Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Artėjanti pertvarka kelia sąmyšį merijose

 
2017 09 19 11:50
Savivaldybių atstovai pripažįsta, kad vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka yra būtina, tačiau dėl rengiamos pertvarkos turi priekaištų.
Savivaldybių atstovai pripažįsta, kad vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka yra būtina, tačiau dėl rengiamos pertvarkos turi priekaištų. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nuo kitų metų vidurio pradės veikti centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema – visi merijoms priklausantys vaiko teisių apsaugos skyriai taps pavaldūs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Savivaldybės nuogąstauja, kad dėl to gali išsipūsti biurokratinis aparatas, pailgėti sprendimų priėmimo laikas, o reali pagalba vaikams – dar labiau nutolti.

Pagal parengtą vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos projektą iš viso bus sukurta 500 pareigybių, todėl darbo nepraras nė vienas iš šiuo metu merijose triūsiančių 357 šios srities specialistų. Nauji kvalifikaciniai reikalavimai bus tvirtinami socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu bei taikomi tik naujiems darbuotojams.

Ketinama steigti 11 naujų padalinių – dešimtyje apskričių ir Vilnius mieste. Padaliniams bus vadovaujama centralizuotai, o kiekvienas jų, atsižvelgiant į vaikų skaičių konkrečioje teritorijoje, turės po kelis ar daugiau poskyrių.

Savivaldybėse nelikus vaiko teisių apsaugos funkcijos, merijos nebedisponuos tam skiriamu finansavimu – visos lėšos eis per Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, papildomai iš valstybės biudžeto ateinančiais metais sistemai finansuoti reikės 8,022 mln. eurų. Pinigų bus skiriama ne tik naujoms socialinių darbuotojų pareigybėms steigti, pozityvios tėvystės kursams, bet ir 29 naujiems psichologų etatams, kitoms priemonėms.

Daug neaiškumų

Pertvarkos projektas neseniai aptartas Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) Socialinių reikalų komiteto posėdyje. Jame dalyvavę merijų specialistai nuogąstavo, kad sumanyta trijų pakopų sistema gali sukurti naują didelę biurokratinę mašiną, kurios efektyvumas ir reali vertė šeimoms kelia abejonių.

„Centralizacijos tendencija kurti vis daugiau įvairių padalinių gali kaip tik atitolinti specialistus nuo šeimų, kurioms reikalinga reali pagalba“, – teigė LSA viceprezidentas, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas. Anot jo, gerai bent tai, kad pertvarkos pradžia nukelta į kitų metų vidurį.

A. Vrubliauskui keista, kad vieną valdymo pakopą norima kurti apskrityse, nors tokie dariniai jau apmirę. Todėl, anot LSA viceprezidento, gali būti, jog savivaldybėse beliks tik po 1–2 specialistus, o tiek jų bus per mažai, nes darbo tik daugėja.

„Mūsų komiteto nuomone, daugiau specialistų turi rastis būtent savivaldybėse, nes jie turi būti kuo arčiau tų šeimų, vaikų, kuriems reikia pagalbos“, – pažymėjo Alytaus rajono meras.

Tikimasi, kad savivaldybių atstovams artimiausiu metu pavyks susitikti su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariais ir išsakyti jiems pastabas, į jas parlamentarai turėtų atsižvelgti.

Ilgės kelias iki pagalbos

SADM rengiama sistemos pertvarka nepatenkintos ir merijų vaiko teisių apsaugos tarnybos. Anot Vaiko teisių apsaugos tarnybų vadovų asociacijos pirmininkės, Raseinių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Reginos Klevinskienės, kol kas neaišku, kaip veiks nauja sistema, tad nerimo esama.

„Man sunku suprasti, kaip pagalba vaikui bus suteikta greičiau, ar vaiko teisių apsauga pagerės dėl to, kad Lietuva bus suskirstyta pagal regionus“, – stebėjosi ji.

Pasak R. Klevinskienės, Raseinių rajonas patenka į Kauno regioną. Čia bus skyriaus vedėjas ir du jo pavaduotojai. O pats skyrius turės septynis poskyrius – dabartinius Vaiko teisių pasaugos skyrius savivaldybėse.

