TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Archeologus džiugina atrasti nauji piliakalniai

2016 03 09 6:00
Stašėnų piliakalnis (Jonavos r.) - vienas anksčiau Dariaus Stončiaus atrastų piliakalnių. Asmeninio albumo nuotrauka

Šių metų pradžia Lietuvos archeologams buvo sėkminga – rasti net keli nauji piliakalniai, apie kuriuos nei jie, nei visuomenė iki šiol nežinojo. Aptikti vertingų istorinių objektų specialistams padeda ir modernios technologijos, ir piliakalniais besižavintys žmonės.

Kad Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje „pagausėjo“ piliakalnių, sužinota neseniai. Pastaroji gera naujiena Birštone įsikūrusią parko vadovybę pasiekė prieš savaitę.

„Netoli vietovių, šalia kurių rasti piliakalniai, buvo pilkapynai. Tai tarsi būsimų paieškų nuorodos“, – sakė Nemuno kilpų regioninio parko vyriausioji specialistė Ramutė Milušauskienė. Anot jos, pastarieji metai parkui buvo itin džiugūs, nes 2014-aisiais jo teritorijoje aptiktas Matiešonių piliakalnis, o šiemet – net du nauji objektai.

Dabar Nemuno kilpų regioniniame parke yra 22 piliakalniai. „Bet tai, matyt, ne pabaiga. Esame linkę manyti, kad Nemuno kilpos kadaise buvo tapusios tarsi gynybiniu žiedu. Nežinau Lietuvoje kitos vietovės, kurioje po piliakalnį būtų kas 20 kilometrų“, – tvirtino R. Milušauskienė.

Bundorių piliakalnio pylimas.

Padėjo speciali įranga

Vasarį pagal dr. Egidijaus Šatavičiaus duomenis rasti piliakalniai Pelėšiškėse, Nemuno dešiniajame krante (Birštono savivaldybė), ir Bundoriuose, Nemuno kairiajame krante (Alytaus rajonas). Abu jie yra vadinamojo krantinio tipo, įrengti Nemuno ir nedidelių bevardžių upelių suformuotuose kyšuliuose, nuo aukštumų pusės apsaugoti pylimais ir grioviais. Abu – Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje.

„Piliakalnius aptikome, galima sakyti, pasitelkę moderniąsias technologijas. Kolega E. Šatavičius tyrinėjo turimus duomenis ir specialia įranga nustatė, kur galėtų būti neatrasti piliakalniai“, – LŽ pasakojo archeologas Gintautas Zabiela.

Jis su archeologu Zenonu Bauboniu, remdamiesi gautomis koordinatėmis, nuvyko į nusižiūrėtas vietas ir įsitikino, kad iki tol niekieno nepastebėti vertingi istoriniai objektai tikrai yra. Tai bus patvirtinta pagal visus reikalavimus ir pranešta visuomenei.

Prieš kelerius metus piliakalnių radybos švęstos, kai pasirinktos vietovės buvo nufotografuotos iš oro.

Neįtikimi metai

G. Zabielos teigimu, šių metų pradžia įspūdinga, nes gauti dar du pranešimai apie vietas, kuriose aptikti galimi piliakalniai. Tačiau kol kas jie neapžiūrėti.

Rekordiniais archeologas vadino 2015-uosius, kai vien biologas Darius Stončius rado trylikos piliakalnių vietas. „Dažniausiai per metus aptikdavome ir patvirtindavome dviejų ar trijų piliakalnių egzistavimą. Tad dvylika pastarųjų mėnesių buvo tiesiog neįtikimi“, – džiaugėsi G. Zabiela.

Lietuvoje yra apie 890 patvirtintų piliakalnių. Nedidelė jų dalis – sunykę.

Aktyviai domėtis piliakalniais, pradėjusiais kilti Lietuvos teritorijoje 1000 metų prieš Kristų, imta XIX amžiuje. Nuo to laiko iki šių dienų išsiaiškinta, kad jie mūsų krašte buvo pilami iki XV amžiaus.

Tvirtinama, jog pirmasis Lietuvos piliakalnių sąvadą sudarė vyskupas Motiejus Valančius. Jo 70 objektų sąrašas tebepildomas iki šiol.

„Sklandė įvairių versijų, kiek per 2500 metų Lietuvoje galėjo atsirasti piliakalnių. Skaičius 1000 kadaise atrodė nerealus, bet jis, regis, tampa vis apčiuopiamesnis“, – kalbėjo G. Zabiela.

Pelėšiškių piliakalnio pylimas.

Užsikrėtė „archeologijos virusu“

Biologas D. Stončius tarp archeologų – savita legenda. Vyras, atlikdamas savo darbo užduotis miškuose, visada atkreipia dėmesį į piliakalnius primenančius objektus ir apie tai praneša specialistams. D. Stončius nuo vaikystės domėjosi archeologija ir žavėjosi piliakalniais, tačiau tapo biologu. Vis dėlto meilė istorijai niekur nedingo.

„Pirmą piliakalnį miškuose aptikau dar 1995 metais. Ilgai ieškojau kontaktų su archeologais, nes norėjau pranešti apie galimą radinį ir tikėjausi, kad informacija nenuguls stalčiuje“, – prisiminė D. Stončius. Nuo tada, kai susipažino su G. Zabiela ir Z. Bauboniu, biologas džiaugiasi galintis su jais bendradarbiauti.

Dabar, anot pašnekovo, visa duomenų bazė lengvai prieinama virtualioje erdvėje, todėl nesunku išsiaiškinti, ar nuošalioje vietoje pastebėtas piliakalnis yra patvirtintas, ar dar vis neatrastas.

Iš viso D. Stončiaus „sąskaitoje“ – 30 piliakalnių. Daugiausia jų rasta Rytų Lietuvoje. Vyras vien šių metų pradžioje aptiko du piliakalnius Kretingos rajone.

„Nežinau kodėl, bet daugelis įsivaizduoja, kad piliakalnis – būtinai atskiras ir iš toli matomas kalnas. Maždaug pusė jų buvo įrengti upių slėnių kyšuliuose ir nuo prieinamiausios pusės įtvirtinti grioviais bei pylimais su medinėmis užtvaromis. Pylimai ir grioviai, daugiau ar mažiau apardyti žmonių, gamtos veiksnių, išliko iki mūsų dienų“, – LŽ pasakojo D. Stončius.

Per kelis dešimtmečius jis įsitikino – dažnas nežino, kad gyvena šalia piliakalnio. D. Stončiui keturis juos pavyko aptikti net Vilniaus teritorijoje.

„Piliakalniai apauga žolėmis, medžiais, suyra buvę įtvirtinimai, todėl juos sunku pastebėti, o ypač – gražiai nufotografuoti“, – aiškino D. Stončius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"