis, kur XIII amžiuje stovėjo kuršių Žardės pilis, o apylinkėse buvo visas senovinis baltų miestas, dabar paverstas nelegaliomis naminių gyvūnų kapinėmis ir žmonių orgijų vieta.

Klaipėdos pietinėje dalyje, miesto paribio laukuose esančiame Žardės-Bandužių archeologiniame komplekse kadaise gyveno kuršiai, vikingai, stovėjo mažiausiai trys medinės pilys, XIII amžiuje pagal anuos mastelius dideliame, apie 500 gyventojų turinčiame, mieste klestėjo amatai ir pramonė. Tačiau jis buvo sunaikintas po 1252 metų, pastačius kryžiuočių Memelburgo pilį.

Pabrėždami šios svarbios kuršių paveldo dalies svarbą istorikai ir archeologai LŽ prisipažino esantys šokiruoti dabartinės jo būklės. Paveldosaugininkai tik skėsčiojo rankomis ir dėl nepriežiūros kaltino Klaipėdos miesto meriją, o šios atstovai teigė tam neturintys pinigų.

Unikalus objektas

Istorikų teigimu, Žardės piliakalnis – kone geriausiai išsilaikęs gyvas ikikrikščioniškosios Klaipėdos istorijos paminklas. Anot Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus Jono Genio, visa keliasdešimties hektarų teritorija aplink piliakalnį yra europinės svarbos, unikalus objektas Baltijos regione. „Žmonės aplink Žardės piliakalnį, šalia esančius Laistų ir dabar sunykusį Dibišių piliakalnius gyveno dar pirmajame tūkstantmetyje prieš Kristų. Pats tyrinėjau Žardės piliakalnio papėdėje buvusią gyvenvietę, ten pavyko aptikti labai vertingų radinių. Žardės piliakalnis yra geriausiai matomas, žinomiausias, patogiausiai pasiekiamas mūsų apylinkėse ir pakankamai gerai išsilaikęs. Jis – tarsi ikikrikščioniškosios Klaipėdos istorijos simbolis, bylojantis apie labai turtingą ankstyvųjų viduramžių kuršių pramonės ir amatų miestą, kuris buvo žinomas visame Baltijos jūros regione“, - pasakojo J.Genys.

Žardės-Bandužių archeologinį kompleksą ne pirmus metus tyrinėja ir archeologė Ieva Masiulienė. Ji LŽ ir papasakojo apie ant piliakalnio įrengtas naminių gyvūnų kapines. Tačiau tai, ką LŽ žurnalistas išvydo nuvykęs į istorinę vietą, nustebino dar labiau.

Ant piliakalnio - nelegalūs naminių gyvūnų kapai.

Istorikas pasipiktinęs

Nors Žardės piliakalnis yra saugomas valstybės, turistai kaskart įsitikina, kad tai - šabakštynas. Žolėmis apaugęs piliakalnio šlaitas seniai regėjo dalgį, o jis pats apžėlęs išbujojusiais medžiais, krūmais, brūzgynais. Juose išties apstu naminių gyvūnų kapų, tai rodo padėtos žvakės ir ratu sudėlioti balti akmenukai, o ant vieno iš kapų – dirbtinės rožės, mažas medinis kryželis.

Ir ant piliakalnio, ir jo papėdėje mėtosi daugybė alkoholinių gėrimų butelių, alaus, sidro skardinių, kitokių šiukšlių. Įrengtos nelegalios laužavietės, iš jų viena, matyt, buvo palikta be priežiūros, nes greta į dangų stiebiasi ugnies nulaižytas ievos kamienas.

Čia pat, šalia palaidotų naminių gyvūnų ilsisi ir žmonės iš senojo XIX amžiaus Žardės kaimo, apie kapavietes byloja išlikusios metalinės dekoratyvinės tvorelės dalys. „Siaubas, velniava kažkokia... Tai juk net ne vietinės reikšmės objektas, o žinomas visame Baltijos regione, saugomas valstybės. Žardės piliakalnis – neįkainojamas buvusio kuršių Pilsoto prekybos ir amatų centro paminklas. Atsakingos institucijos privalo skubiai imtis atitinkamų veiksmų“, - LŽ teigė J.Genys.

Pinigų neskiriama

Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vedėja Audronė Puzonienė LŽ teigė, neva paveldosaugos inspektoriai „nuolat tikrina objektus ir vykdo jų apžiūrą, rašo reikalavimus, jei užfiksuojama pažeidimų“. „Žardės piliakalnis priklauso Klaipėdos merijai, tai savivaldybės objektas, tad merijos Viešosios tvarkos skyrius turi reaguoti. Tai – viešosios pagarbos ir pažinimo valstybės saugomas objektas. Žinia, kad ten gynūnų kapinės, vyksta orgijos, stebina, bet daugiau tokių atvejų Klaipėdos apskrityje nežinome“, - LŽ teigė paveldosaugininkė.

KPD direktorė Diana Varnaitė LŽ sakė, kad vietos paveldosaugininkai po pranešimo apie niokojamą piliakalnį privalo nedelsdami reaguoti. „Turi būti surašytas reikalavimas merijai, tokie dalykai negali likti neužfiksuoti. Vis dėlto galiu patikinti, kad tokie vandalizmo atvejai nėra masinis reiškinys“, - tvirtino ji.

Tačiau Klaipėdos miesto vicemeras Artūras Šulcas tikino, esą merija reikiamų lėšų objektui sutvarkyti neturi. „Valstybė labai greitai įtraukia objektus į saugomųjų sąrašus, o pinigų jiems tvarkyti ir prižiūrėti neskiria. Mūsų miesto biudžetas sumažintas 20 proc., tad pinigų vos užtenka miesto viešosioms erdvėms tvarkyti“, – svarstė politikas. Jis teigė, kad uostamiestyje nėra nė vienų legalių gyvūnų kapinių.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėja Edita Petrauskienė LŽ sakė, kad pinigų būtent piliakalniams tvarkyti nėra, o Žardės piliakalnio papėdėje siautėjantys vandalai jau buvo bausti paveldosaugininkų. „Gaudė juos, bet juk nepastatysi ten vaizdo kamerų ar policijos posto. Specialiai lėšų šiam piliakalniui tvarkyti neskiriama. Dėl paramos ketiname kreiptis į Europos Sąjungos fondus, kad galėtume kompleksiškai sutvarkyti teritoriją, įrengti pažintinius takus, tačiau kol kas, matyt, reikės bandyti organizuoti viešą talką ir bent minimaliai sutvarkyti piliakalnį“, - žadėjo ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"