Algirdas Vrubliauskas: „Centralizacijos tendencija kurti vis daugiau įvairių padalinių gali kaip tik atitolinti specialistus nuo šeimų.“

R. Klevinskienės tikinimu, tokia schema techniškai gal ir neblogai atrodo, tačiau ginant vaiko teises reikia greitų sprendimų, o juos priimti galės tik skyrių vadovai, kurie reziduos apskrityse. Taip sprendimų priėmimas užsitęs ir tai bus nenaudinga vaikams.

„Sprendimai turi būti priimami nedelsiant, čia ir dabar. Todėl abejoju, ar naujoji schema veiks greitai, ar vaikai pagalbos sulauks laiku, kai sprendimus reikės derinti su kažkuo, esančiu kažkur kitur. Gali nutikti ir taip, kad vaikas tiesiog „pasiklys“ tarp poskyrių ir popierių“, – svarstė R. Klevinskienė.

Tačiau ji sutiko, kad pertvarka būtina. Mat dabar, kai vaiko teisių apsaugos tarnybos, skyriai yra pavaldūs savivaldybėms, neišvengiama daug vietos politikų kišimosi į jų veiklą.

Nepagrįstos baimės

Seimo laikinosios Vaiko gerovės grupės pirmininko pavaduotoja, parlamentarė Dovilė Šakalienė neslėpė, kad ir jai sumanymas kurti trijų pakopų vaiko teisių apsaugos sistemą kelia abejonių.

„Laikiausi nuomonės, kad dvipakopė sistema būtų paprastesnė. Tačiau pagal gerojo valdymo praktiką tiek daug vienetų negali būti pavaldūs vienam centrui, nes neįmanoma užtikrinti efektyvios kontrolės. Jei atrodo, kad taip bus geriau, tegul būna taip“, – kalbėjo ji.

Romo Jurgaičio nuotrauka
Romo Jurgaičio nuotrauka

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas LSA nuogąstavimų

dėl esą galimo biurokratinio aparato padidėjimo nelaiko pagrįstais. „Savivaldybės visada yra linkusios visur matyti baisumus, nors iš tikrųjų jų nėra. Savivaldybėms visuomet buvo privalu rūpintis asocialiomis, skurstančiomis šeimomis, vaikais“, – aiškino parlamentaras.

Pasak jo, iš pradžių vaiko teisių apsaugos tarnybos ir kontroliavo, kaip laikomasi vaiko teisių. Jas perdavus savivaldybėms, vaiko teisių tarnyboms buvo suteikta daugiau įvairių funkcijų.

Po pertvarkos savivaldybėse dabar dirbantys vaiko teisių specialistai bus pavaldūs ne vietos savivaldai, o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Todėl jie esą turės visas galimybes tinkamai atlikti savo darbą. Kartu bus labiau atskirtos vaiko teisių apsaugos specialistų ir socialinių darbuotojų atliekamos funkcijos. Iki šiol vaiko teisių apsaugos specialistai atlikdavo ir vis dar atlieka tiek kontroliuojančios institucijos, tiek vykdančios institucijos – socialinių darbuotojų – vaidmenį.

„Būtent dėl to kildavo daug nesusipratimų, nes nebuvo aišku, kas ir ką turi daryti“, – pažymėjo A. Sysas.

Atskirs funkcijas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė „Lietuvos žinioms“ aiškino, jog iš tiesų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekte siūloma centralizuoti vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą, pakeičiant valstybės perduotą savivaldybėms vaiko teisių apsaugos funkciją į valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją.

Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai įgyvendinti papildomai skiriama 4,8 mln. eurų, iš jų 2,2 mln. eurų – papildomoms 143 pareigybėms darbui visą parą ir mobilių komandų veiklai užtikrinti, jų darbo užmokesčiui mokėti, 2,6 mln. eurų – materialinei bazei (automobiliams, kompiuteriams, spausdintuvams ir kitai įrangai įsigyti) bei centrinės įstaigos padaliniams administruoti (patalpoms nuomoti, darbo vietoms, transportui išlaikyti).

„Vaiko teisių apsaugos sistema negali būti sutapatinama su paslaugų vaikui ir šeimai teikimu ir šias paslaugas teikiančių institucijų sistema. Paslaugų teikimas vaikui ir šeimai yra vaiko teisių apsaugos užtikrinimo garantas, tačiau pagal savo veiklos pobūdį vaiko teisių apsauga ir paslaugų teikimas priklauso skirtingoms institucijų sistemoms“, – aiškino D. Bernackienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"