Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Asbestas merijoms vėl kels galvos skausmą

 
2017 01 31 11:30
Nors prieš 7-8 metus kai kurios merijos atliko asbesto inventorizavimą, jos rinko informaciją tik iš kaimo vietovių. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Aplinkos ministerija asbesto šalinimo programai vykdyti savivaldybėms šiemet ketina skirti 790 tūkst. eurų. Tačiau kiek, leidžiant šias lėšas, bus surinkta ir sunaikinta asbesto turinčių atliekų – neaišku.

Skaičiuojama, kad iki 2002 metų Lietuvoje statant pastatus galėjo būti panaudota apie 1 mln. tonų asbestcemenčio gaminių, iš jų apie 96 proc. sudaro šiferinė stogų danga. Sąvartynuose iki šiol pašalinta vos kelios dešimtys tūkstančių tonų tokių gaminių.

Rinks ir šalins nemokamai

Kaip „Lietuvos žinioms“ pasakojo Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Urbonavičiūtė, šiemet lėšų – 790 tūkst. eurų – iš Atliekų tvarkymo programos asbesto turintiems gaminiams saugiai šalinti bus skirta pirmąkart. Iki šiol pinigų tam vis neatsirasdavo. Asbesto turinčius gaminius jų turėtojai privalėdavo šalinti savo lėšomis – patys už tai sumokėdami sąvartynams. Todėl asbesto gaminių, ypač stogų ant seniau iškilusių statinių mažėjo lėtai.

Valstybinės atliekų apskaitos duomenimis, 2013 metais sąvartynuose pašalinta apie 14 tūkst. tonų, 2014-aisiais – 18 tūkst. tonų, 2015 metais – 12 tūkst. tonų asbesto turinčių atliekų. Tai tėra lašas jūroje, kai, apytiksliais skaičiavimais, nuo 1961-ųjų Lietuvoje asbestcemenčio gaminiams gaminti buvo sunaudota apie 700 tūkst. tonų asbesto, o 1990–2002 metais, kol dar nebuvo uždrausta naudoti asbesto gaminių, į mūsų šalį kasmet buvo įvežama 3–4 tūkst. tonų asbesto. Todėl skaičiuojama, kad asbesto gaminių gali būti apie 1 mln. tonų. Didžioji dalis asbesto naudota šiferiui ir vamzdžiams gaminti, todėl jo yra beveik visuose, ypač sovietmečiu statytų pastatų stoguose, katilinėse, šiluminėse trasose.

Kiekio nežino

A. Urbonavičiūtės teigimu, lėšos iš Atliekų tvarkymo programos bus skirtos asbesto turintiems gaminiams iš jų turėtojų surinkti ir saugiai jiems šalinti sąvartynuose. „Aplankant tokių atliekų turėtojus – tiek privačius asmenis, tiek įvairias įmones bei įstaigas – asbesto gaminiai turės būti nemokamai surenkami, nugabenami į sąvartynus ir ten saugiai šalinami“, – aiškino ji.

Savivaldybės Aplinkos ministerijai privalės pateikti paraiškas ir atnaujintus duomenis apie esamą jų teritorijoje asbesto gaminių kiekį bei tai, kiek lėšų reikia jiems pašalinti sąvartyne. Tuomet pinigai bus skiriami kaip tiesioginė dotacija, jos nebus galima panaudoti jokioms kitoms reikmėms.

„Šįkart numatyta finansuoti asbesto gaminių ar atliekų transportavimą ir šalinimą sąvartyne. Tačiau pačių stogų keitimas jau yra pastatų savininkų reikalas“, – pažymėjo A. Urbonavičiūtė.

Anot jos, kiek už skirtas lėšas pavyks pašalinti asbesto gaminių ir atliekų, kol kas neaišku, nes nėra patikimų duomenų, kiek jų Lietuvoje apskritai yra. Nors prieš 7–8 metus kai kurios merijos atliko asbesto inventorizavimą, jos rinko informaciją tik iš kaimo vietovių. Tad nežinoma, kokia padėtis yra miestuose. Savivaldybių apklausos rodo, kad asbesto turinčių gaminių kiekis privačiuose pastatuose – 407 tūkst. tonų, viešuosiuose – 62 tūkst. tonų.

„Savivaldybių duomenys preliminarūs, juos būtina tikslinti. Todėl ketiname keisti asbesto atliekų inventorizacijos aprašą, kad jis būtų paprastesnis ir aiškesnis. Tikimės, kad savivaldybės tiksliau inventorizuos asbesto gaminius“, – vylėsi A. Urbonavičiūtė.

