TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Ateities dilema: klestintis tik Vilnius ar visa šalis

2016 06 21 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nors valdžia raginama atsigręžti į provinciją, kad ekonominė bei socialinė takoskyra tarp sostinės ir regionų pradėtų mažėti, net apskričių centruose vienas po kito naikinami įvairių valstybės institucijų padaliniai.

Darbuotojų skaičių regionuose neseniai sumažino teismai, prokuratūra, policija ir kitos valstybės institucijos. Jau nebelikę dalies apskričių centruose veikusių Valstybės saugumo departamento padalinių, keičiama Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) struktūra, atsisakant pusės apskričių padalinių. Kitąmet filialų Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje ketina nepalikti Valstybės kontrolė.

Taupo pinigus

Nuo gruodžio 1 dienos Alytaus ir Marijampolės apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) bus prijungtos prie Kauno AVMI, Tauragės ir Telšių – prie Klaipėdos, Utenos – prie Panevėžio. Po reorganizacijos liks penkios savarankiškai dirbančios inspekcijos.

Boguslavas Gruževskis: "Valstybės institucijų padalinių naikinimas regionuose mažina jų patrauklumą, ypač tarp išsilavinusių jaunuolių."/ Alinos Ožič nuotrauka

„Optimizuojant AVMI veiklą bus didinamas mokesčių administravimo efektyvumas ir sudarytos sąlygos gerinti mokesčių mokėtojų aptarnavimo kokybę. Reorganizacija leis racionaliai naudoti turimus finansinius ir materialinius išteklius“, – aiškino VMI viršininkas Dainoras Bradauskas. Anot jo, mokesčių mokėtojai esą pajus tik teigiamas permainas, per metus bus sutaupoma daugiau kaip 135 tūkst. eurų, o aptarnaujančių specialistų skaičius nesikeis.

Valstybės kontrolė atsisako savo mokymo centro Giruliuose, o kitąmet – regioninių skyrių Panevėžyje, Kaune ir Klaipėdoje. Atsisakant beveik 40 etatų audito aptarnavimo srityje, bus stiprinami tiesioginio auditinio darbo pajėgumai. Daugiau dėmesio planuojama skirti organizacinei vadybai, darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui, turto valdymo efektyvumui.

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys tikino, kad žmonių, kurie bus sutelkti dirbti centrinėje būstinėje, kompetencija didės, tad tarnyba taps mobilesnė. Daliai regionų darbuotojų bus pasiūlytas darbas Vilniuje, dėl nesutikusiųjų persikelti esą bus ieškoma kitų sprendimų.

Periferija skurdinama

Seimo narys Kęstutis Masiulis kritikuoja vykdomą regionų politiką, kuri esą tik skatina valstybės institucijas mažinti padalinių skaičių mažesniuose miestuose, o visą veiklą telkti Vilniuje. Statistikos departamento duomenimis, Klaipėdoje, Telšiuose ar Marijampolėje valstybės sektoriuje plušančiųjų skaičius nesiekia 20 proc. visų dirbančiųjų, o Vilniuje valstybiniame sektoriuje dirba net 40 proc. miestiečių. Be to, sostinėje mokamas 25 proc. didesnis darbo užmokestis nei toje pačioje veiklos srityje kituose miestuose.

„Vyriausybė nurodė institucijų vadovams peržiūrėti darbuotojų skaičių, bet pati nekontroliuoja proceso. Įstaigų vadovai gyvena Vilniuje, regionų problemos jiems nerūpi, todėl uždarinėjami regioniniai skyriai. Tuo metu naujausios technologijos leidžia dirbti nuotoliniu būdu, vilniečiams paslaugas galima teikti iš Šiaulių ar Tauragės“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino parlamentaras.

Iš dalies jam buvo linkęs pritarti Alytaus regiono plėtros tarybos pirmininkas, Alytaus meras Vytautas Grigaravičius. „Gal valstybės institucijų valdymo optimizavimas ir reikalingas – palengvėja valdymas, kontrolė, taupomos lėšos. Tačiau įžvelgiu ir tam tikrų problemų – valdžia tolsta nuo žmonių. Tai negerai“, – kalbėjo jis.

Tokios pat nuomonės laikėsi ir Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. Anot jo, gal kai kuriuos reikalus žmonės ir galės tvarkyti nevažiuodami į institucijas, tačiau tikrai ne visus. „Taip šalies regionai yra dar labiau skurdinami“, – įsitikinęs P. Žagunis.

Problemas mato

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad nėra gerai įvairias pertvarkas valstybėje įgyvendinti žvelgiant vien per taupymo prizmę. „Iš apskričių centrų perkeliant institucijas ir jų valdymą sutelkiant didžiuosiuose miestuose, mažesni centrai paliekami merdėti. Nors iš tiesų reikėtų, kad vyktų priešingas procesas – regionai turėtų stiprėti, tuomet būtų patrauklesni“, – sakė jis.

V. Bukausko teigimu, regionuose reikėtų steigti kuo daugiau įvairių institucijų padalinių. Esą tik tuomet pavyktų sukurti patrauklesnę investuotojams aplinką nedideliuose miestuose, nes investuodamas verslas visuomet analizuoja situaciją, atsižvelgia, kokia yra infrastruktūra, kokia bendrojo vidaus produkto dalis tenka konkrečiam regionui. Anot politiko, išspręsti regioninės atskirties problemų nepavyksta, nes nėra institucijos, tiesiogiai atsakingos už regionų plėtrą.

Atidėlioti nebegalima

Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. Boguslavas Gruževskis „Lietuvos žinioms“ pažymėjo, jog kalbėti apie skirtingą regionų ekonominį patrauklumą ar išsivystymo lygį neužtenka – reikia veikti, kad skirtumai mažėtų.

Jo teigimu, tai, kad atskiros valstybės įstaigos ir institucijos iškelia savo padalinius, filialus iš regionų į stambesnius centrus ar sostinę, yra natūralus procesas. Jis pasireiškia ir kitose šalyse. „Jei nieko nedarysi, taip ir bus. Tačiau šį procesą galima suvaldyti. Pirmiausia reikia apibrėžti, kokią regioninę politiką norime turėti ir kokio rezultato siekiame. Kol kas aiškiai išreikštos regioninės politikos Lietuvoje nėra“, – tvirtino mokslininkas.

Darbo rinkos tyrimų instituto mokslininkų pernai rudenį atlikti tyrimai rodo, kad jei toliau vyks dabartiniai procesai, po 50 metų Lietuvoje bus vienas didelis traukos centras – Vilnius, kuris „suvalgys“ net Kauną bei kitus didelius šalies miestus.

„Tai neperspektyvu. Valstybės institucijų padalinių naikinimas regionuose mažina šių patrauklumą, ypač tarp išsilavinusių jaunuolių. Bet prieš ką nors keisdami turime žinoti, ko iš tiesų siekiame“, – sakė B. Gruževskis. Anot jo, kol kas apsispręsti ir pradėti veikti nevėlu. Tačiau delsti ilgai nereikėtų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"