Norėtų pinigų

Kai kurios savivaldybės nuogąstauja, kad asbesto gaminių inventorizaciją vėl norima atlikti ir taip skylėto vietos biudžeto sąskaita. Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis atkreipė dėmesį, jog savivaldybės kartą jau skaičiavo asbestinius stogus. „Jei tai bus valstybės mums perduota funkcija skiriant finansavimą, skaičiuosime vėl. Tai padaryti nesunku. Tačiau visiems darbams turi būti numatytas finansavimas“, – pažymėjo jis.

Panašią nuomonę ministerijai išsakė ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Jos direktorė Roma Žakaitienė aiškino, kad 2009–2012 metais savivaldybės jau atliko asbesto turinčių gaminių inventorizaciją. „Gyventojai pildė anketas, nes jiems buvo pateikta informacija, kad bus skirtas finansavimas asbesto gaminiams šalinti. Tačiau lėšų miestų savivaldybėms šiam tikslui neatseikėta“, – teigė ji. Anot R. Žakaitienės, ne visos savivaldybės, ypač tos, kurios nėra suskirstytos į seniūnijas, turi galimybių atnaujinti duomenis apie asbesto turinčius gaminius.

Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2007–2013 metais dalyvauti programoje „Asbesto stogų keitimas“ panoro 14 895 pareiškėjai, gyvenantys kaimo vietovėse. Patenkintos 11 882 paraiškos ir asbesto stogams keisti skirta 21 mln. eurų. 2014–2020 metų laikotarpiui pateiktos 17 766 paraiškos, iš jų 13 327 patenkintos, skirta 24 mln. eurų.

Skaičiuos savo lėšomis

Vis dėlto ne visos savivaldybės linkusios reikalauti, kad valstybė skirtų lėšų asbesto gaminiams inventorizuoti. Kai kurios savivaldybės pasirengusios tai daryti savo sąskaita.

Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas „Lietuvos žinias“ tikino, kad šioje savivaldybėje asbesto gaminių inventorizacija didelio galvos skausmo nesukels. „Gal ir negausime valstybės paramos, bet, manau, tikrai galėsime remtis savo ištekliais – tereikia atnaujinti prieš keletą metų sukauptą duomenų bazę, pridėti duomenis iš miestelių, kurių stogai tuomet nebuvo skaičiuoti“, – sakė jis.

Anot Alytaus rajono mero, tai tikrai galima padaryti žinant, kad savivaldybė gaus lėšų asbesto atliekoms sutvarkyti, mat tai kainuoja daugiau nei duomenų atnaujinimas.

A. Vrubliauskui pritarė Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis. „Manyčiau, kad nedidelėms ir kaimiškoms savivaldybėms, kurios ir anksčiau yra inventorizavusios asbesto gaminius kaimo vietovėse, patikslinti turimus duomenis ar juos papildyti nebus sunku“, – kalbėjo jis.

Pernelyg didelių keblumų neįžvelgė ir Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius. „Gal didiesiems miestams – Kaunui, Vilniui – ir kiltų kokių nors sunkumų. Mes asbesto gaminius tikrai lengvai inventorizuosime – miestas kompaktiškas, be to, dalis gyventojų asbestinius stogus jau pasikeitę“, – svarstė V. Grigaravičius.

Pamokų jau esama

Pernai Valstybės kontrolė atliko programos „Asbesto turinčių gaminių šalinimas“, vykdytos 2008–2013 metais, auditą. Aplinkos ministerija ketino suskaičiuoti pastatus, kuriems statyti panaudoti asbesto gaminiai, ir įvertinti jų būklę, remti asbesto gaminių šalinimą iš aplinkos, ištirti vėžį sukeliančios medžiagos poveikį žmonių sveikatai ir pateikti visuomenei daugiau informacijos apie asbesto pavojų. Valstybės kontrolė pripažino, kad nė vienas šių uždavinių nebuvo įgyvendintas iki galo.

Kaip pažymėjo auditoriai, ministerija per šešerius metus už daugiau nei 5 mln. eurų planavo pasiekti 21 tikslą. Iš jų įgyvendinti trys. Tik iš dalies išpildyta daugiau nei 1 mln. eurų reikalavusi priemonė, pagal kurią savivaldybės turėjo suskaičiuoti asbesto gaminius viešojo naudojimo, gyvenamuosiuose ir kituose pastatuose. Panašiai nutiko ir su lėšomis asbesto gaminiams šalinti. Ministerija 2008-aisiais paskelbė apmokėsianti dalį išlaidų už asbesto gaminių, panaudotų statant viešuosius arba gyvenamuosius pastatus, šalinimą. 2008–2013 metais tam buvo skirta daugiau nei 4,5 mln. eurų. Tačiau tik 16 iš 60 savivaldybių, taip pat turėjusių finansiškai prisidėti prie šalinimo, pasinaudojo valstybės parama. Jos pašalino vos 18 proc. planuotų utilizuoti asbesto atliekų, tad didelė dalis pinigų nebuvo panaudota.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"